Kodėl ankstyvas pomidorų derlius mažesnis nei tikėtasi? Kodėl pirma kekė nemezga vaisių? Kodėl augalai nedera taip, kaip norėtume? Atsakymai slypi jau daigų auginimo pradžioje.

Augalų organų užuomazgos formuojasi ląstelėse, todėl žmogaus akis jų nemato. Pomidorų žiedynai pradeda vystytis anksčiau, nei pasirodo žiedų butonai. Pirmas žiedynas formuojasi, kai daigai skleidžia antrą trečią tikruosius lapus. Šiuo augimo tarpsniu daigai labai jautrūs nepalankioms aplinkos sąlygoms, todėl reikia sudaryti optimalias augimo sąlygas, kad jie nepatirtų streso. Tačiau kartais augaliukai ištįsta, lapai vysta, gelsta, krenta, džiūsta lapų galiukai ar atsiranda baltų dėmių.

Kodėl krenta daigų lapai

Šio reiškinio priežastys kelios: trūksta šviesos, per maža arba per didelė drėgmė, netinkama temperatūra, sutrikusi daigų mityba, skersvėjai, šaknų sistemos pažeidimas, ligos.

Viena pagrindinių priežasčių, kodėl pomidorų daigai blogai auga, gelsta, net krenta jų lapai, yra šviesos stoka. Sausio– vasario mėn. augantiems daigams nepakanka natūralaus apšvietimo, reikia papildomo, kad augalai gerai augtų ir vystytųsi. Tad nereikėtų skubėti sėti pomidorų, jei nėra galimybės papildomai apšviesti daigus. Papildomas daigų apšvietimas kartu su natūraliu turėtų trukti 16–18 val., o minimalus – 8–10 valandų. Nerekomenduojama daigų laikyti apšviestų visą parą (išskyrus 2–3 paras po sudygimo), nes tai sukelia lapų chlorozę. Daigams reikia 6–8 val. tamsos periodo per parą.

Kita daigų lapų vytimo, geltimo priežastis – tai drėgmės perteklius arba stoka. Jei puodelyje substratas per drėgnas, šaknims pradeda trūkti deguonies, jos dūsta ir nepakankamai aprūpina augalus vandeniu ir maisto medžiagomis. Kai daigai laistomi nereguliariai ir nepakankamai, substratas puodelyje išdžiūsta. Tuomet daigai patiria fiziologinę sausrą, visos sultys teka į viršutinę augalo dalį, o apatinė dalis kenčia dėl drėgmės trūkumo, krenta lapai.

Daigus auginant drėgmės gali trūkti ne tik dėl vandens stokos. Pikuojant pažeidžiami šaknų plaukeliai, todėl augalai blogiau apsirūpina vandeniu ir maisto medžiagomis, t. y. jie patiria stresą. Labai svarbu, kad taip nenutiktų augalams formuojant žiedynus. Todėl ankstyvųjų pomidorų daigelius reikėtų pikuoti skilčialapių tarpsniu, o vėlyvųjų pomidorų – iki tol, kol daigeliai užaugina du tikruosius lapelius, bet ne vėliau. Pikuojant svarbu mechaniškai nepažeisti augalų, negalima imti daigelių už stiebelio, kad nesutriktų maisto medžiagų apykaita.

Svarbi ir oro drėgmė: jei oras itin sausas, augalai smarkiai garina vandenį. Tada šaknys, nors substrate ir pakanka drėgmės, negali visavertiškai aprūpinti augalo vandeniu. Daigai patiria stresą, pradeda vysti ar net nustoja augti.

Kodėl džiūsta lapų galiukai

Yra daug priežasčių, dėl kurių džiūsta daigų lapų kraštai. Viena jų – per sausas patalpos, kurioje auginami daigai, oras. Kita – apnašos substrato paviršiuje. Dažniausiai baltos apnašos – tai nusėdusios druskos substrato paviršiuje. Jeigu substratas yra sunkios mechaninės sudėties, drėgmė kyla į paviršių, išgaruoja ir substrato paviršiuje lieka baltas druskų sluoksnis. Kita priežastis – per daug trąšų substrate. Baltos apnašos susidaro augalus palaisčius kietu vandeniu.

Sausas oras gali būti dar viena baltų apnašų susidarymo priežastis. Tuo metu augalų šaknys pradeda „dirbti priešingai“, t. y. jos ima maisto medžiagas ir vandenį iš stiebų ir lapų. Dėl to lapų galiukai plonėja ir džiūsta.

Trečia galima pomidorų lapų galiukų džiūvimo priežastis – kalio trūkumas. Paprastai tai atsitinka, kai substratas yra labai rūgštus.

Temperatūros reikšmė

Pirmos ir antros pomidorų kekės susiformavimo aukštis, žiedų ir užuomazgų kiekis pirmoje kekėje priklauso nuo oro temperatūros dygstant. Svarbu po sėklų sudygimo temperatūrą 4–7 dienoms sumažinti. Paprastai žema temperatūra stabdo daugumos organų vystymąsi, tačiau pirmos pomidorų kekės greičiausiai formuojasi esant +8–12 °C. Temperatūros sumažinimas (ypač naktį) po sudygimo teigiamai veikia augalų vystymąsi. Tuo metu optimali nakties temperatūra yra +10–12 °C, dieną debesuotu oru +12– 14 °C, saulėtu oru +14–16 °C.

Temperatūra labai susijusi su apšvietimu. Tam, kad daigai būtų sveiki ir stiprūs, esant silpnam apšvietimui, taip pat reikia sumažinti oro temperatūrą. Dieną augalai kvėpuoja ir taip pat vyksta fotosintezė. Kvėpuodami sunaudoja dalį per fotosintezę susidariusių produktų. Naktį augalai kvėpuodami naudoja fotosintezės produktus, sukauptus per dieną. Tamsiuoju laiku (apsiniaukusiu oru, naktį) natūraliomis sąlygomis saulės šviesos intensyvumas mažėja, fotosintezė sulėtėja arba visai sustoja, aplinkos temperatūra mažėja, todėl kvėpavimo intensyvumas lėtėja. Dėl to tik dalis medžiagų, gautų per dieną, oksiduojamos, o likusi dalis kaupiama. Jeigu šiltnamyje gerokai sumažėjus šviesos kiekiui oro temperatūra nesumažėja, kvėpavimo dažnis nesikeičia, tada intensyviai naudojamos šviesiu metu sukauptos organinės medžiagos. Augalai nusilpsta. Tad, esant blogam apšvietimui, būtina sumažinti oro temperatūrą, kad augalai kvėpuodami neišnaudotų visų medžiagų.

Dar viena prasto daigų augimo priežastis – mitybos sutrikimai. Jauni augalai yra gerokai reiklesni maisto medžiagų, tačiau juos reikia tręšti saikingai. Maisto medžiagų trūkumas ar jų perteklius vienodai kenkia daigams. Kai trūksta trąšų, daigų lapai gali suktis, pakinta jų spalva, vėliau jie krenta. Kai daigai pertręšiami, padidėja druskų koncentracija substrate. Augalai patiria stresą. Reikėtų atsižvelgti į tai, kad pomidorų daigai labiau reiklūs fosforui ir kaliui.

Kita nesėkmių priežastis – skersvėjai. Grynas oras daigams naudingas, vėdinti šiltnamius ar kitas patalpas, kur auginami daigai, būtina, tačiau šalto oro srovės kenkia jauniems lapams – jie nuvysta. Nors pomidorai nėra jautrūs skersvėjams, tačiau jaunus daigus reikėtų saugoti nuo jų.

Šaknų sistemos pažeidimas taip pat gali būti lapų geltimo priežastis.

Ligų pavojus

Minėtas daigų priežiūros klaidas nesunkiai galima ištaisyti, tačiau perteklinė oro ir (ar) substrato drėgmė gali būti daigų ligų priežastis.

Pomidorų ligos skirstomos į dvi pagrindines grupes: infekcines ir neinfekcines. Infekcines ligas sukelia patogeniniai mikroorganizmai ir virusai.

Pagrindinės pomidorų daigų ligų priežastys: priežiūros klaidos, netinkamas substratas, nekokybiška sėkla, maisto medžiagų trūkumas, vandens trūkumas arba jo perteklius, staigūs oro temperatūros svyravimai.

Viena pavojingiausių daigų ligų yra juodoji kojelė. Pagrindinė jos priežastis – perteklinė oro ir substrato drėgmė. Daigo stiebas pradeda tamsėti iš apačios, tampa minkštas. Pradeda vysti lapai, augalas miršta. Dažniausiai liga vystosi labai lėtai, pirmieji jos požymiai atsiranda ant sodinti tinkamų pomidorų daigų. Šiame etape augalams padėti neįmanoma. Patartina iš anksto užkirsti kelią šiai ligai.

Grybinė liga fuzarinis šaknų puvinys – dar viena lapų geltimo priežastis.

Purvinai baltos dėmės ant daigų lapų gali rodyti, jog daigai susirgo septorioze (dėmėtlige). Pirmiausia matyti nedidelės, apvalios ar netaisyklingos formos rudos dėmelės. Jų centras vėliau pašviesėja, o pakraščiuose lieka tamsus apvadas. Labai pažeisti lapai gelsta, džiūsta ir byra. Ši liga plinta, kai per drėgna, todėl patalpą, kurioje auginami daigai, būtina vėdinti.

Neinfekcinės ligos išsivysto dėl nepalankių aplinkos sąlygų, kurios sutrikdo normalius biocheminius ir fiziologinius augalų audinių procesus. Šios ligos neperduodamos sveikiems daigams. Viena jų – nudegimai. Pomidorų daigai nudega, kai po ilgo apsiniaukusio periodo apšviečiami intensyvia saulės šviesa. Esant aukštai temperatūrai (daugiau kaip +34 °C), gali nudegti augalų lapai.

Taip pat lapus gali nudeginti vandens lašai, patekę ant augalų. Lapai gali nudegti ir dėl netinkamai panaudotų augalų augimo stimuliatorių ir apsaugos priemonių. Nudegimo požymiai: išilgai lapo kraštų susidaro geltonos dėmės, lapai pradeda garbanotis. Vėliau jie miršta ir nukrenta.

Kita neinfekcinė pomidorų daigų liga, su kuria kartais susiduria augintojai, yra edema. Apatinėje lapo pusėje susidaro daugybė smulkių balkšvų įvairios formos plokštelinių darinių. Dažniausiai nukenčia daigai, augantys esant dirbtiniam apšvietimui. Dėl per gausaus laistymo augalas nespėja apdoroti drėgmės, atsiranda per didelis slėgis, dėl kurio lapai išpučiami iš vidaus. Atsiradus edemai, ant daigų lapų ir stiebų atsiranda mažų, beveik permatomų skysčiu užpildytų gumbelių. Paveiktos vietos pamažu miršta, o daigai kenčia dėl maisto medžiagų trūkumo.

Viena pagrindinių šios ligos priežasčių – dažnas ir gausus laistymas. Kiti rizikos veiksniai: staigūs temperatūros svyravimai, vėdinimo trūkumas, šviesos ir šilumos trūkumas, per tankiai auginami daigai.

Geriausios sąlygos daigams augti yra tinkamas apšvietimas, ilgas šviesos periodas, aukšta temperatūra dieną, žemesnė – naktį, tolygus daigų aprūpinimas vandeniu ir maisto medžiagomis ir gera oro apykaita. Kai trys pagrindiniai veiksniai – šviesa, šiluma, drėgmė – subalansuoti tarpusavyje, daigai būna sveiki ir kokybiški.