Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) jau keletą mėnesių veikia po struktūrinės pertvarkos. Kuo ši pertvarka naudinga įstaigai ir ūkininkams? Kokių permainų tikėtis? Apie tai ir kitais ūkininkams rūpimais klausimais kalbamės su Tarnybos direktore Audrone MIKALAUSKIENE.

Audito išvadose Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai nurodyta didinti rizikos vertinimo, kontrolės planavimo ir vykdymo nešališkumą. Kaip tai įgyvendinama?

Pernai liepą Vyriausybė patvirtino naują VMVT struktūrą, kuri įsigaliojo vasario 15-ąją. Naujojoje struktūroje rizikos vertinimas ir kontrolės planavimas yra centralizuoti, kontrolės funkcijos atskirtos nuo paslaugų teikimo. Kuriamas subjektų rizikos vertinimo modelis. Paslaugas (leidimų veiklai išdavimą) šešiuose VMVT teritoriniuose padaliniuose teikia Paslaugų departamento skyriai, o kontrolę vykdo Priežiūros departamento skyrių inspektoriai.

Tai jau trečioji struktūrinė pertvarka per penkerius metus. Kokia iš jos nauda Tarnybai ir klientams?

Šiais struktūriniais pertvarkymais siekiama antikorupcinio pokyčio, efektyvesnės veiklos, nešališkos kontrolės. Taigi tikslai ir apimtys skiriasi nuo ankstesnių pertvarkų. Nauja VMVT struktūra kurta remiantis kitų panašių institucijų pavyzdžiais, todėl rezultatą galima prognozuoti gana patikimai. Atskyrus kontrolės, paslaugų ir sankcijų taikymo funkcijų vykdymą, bus užtikrinamas didesnis skaidrumas ir nešališkumas.

Mano, kaip vadovės, svarbiausias tikslas – didinti sistemos skaidrumą skaitmenizuojant veiklos procesus, tobulinant paslaugų kokybę. Tarnyboje vis dar yra daug rankinio darbo, nemažai informacijos saugoma popierinėse bylose. Taigi, įgyvendinus vien šiuos tikslus, verslas ir gyventojai paslaugas galės gauti greičiau ir paprasčiau.

Kodėl ryžotės perimti įstaigos, ant kurios pastaruoju metu krito ne vienas korupcijos šešėlis, vairą?

Jaučiau pareigą imtis šios atsakomybės – turiu idėjų, energijos ir tikiu, jog pokyčiai įmanomi. Manau, kad ir tie, kurie anksčiau nepasitikėjo permainomis, dabar jau mato, jog jos tikrai buvo reikalingos. Dažnai susimąstau, ką galėjau padaryti, sustabdyti, pakeisti, kad neatsidurtume krizėje, kokia užklupo prieš kelerius metus. Todėl pasiryžimą imti ir daryti dabar jaučiu labiau nei bet kada. Prisiimu atsakomybę už savo veiksmus ir nebijau klysti. Vis dėlto riziką, galimas pasekmes visada įvertinu.

Jus pasiekia kritika, kad Tarnyboje yra daug įvairaus lygio vadovų, kurie nėra dirbę praktinio darbo nei fermoje, nei klinikoje, nei įmonėje. Ar į šiuos kriterijus atsižvelgiama darbuotoją priimant į VMVT?

Neanalizavome, kiek dabartinių vadovų yra dirbę „gamyboje“. Tačiau galiu patikinti, kad dauguma vadovų užaugo iš inspektorių ar specialistų. Vis dėlto priimant į vadovo pareigas vertinamas ne tik išsilavinimas ar patirtis, bet ir kompetencijos, gebėjimas suformuoti, paskirstyti užduotis ir prioritetus, valdyti kontrolės ir priežiūros procesą. Ne mažiau svarbi ir nepriekaištinga reputacija, gebėjimas dirbti komandoje, siekis išmokti, tobulėti, įgyti naujų kompetencijų.

Kaimuose trūksta veterinarijos gydytojų, tikriausiai pritraukti jų į valstybės tarnybą dar sunkiau...

Pastebime, kad Lietuvos aukštojo mokslo įstaigose veterinarinės medicinos studijas baigia nemažai absolventų, tačiau 99 proc. jų siekia įsidarbinti privačiame sektoriuje. Pritraukti dirbti veterinarijos gydytojus iš privataus sektoriaus – iššūkis, nes sunku konkuruoti dėl darbo užmokesčio.

Mes bendradarbiaujame su aukštojo mokslo įstaigomis. Pasirašėme sutartį su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu ir jau sutarėme kitąmet priimti daugiau nei 100 universiteto studentų praktikai Tarnyboje atlikti. Tikiuosi, ši jaunoji karta taps šviesia VMVT ateitimi.

Kokie nusižengimai dažniausi mažuose ūkiuose, didelėse perdirbimo įmonėse? Kodėl svarbu viešinti tokius atvejus?

Tarnyba vykdo daugiau nei 100 funkcijų, tad trumpai apžvelgti visas kontroliuojamas sritis ir problemas būtų sunku. Tačiau tikrai matome didėjantį visuomenės nepakantumą nusižengimams ir aktyvesnį bendradarbiavimą su Tarnyba, dažniau pranešant apie galimai daromus pažeidimus viešojo maitinimo, maisto tiekimo, gamybos, pardavimo ar gyvūnų gerovės srityse.

Aktyviai viešiname įstatymų pažeidėjus. VMVT per mėnesį priima vidutiniškai daugiau nei 10 sprendimų dėl įmonių veiklos uždraudimo, sustabdymo, jei atliekant patikrą nustatomi reikšmingi pažeidimai. Tokius priimtus kraštutinius sprendimus skelbiame interneto puslapyje. Manau, nuolatinis ir nenutrūkstamas viešinimas pasitarnauja kaip įspėjimas tiek verslo atstovams, tiek vartotojams ar gyvūnų laikytojams.

Kaip sekasi užtikrinti kokybę bei sanitariją prekybos ir su ja susijusių trumpųjų tiekimo grandinių srityse?

VMVT atlieka visų subjektų, kurie gamina, tiekia ar parduoda maistą, kontrolę. Gaminantieji mažais kiekiais taip pat kontroliuojami per planines ir neplanines patikras. Tokie subjektai priskiriami prie vidutinės ar mažesnės rizikos veiklos, nes apima paprastesnius veiklos procesus. Mažesnės apimtys ir tiesioginis kontaktas su klientais skatina labiau pasitempti, stiprina atsakomybės jausmą, o tai greičiausiai ir lemia tai, kad fiksuojama mažiau pažeidimų. Šioje srityje kartu su konsultavimu ir edukacija stengiamės toliau pabrėžti atsakingo verslo svarbą, mokyti verslo naujokus svarbiausių aspektų vykdant su maistu susijusią veiklą.

Kokia situacija Lietuvoje dėl ūkinių gyvūnų gerovės? Kaip dažnai pasitaiko žiauraus elgesio atvejų?

Atvejus dėl žiauraus elgesio su ūkiniais gyvūnais tiriame rečiau nei dėl gyvūnų augintinių. Galbūt dėl to, kad visuomenė jautriau reaguoja į augintinių, kurių ir patys laiko namuose, atvejus dėl netinkamo elgesio ar nepriežiūros, apie tai dažniau ir praneša. Tačiau specialistams tenka tirti ir tokius įvykius, kai žiauriai pasielgiama su ūkiniu gyvūnu. Turiu pripažinti, kad tokie atvejai būna ne mažiau siaubingi. Paskutinis itin šokiravęs poelgis atskleistas Šiaulių apskrityje. Specialistai nustatė, kad ūkininkas traktoriumi tempdavo į mišką savo karves ir palikdavo jas ten gaišti...

Taigi šalia kontrolės, jos rezultatų viešinimo, nuolat stengiamės šviesti visuomenę. Už kiekvieno netinkamai prižiūrėto ar likimo valiai palikto gyvūno yra žmogus, jo laikytojas, kuris pirmiausia už tai ir atsakingas.

Kokio gyvūnų gerovės aktyvistų dėmesio sulaukia VMVT?

Susidomėjimas ir aktyvus gyvūnų gerovės, aplinkosaugos klausimų kėlimas rodo vakarietišką mūsų visuomenės išsivystymo lygį. Gauname daug naudingos informacijos iš gyvūnų globos organizacijų atstovų, taip pat konstruktyvių pasiūlymų ir pagalbos sprendžiant atvejus, susijusius su gyvūnų gerove. Vis dėlto gyvūnų priežiūra tiesiogiai priklauso nuo jį prižiūrinčio žmogaus elgesio. Baudomis, žinoma, galima sustabdyti blogą elgesį, drausti vėl laikyti gyvūną žiauriai su juo pasielgusiam asmeniui, tačiau taip pat galima sukelti dar didesnį pyktį ir norą tokį elgesį kartoti. Todėl privalome aktyviai dirbti visuomenės ugdymo klausimu, į tai kompleksiškai įtraukti ir ugdymo įstaigas, savivaldybes, kitas už gyvąją gamtą atsakingas priežiūros institucijas.

Kokia dabar situacija dėl afrikinio kiaulių maro, paukščių gripo?

Gyvūnų užkrečiamųjų ligų plitimas vėlgi tiesiogiai priklauso nuo žmogaus elgesio, verslo atsakingumo. Vienas neatsargus naminių paukščių ar kiaulių augintojo veiksmas ir virusas žaibiškai gali įsisukti į ūkį. Apie apsisaugojimą nuo užkrečiamųjų ligų primename ir per patikras, nuolat apie tai komunikuojame viešojoje erdvėje.

Abu virusai pavojingi ir iš Lietuvos nesitraukia. Šiuo metu visa Lietuva paskelbta afrikiniu kiaulių maru užkrėsta teritorija, išskyrus Neringą. Virusas jau patvirtintas beveik 400 šernų, nors 2023 m. skaičius siekė 600, tik jis susidarė per visus metus. Taigi laukinėje gamtoje viruso plitimo tendencija yra auganti, todėl ūkininkai ir medžiotojai privalo būti budrūs ir laikytis visų biosaugos priemonių.

Kalbant apie paukščių gripą, kol kas šiais metais nustatytas tik vienas atvejis gulbei. Tačiau šių atvejų nustatymas priklauso ir nuo visuomenės reagavimo ir pranešimų Tarnybai. Praėjusių metų pabaigoje paukščių gripas įsisuko į didelį komercinį ūkį, kuriame dėl jo išgaišo daugiau kaip 6 000 kalakutų. Tai sukėlė didžiulių nuostolių ir pasekmių tiek verslui, tiek valstybei.

Gyvūnų užkrečiamųjų ligų plitimas tiesiogiai veikia ir prekybinius ribojimus, kurie gali tęstis ilgiau kaip metus. Todėl apsisaugoti ir privalomai laikytis biosaugos turi būti suinteresuoti tiek paukštininkystės ar kiaulininkystės ūkiai, tiek ir pavieniai laikytojai. Tik tokiu būdu pavyks sustabdyti šių pavojingų virusų plitimą.

Lietuvoje jau kurį laiką stabdomi ir tikrinami visi iš didesnės rizikos šalių importuojami pašariniai ir maistiniai grūdai bei jų produktai. Kokios patikrų apimtys? Kokio rezultato tikitės?

Sugriežtinus grūdų iš didesnės rizikos šalių importo kontrolę matyti sumažėję importuojamų siuntų kiekiai. Prieš įsigaliojant griežtesnėms taisyklėms, per parą į Lietuvą buvo importuojama vidutiniškai 20–25 pašarų siuntų iš Rusijos ir Baltarusijos. Šiuo metu per parą įvežama iki 2 siuntų. Sumažėjęs į Lietuvą patenkančių grūdų kiekis iš šių šalių, manau, jau yra neblogas tokio griežtinimo rezultatas. Dėkoju už pokalbį.