Iki šiol lietuviškų dekoratyvinių koloninių obelų veislių nebuvo sukurta, todėl naujos kartos tokio tipo obelys gali būti gera žinia tiems, kas ieško kompaktiškų ir gražių vaismedžių.

Koloninės obelys įdomios nedaug vietos sode turintiems sodininkams. Mažuose sklypuose sodininkai mėgėjai neatsisako minties išbandyti auginti naujas įvairių veislių obelis. Koloninės obelys ypač gausiai žydi, todėl yra puikus bičių ir kitų vabzdžių apdulkintojų pavasarinis nektaro šaltinis. Jeigu ieškote kompaktiškos žydinčios dekoratyvios obels, viena iš šių naujų obelų veislių gali būti geriausias pasirinkimas.

Šios obelys skirtos ir grožiui. Jų obuoliukai primena spalvingas uogas, ilgai išsilaiko ant šakelių ir itin nuostabiai atrodo žiemos peizaže. Šie obuoliukai ir žiemojančių paukščių maistas! O atėjus pavasariui obelaitės išskleidžia įvairiausių spalvų ir formų žiedus.

Atrenkant obelų formas, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Sodininkystės ir daržininkystės institute dėmesys kreipiamas į lapų, žiedų, vaisių ir medžių žievės spalvą, jų dekoratyvumą. Be to, vertinama, ar ilgai obuoliukai laikosi ant šakų. O šių formų vaisiai laikosi ypač ilgai – iki pavasario, kol vaismedis pradeda žydėti.

LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslininkai dr. Bronislovas Gelvonauskis, dr. Dalia Gelvonauskienė, dr. Audrius Sasnauskas sukūrė pirmąsias lietuviškas dekoratyvines koloninių obelų veisles Red Elegance ir Gracia. Jos labai kompaktiškos, minimaliai genimos. Ant tokių obelaičių nokstantys obuoliai gauna pakankamai saulės, todėl gražiai nusispalvina. Dėl kompaktiškumo koloninės obelys gali būti sodinamos gana tankiomis eilėmis ir sodybose padeda suformuoti dekoratyvines sieneles, atskiriančias vieną zoną nuo kitos. Šias obelis galima auginti ne tik sodo pakraštyje, gėlynams paįvairinti, bet ir tarp sodo takų ar prie pat terasų, net saulėtuose balkonuose.

Dekoratyvinės koloninių veislių obelys nėra reiklios. Dirvožemis augimo vietoje turi būti drėgnas, pH nuo 5,0 iki 7,5, vieta turėtų būti saulėta ar su nedideliu pavėsiu. Sodinti vaismedžius galima tiek rudenį, tiek ir pavasarį. Pasodinus priežiūros nedaug – reikėtų genėti tik persipynusias ar pažeistas šakas, o vaismedžių aukštį galima formuoti pagal poreikį. Nerekomenduojama gausiai tręšti. Augalų apsauga nuo ligų ir kenkėjų minimali, nes šių veislių vaismedžiai yra atsparūs rauplėms ir filostiktozei. Medeliai su vidutinio augumo ir žemaūgiais poskiepiais puikiai tinka mėgėjiškai sodininkystei.