

- Inga SABECKIENĖ, doc. dr. Zoja MIKNIENĖ LSMU Veterinarijos akademija
- Mano ūkis
Periferinio ir veninio kraujo tepinėlių reikšmė ir poreikis išlieka, nepaisant tobulėjančių technologijų. Tai kiekvienam hematologui ir veterinarijos gydytojui svarbūs diagnostiniai tyrimai.
Veterinarijoje net 70 proc. klinikinių sprendimų ir diagnozių paremtos laboratoriniais tyrimais. Kraujo tepinėlis leidžia ne tik diagnozuoti ligą, bet ir stebėti jos progresavimą ar terapinį atsaką. Dažnai kraujo tepinėlio indikacijos paremtos: neaiškia citopenija, leukocitoze, limfocitoze, monocitoze, neaiškios kilmės gelta arba hemolize; kai įtariama mieloproliferacinė liga, organų nepakankamumas, hiperklampumo sindromas, sunkus bakterinis sepsis ir parazitinės infekcijos; piktybinių navikų atvejais, kai manoma, kad gali būti pažeisti ir kaulų čiulpai, kai įtariami mitybos anemijos atvejai, esant limfomai, taip pat terapiniam atsakui įvertinti.
Artefaktai, atsiradę dėl netinkamo mėginių ėmimo ir laikymo
Artefaktas (iš lotyniško ars, reiškiančio „menas“, ir factum, reiškiančio „pagamintas“) yra bet koks netipinis požymis ar struktūra, atsitiktinai atsidūręs tiriamame mėginyje. Kaip tinkamiausias antikoaguliantas kraujo tepinėliui įvertinti literatūroje nurodomas EDTA, kuris sukelia mažiausius ląstelių pokyčius. Pavyzdžiui, heparinas sukelia leukocitų sulipimą, taip pat netinka trombocitams tirti. Jis nerekomenduojamas ir hematologiniams tyrimams. Trombocitai ir leukocitai dažnai kaupiasi heparine, todėl skaičiuojami klaidingai (kai vertinamas absoliutus ir diferencinis leukocitų skaičius). Heparinas taip pat sukuria dažymo artefaktą (tepinėliai atrodo ryškiai rausvai violetiniai), kuris turi įtakos kraujo tepinėlio tyrimui. Kai kraujo ėminys, paimtas į mėgintuvėlius su EDTA, saugomas ilgiau nei 2 val., dėl ALP (šarminės fosfotazės) poveikio gali atsirasti struktūrinių, biocheminių ir funkcinių ląstelių pokyčių. Dėl šios priežasties svarbu ne vėliau nei per 4 val. paruošti tepinėlį.
Literatūroje aprašomi baltųjų kraujo ląstelių branduolių ir citoplazmos pokyčiai jau po 2 val., kai kraujas paimamas į mėgintuvėlius su EDTA, ir iškart, kai kraujas paimamas į mėgintuvėlius su natrio citratu. Trombocitų pokyčių atsiranda po 2 val. paėmus mėginį į EDTA ir po 1 val. – į citratą. Jei reikia kiekybinio trombocitų tyrimo, rekomenduojama kraujo ėminiui rinktis mėgintuvėlius su citratu.
Trombocitų satelizmas, kai trombocitai išsidėsto (sukimba) aplink neutrofilus, dažniausiai gali atsitikti imant mėginį į mėgintuvėlius su EDTA, to išvengsime imdami į mėgintuvėlius su citratu. Taip pat trombocitai gali sukibti į krūveles po kraujo sumaišymo su EDTA ar kai mėginys yra paveikiamas šalčiu. Šiais atvejais atsiranda trombocitų skaičiavimo klaidų.
Fibrino skaidulų atsiradimas mėginyje gali klaidingai priminti grybelio hifus. Taip pat kartu su fibrinu į krūveles sukibę leukocitai ir eritrocitai gali iškreipti ląstelių skaičių.
Kraujo tepinėlio paruošimas tyrimui
Siekiant tikslių ir patikimų kraujo rodiklių rezultatų, svarbu iš anksto užkirsti kelią galimiems kintamiesiems, kurie gali turėti įtakos tepinėlio kokybei. Visa tai apima ir paciento paruošimą, mėginio paėmimo techniką, mėginių konservavimą ir gabenimą į laboratoriją.
Imant mėginį būtina užtikrinti minimalų audinių pažeidimą, nes perteklinis audinių skysčio buvimas mėginyje veikia ląstelių pasiskirstymą. Paėmus kraują į mėgintuvėlį, kad būtų išvengta krešėjimo, turi būti tinkamas antikoagulianto ir kraujo santykis, todėl rekomenduotina ėminį imti į specialius kraujo vakuuminius mėgintuvėlius, o ne švirkštu ir adata.
Mėginius į laboratoriją rekomenduojama pristatyti per 2 val. ir greičiau, laikantis transportavimo temperatūrinių režimų (maksimali temperatūra + 22 °C, minimali + 4 °C). Į laboratoriją pristatytą mėginį reikia paruošti per 2 val. ar greičiau, išvengiant didesnių mėginio pokyčių.
Laboratorijoje turi būti naudojamos kokybiškos vienkartinės priemonės tepinėliui ruošti, kokybiški objektiniai stikleliai. Tepinėlis džiovinamas natūraliai ore, vengiant didelės drėgmės, kuri sukeltų netinkamą džiūvimą. Išdžiūvęs tepinėlis fiksuojamas ir dažomas pasirinktais dažais, pagal esamą poreikį (Hemacolor, Wright-Giemse). Svarbu vadovautis dažymo rekomendacijomis atsižvelgiant į turimus dažus, kad nesusidarytų artefaktai.
Tepinėliai, kuriuose yra daug artefaktų ar pats tepinėlis nėra kokybiškas (netinkamas ląstelių išsidėstymas per tepinėlio ilgį, pažeistos ląstelės), turi būti brokuojami ir daromi nauji, nes blogas tepinėlio vertinimas gali iškreipti rezultatus.
Tinkamas kraujo tepinėlio paruošimas padės sumažinti pasitaikančių artefaktų atsiradimą
- Naudokite kambario temperatūros, gerai sumaišytą ir be krešulių kraują, imtą į mėgintuvėlius su antikoaguliantu EDTA.
- Objektinį stiklelį padėkite ant stalo paviršiaus.
- Kraujo lašelį užlašinkite objektinio stiklelio apačioje.
- Kito objektinio stiklelio briauną 30 ° – 40 ° kampu priglauskite prie kraujo lašo, uždėto ant stiklelio.
- Vos priglaudę stiklelį, su kuriuo darysite tepinėlį, prie kraujo lašo, lengvai jį paskirstykite per visą stiklelio kraštinę, tada tolygiai nubraukite per visą stiklelio paviršių be sustojimų.
- Gaunamas kraujo tepinėlis su „liežuvėliu“.
- Leiskite kraujo tepinėliui išdžiūti.
- Dažykite pasirinktais dažais pagal poreikį, atsižvelgdami į dažų naudojimo specifikacijas.
Klasikinis kraujo tepinėlis primena „nykščio atspaudą“:
- su gerai išvystytu plunksnuotu kraštu;
- tankus tepinėlio korpusas užima didžiąją stiklelio dalį;
- plonas monosluoksninis tepinėlio korpusas sujungia plunksnuotą kraštą su tankia dalimi.
Pasitaikančios klaidos:
- ant stiklelio per daug kraujo;
- stiklelio slydimo kampas per mažas, jei tepinėlis per ilgas (ypač sergančių mažakraujyste);
- netinkamas dažymas;
- kaupiasi šiukšlės.
Artefaktai, atsiradę ruošiant tepinėlį
Ant stiklelių padaryti tepinėliai gali būti transportuojami kambario temperatūroje (iki 22 °C), bet nešaldomi ar negabenami su ledo kasetėmis. Tai veikia ląstelių struktūras. Kambario temperatūroje tepinėlis, pagamintas iš mėginio, imto į vakutainerius su antikoaguliantu EDTA, nedažytas gali būti laikomas iki 48 valandų. Kitu atveju po dažymo paveikiama eritrocitų forma ir leukocitų branduoliai, o tai gali būti klaidingai vertinama kaip patologija.
Artefaktai gali atsirasti dėl objektinių stiklelių nešvarumų (riebalų lašelių, dulkių), kurie nebuvo nuvalyti prieš atliekant kraujo tepinėlį, ar užterštų papildomų priemonių.
Kai mėginys, jį paėmus, laikomas ilgiau negu 4 val., dėl lėto kraujo tepinėlio džiovinimo, didelės oro drėgmės tarp eritrocitų gali atsirasti echinocitų ar stomatocitų, bet tai gali būti ne vienintelė priežastis. Taip pat tarp eritrocitų galime rasti sutraiškytų ląstelių, jei tepinėlis daromas su jėga.
Artefaktai gali atsirasti dėl per ilgo (nesilaikant aprašymo reikalavimų) dažų laikymo, juos užpylus ant tepinėlio, netinkamo nudažyto tepinėlio plovimo po tekančiu vandeniu. Tokie artefaktai gali būti klaidingai įvertinti kaip mikroorganizmai (grybų hifai, bakterijos, mikrofiliarijos).
Rekomenduojama nenaudojamus dažus laikyti sandariai uždarytus, kitu atveju gali iš oro patekti drėgmės į fiksatorių ir taip atsirasti vandens artefaktų eritrocituose. Griežtai draudžiama senųjų dažų likutį pildyti naujais dažais. Būtina keisti dažus ir tarą, kurioje jie laikomi. Įsigijus naujų dažų rekomenduojama parinkti atskirą tarą, kurioje tilptų objektiniai stikleliai, ir papildyti ją dažais.
Vieną kartą per savaitę reikia atlikti dažų patikrą. Kai naudojami seni dažai, pasitaiko dažymo artefaktų, tokių kaip bakterijos, dažų nuosėdos ir kitos.
Dėl netinkamai paruošto tepinėlio gali atsirasti artefaktų, kurie dažnai gali būti interpretuojami kaip maliarijos parazitai. Tokį vaizdą gali rodyti trombocitų gumulėliai, gulintys ant raudonųjų kraujo kūnelių arba šalia jų. Howell Jolly kūnai, kurie yra bazofiliniai branduolių likučiai arba sankaupos DNR cirkuliuojančiuose eritrocituose, taip pat gali atrodyti kaip parazitai.
Pasitaiko artefaktų, kuriuos lengva supainioti su parazitais – žiedadulkės, augalų ląstelės, mielės, plaukai, krakmolo granulės, medvilnės pluošto gabalėliai, pūkai, dulkės, makrofagai ir epitelio ląstelės. Bakterinį kraujo tepinėlio užteršimą galima supainioti su mažais Plasmodium falciparum žiedeliais.
***
Būtina kalbėti apie klaidingą mikroskopinę diagnozę. Tinkamai paimdami, transportuodami, laikydami, pagal visus reikalavimus darydami tepinėlį, išvengsime ar sumažinsime iki minimalaus kiekio pasitaikančių artefaktų, o tai leis mums kuo tiksliau nustatyti diagnozes.