Dėl grybinių ligų prarandame vidutiniškai iki 25 proc. žieminių rapsų derliaus, o atskirais metais nuostoliai gali siekti 50 proc. ar daugiau. Vienas iš būdų apsaugoti derlių nuo žalingos ligos fomozės – auginti veisles, turinčias ne tik atsparumo ligoms genus, bet ir kitų teigiamų savybių.

Lietuvoje žieminiai rapsai pagal auginamus plotus yra antri po žieminių kviečių. Remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, žieminių rapsų plotas 2016 m. sudarė 125,0 tūkst. ha, o 2024 m., išankstiniais duomenimis, jų auginama net 301,1 tūkst. ha. Tačiau žieminių rapsų vidutinis derlingumas išlieka iš dalies nedidelis ir nesiekia 3 t iš hektaro. Viena iš priežasčių – grybinės ligos, kurios pasiglemžia nemenką derliaus dalį.

Taikant šiuolaikines technologijas, pasinaudojant sukaupta patirtimi ir žiniomis, galima išvengti daugumos rapsų auginimo klaidų, tačiau tenka pripažinti, kad skirtingi žieminių rapsų auginimo sezonai atneša vis naujų iššūkių. Problemas spręsti, rasti efektyvius ir saugesnius sprendimus ir išauginti didesnį, kokybiškesnį derlių padeda tyrimų duomenys.

Lietuvoje prieš kelis dešimtmečius pradėjus auginti žieminius rapsus, grybinės ligos nebuvo intensyvios ir gausiai neplito. Tačiau kai rapsų pasėliai į tą patį lauką pradėjo grįžti kas antrus metus, situacija labai pasikeitė. Nuo 2004 m. iki dabar fomozė pažeidžia vidutiniškai 50–80 proc. augalų, o ligos intensyvumas kasmet skirtingas, nelygu vyraujančios oro sąlygos, ypač fomozei palankūs ilgi rudenys ir švelnūs žiemos periodai. Tiesa, pastaraisiais metais situacija keičiasi: ūkiai labiau laikosi sėjomainos, taikomi efektyvūs augalų apsaugos sprendimai, ligos prognozavimo metodai. Be to, kuriamos naujos veislės, įtraukiant dar stipresnius atsparumo fomozei genus tam, kad kuo labiau sumažėtų ligos plitimo rizika.

Viena žalingiausių ligų

Fomozė – viena žalingiausių ir sunkiausiai kontroliuojamų grybinių ligų žieminių rapsų pasėliuose. Pagrindinis infekcijos šaltinis yra grybo Leptosphaeria maculans askosporos. Jos pasklinda iš pseudotecių, kurie susiformuoja ant ligotų augalų liekanų susidariusių grybo vaisiakūnių. Nuo rudenį užsikrėtusių lapų fomozės infekcija pereina į lapastiebius ir stiebus. Kuo arčiau lapų pagrindinės gyslos susiformuoja pažeidimai, tuo greičiau infekcija patenka į šaknies kaklelio sritį. Nuo pavasarį užsikrėtusių lapų per vegetaciją fomozės dėmės susidaro ant stiebo įvairiame aukštyje.

Tad su šia liga reikia pradėti kovoti jau rudenį, nes kitaip bręstant sėkloms pamatysime ne tik stipriai pažeistus augalų šaknų kaklelius, bet ir stiebus, šonines šakas ar ankštaras. Stiprūs šaknies kaklelio srities fomozės pažeidimai turi didelės įtakos sumažėjusiam rapsų derlingumui.

Kelių tipų atsparumo genai

Lietuvoje plačiai auginamos žieminių rapsų veislės, turinčios kelių tipų Rlm7 ir RlmS atsparumo fomozei genus, ar veislės, kurios turi kelis (Rlm7 ir TuYV) atsparumo skirtingoms ligoms genus. Taip pat atliekami tyrimai su žieminių rapsų veislėmis, kurios turi dar stipresnio poveikio, naujo tipo atsparumo fomozei genus.

Vertinant žieminių rapsų veisles su skirtingais atsparumo fomozei genais, ne visada galima nustatyti, kurios yra „stipresnės“ arba „geriau saugo“ augalus nuo fomozės, nes tai priklauso nuo daugybės veiksnių, įskaitant naujų veislių genetinę įvairovę, ligos patogenų variacijas, aplinkos sąlygas ir regioną.

Tirtos skirtingos veislės

Žieminių rapsų veislių tyrimui buvo pasirinktos veislės su skirtingo tipo atsparumo fomozei genais – InV1170 (Rlm7), Adelmo KWS (RlmS), Duplo, DK Exbury, Jurek (Rlm7 ir TuYV (ropių geltos viruso genas)) ir Mercedes (augalai, neturintys atsparumo fomozei geno).

Augalai auginti dviejuose fonuose. Pirmasis – natūralus ligų infekcijos fonas, kai apsauga nuo ligų ir augalų augimo reguliavimas nebuvo vykdomas. Antrame fone apsaugai nuo fomozės buvo taikyta fungicidų / augimo reguliatorių purškimo technologija: lapų vystymosi tarpsniu (BBCH 14) panaudotas Juventus ^® 90, 0,7 l ha-1; kai fomozė buvo pažeidusi 15–20 proc. augalų (BBCH 16–18 tarpsniu), purkšta Orius 250 EW, 0,5 l ha^-1. Visame šio bandymo plote buvo atlikti foniniai purškimai apsaugoti nuo piktžolių ir kenkėjų, tręšta pagal mūsų rekomenduojamą žieminių rapsų auginimo technologiją.

Ligos intensyvumas

Remiantis tyrimų duomenimis, nustatyta, kad daugiausia fomozė plito žieminiuose rapsuose 2020, 2021 ir 2022 m. Liga pažeidė ne tik augalų šaknies kaklelio sritį, bet ir aukščiau ant stiebų buvo susidariusių didelių, gausių ir gilių ligos židinių. Minėtais sezonais vyravo palankios oro sąlygos fomozei plisti ir vystytis, ypač rudenį, kai rugpjūčio–lapkričio mėnesiais buvo iškritę daug kritulių.

Mažiausias fomozės intensyvumo indeksas šaknies kaklelio srityje tirtų veislių augaluose nustatytas 2023 m. brendimo tarpsniu (BBCH 87). Tam įtakos turėjo mažas drėgmės kiekis 2022 m. rudens periodu (iškrito tik 61 mm kritulių rugpjūčio– lapkričio mėnesiais).

Remiantis tyrimų duomenis, nustatyta daugiausia atveju, kai rapsų veislės Adelmo KWS, turinčios atsparumo geną RlmS, augalų šaknies kaklelio sritis buvo mažiau paveikta fomozės tiek natūraliame, tiek fungicidais apdorotame plote, palyginti su kitomis tirtomis veislėmis. Esminiai tirtų fonų skirtumai gauti įvertinus fomozės intensyvumo indeksą: fungicidais purkštuose tiriamų veislių laukeliuose ligos intensyvumo indeksas dauguma atveju buvo iki 2 kartų mažesnis negu natūraliame infekcijos fone.

Derliaus pokyčiai

Remiantis tyrimų rezultatais, gautas tirtų žieminių rapsų veislių vidutinis derlingumas buvo 3,7 ir 4,1 t ha^-1 atitinkamai natūralaus infekcijos ir apsaugotame fonuose. Apsaugotame fone tirtų veislių derliaus pokytis buvo 10,8 proc. didesnis, palyginti su natūraliu infekcijos fonu. Tačiau ne visais atvejais fungicidai turėjo teigiamos įtakos derlingumui. Per tyrimų vykdymo laikotarpį daugiausia atvejų buvo nustatytas didesnis rapsų sėklų derlius, kai augintos veislės su atsparumo genu RlmS ar su keliais atsparumo genais, palyginti su veislėmis, neturinčiomis atsparumo geno.

Įvertinus tirtų žieminių rapsų veislių jautrumą grybinei ligai ir pagal jų produktyvumą, kaip tinkamiausios atrinktos rapsų veislės su RlmS atsparumo fomozei genu.

Siekiant sumažinti fomozės žalingumo riziką žieminiuose rapsuose, svarbu išlaikyti tinkamą augalų kaitą, auginti veisles su atsparumo genu nuo fomozės ir rinktis efektyvius augalų apsaugos sprendimus.