Žemdirbių laukia vienas svarbiausių metų darbų – žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimas. Tad su Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) direktoriumi Fortunatu DIRGINČIUMI kalbamės apie deklaravimo naujoves, nuveiktus darbus ir taikomas priemones, siekiant palengvinti paraiškų teikimą ir vertinimą.

Kokių pamokų NMA išmoko iš praėjusių metų deklaravimo?

Kinų patarlė sako – linkiu tau gyventi pokyčių metais. 2023-iaisiais susidūrė du laikotarpiai: senojo pabaiga ir naujojo pradžia. Atsirado 16 ekologinių sistemų, tad buvo gana daug klaidų, kurių deklaruodami padarė pareiškėjai. Ne už visas ekologines sistemas ūkininkai išmokas gavo tada, kada tikėjosi, bet dėl objektyvių priežasčių – pagal kai kurias įsipareigojimai baigiasi kitais metais, taigi ir išmokų mokėjimai galimi tik kitais metais, atlikus patikras. Galbūt iš ankstesnės patirties susiformavo lūkestis, kad avansinės išmokos turi būti išmokėtos vos per keletą dienų po spalio 16 d., o galutinė suma – iš karto po gruodžio 1 dienos. Taip neįvyko, bet apie 99 proc. pareiškėjų tiesioginės išmokos vis dėlto pasiekė 2023-iaisiais. Iš to galime pasimokyti, kaip procesą padaryti sklandesnį ir aiškesnį.

Toliau bendrausime su ūkininkais, kurie deklaruos pasėlius, stengsimės paaiškinti, kokios klaidos dažniausios ir pan. Kita vertus, daugelis valstybių net neturi avansinių mokėjimų, o Lietuva – viena iš penkių ES šalių, kuri moka avansines ekologinio ūkininkavimo išmokas. Pavyzdžiui, Latvijoje vasario pabaigoje išmokėta tik 16 proc. visų išmokų.

Kokios didžiausios šių metų deklaravimo naujovės? Kaip keičiasi išmokų už deklaruotus plotus mokėjimo tvarka?

Turime dvi naujas ekologines sistemas: „Ariamos žemės keitimas daugiametėmis pievomis“ ir „Daugiamečių pievų išlaikymas ir priežiūra“. Leidžiama smulkinti ir lauke paskleisti žolę. Anksčiau NMA tikrino, ar žolė išvežta, tačiau dabar to daryti neprivaloma.

Nauja ir tai, kad paramą numatyta skirti už daugiametes pievas saulės elektrinių teritorijose. Paramai bus tinkami saulės modulių tarpueiliai pagal modulio projekciją su žoline danga. Tiesa, atsirado ribojimas – jeigu pasirenkamos kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ gamybinės veiklos „Augalų kaita“, „Tarpiniai pasėliai“, „Sertifikuotos sėklos naudojimas“, „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“ ir deklaruojama daugiau kaip 300 ha, skiriama 85 proc. išmokos, o 100 proc. dydžio išmoka bus mokama, jei deklaruojama iki 300 hektarų.

Svarbu ir tai, kad suvienodinti pievų priežiūros terminai. Pavyzdžiui, kraštovaizdžio elementų priežiūros terminas anksčiau buvo rugpjūčio 1 d., dabar – rugsėjo 1 diena.

Kas NMA nuveikta skaitmeninant paslaugas ir darbo procesus?

Pernai visoje Lietuvos teritorijoje pradėjome naudoti automatinę laukų nuolatinio stebėjimo sistemą ALNSIS. Pamatėme, kad ji padeda efektyviau vykdyti priežiūrą ir kontrolę, konsultuoti ūkininkus. Ši sistema atvėrė daug naujų galimybių. Dabar matome ne kelerių, o net 10 metų senumo vaizdus, galime juos palyginti, analizuoti.

Diegiami įvairūs robotai, kurie atlieka rutinines veiklas. Pirmasis mūsų robotas – Robis NeMigA – dirba netgi naktimis. Procesų robotizavimas, automatizavimas leidžia per metus sutaupyti apie 30 tūkst. darbo valandų. Taip pat naudojami dirbtinio intelekto įrankiai analizuojant nuotraukas, priimant sprendimus, bendraujant su paramos gavėjais ir jiems pateikiant informaciją.

Dabar kartu su rangovais kuriame paraiškų priėmimo portalą, kuriame bus gerokai lengviau teikti paraiškas investicinei paramai gauti, analizuoti ar modeliuoti verslo projektus ir kt. Tai pareiškėjams leis naujais būdas komunikuoti su NMA, išnaudojant šiuolaikinius modernius kanalus. Kol kas turime tik kodinį pavadinimą – ŽŪPAIS. Sistema visiškai bus baigta 2025 m. pradžioje, bet su minimaliu paketu startuos jau šiemet. Tikimės didelio šuolio.

Kas daroma, kad projektų finansavimo procesai vyktų sklandžiau, greičiau, naudingiau ūkininkams?

Tai tarsi nuolatinis tobulėjimas. Daugeliu atvejų pasitaiko ilgų susirašinėjimų su pareiškėjais. Pavyzdžiui, dėl technikos pajėgumų naudojimo tam tikrame ūkyje. Žemdirbiai argumentuoja, kad NMA remiasi sena metodika, nors viskas jau gerokai pasistūmėjo į priekį. Tad greitu metu pristatysime naują metodiką, paremtą šiuolaikinėmis tendencijomis. Taip pat mokysime mūsų vertintojus, supažindinsime, kaip keičiasi technika, kodėl reikia konkrečios galios traktoriaus viename ar kitame ūkyje.

Kitas žingsnis – susitikimai su socialiniais partneriais. Būna, kad tiesiogiai išgirstame jų kritikos, bet aš tai vertinu kaip galimybę tobulėti – gauname konsultaciją, ką galėtume daryti geriau.

Mano galva, projektus ir pareiškėjus svarbu vertinti pagal riziką. Jeigu jie yra mažiau rizikingi, galima uždegti žalesnę šviesą, kad viskas vyktų greičiau. Rizikingesniems reikėtų taikyti griežtesnes administravimo priemones, dažniau stebėti ir kontroliuoti. Deja, retai, bet pasitaiko atvejų, kai pabandoma paramą įsisavinti neteisėtais būdais. Vis dėlto dauguma projektų yra prasmingi – kuria pridėtinę vertę. Tad norėtųsi, kad tokie turėtų sparnus.

Taip pat iš darbuotojų išgirdau siūlymų, ką daryti kitaip, kad paraiškas teikti ir vertinti būtų lengviau. Ir tam tikrų pakeitimų jau padarėme. Tarkime, yra teisinė nuostata – nepateikus dviejų ir daugiau dokumentų, paraiška gali būti atmesta. Anksčiau buvo dvi formos, kurios savo turiniu beveik niekuo nesiskyrė, išskyrus tai, kad vienoje buvo nurodyta papildoma eilutė. Dabar užtenka pateikti vieną iš šių formų ir laikoma, kad reikiamas dokumentas pateiktas. Šis paprastas veiksmas lemia teisingesnį vertinimą.

Anksčiau darbuotojai, gavę paraišką ir turėdami klausimų, stengėsi surinkti visą reikiamą informaciją ir į paklausimą atsakyti telefonu. Bet ūkininkai ne visada pasiruošę kalbėti ir atsakyti į klausimus čia ir dabar, tad dažnai su jais teko susisiekti antrą kartą. Dabar iš pradžių susisiekiame elektroniniu paštu, prašome atsakyti į klausimus ir tik tada paskambiname, paaiškiname, aptariame likusius klausimus. Pateikiau labai paprastus pavyzdžius, bet kartais tai turi didelį poveikį.

Kokių struktūrinių pertvarkymų NMA planuojate, o galbūt jau vykdote?

Struktūrinių pertvarkymų dabar nevyksta, bet jie planuojami. Kol kas apsiribosime tik dalies darbų perskirstymu. Yra tam tikrų funkcijų tarp departamentų, kurias galima optimizuoti taip, kad būtų vykdomos sklandžiau viename struktūriniame padalinyje, o ne keliuose, kaip yra dabar.

Vis dėlto NMA – labai kompleksinė įstaiga. Negali ateiti su paruoštu modeliu ir remdamasis kitų šalių patirtimi padėti jį ant stalo – štai dabar viskas vyks pagal naują sistemą. Reikia gerai išanalizuoti, kad nesugriautum esamos sistemos.

Ką spėjote nuveikti per vadovavimo Agentūrai laikotarpį?

Buvo daug susitikimų su socialiniais partneriais – žemdirbių savivaldos asociacijų, institucinių partnerių, finansų įstaigų ir kt. atstovais. Mano galva, svarbus žingsnis atliktas informacijai iš vidaus surinkti – vyko susitikimai su darbuotojais teritoriniuose skyriuose. Jų turime 10 – aplankiau visus. Bendravome, rinkau informaciją.

Taip pat parengta 2024–2028 m. strategija, kurioje numatytos pagrindinės kryptys, kaip vystytis ir kur link eiti turi NMA, kad galėtų kuo sklandžiau administruoti paramą.

Kokių tikslų išsikėlėte sau kaip vadovas?

Pakeisti požiūrį į NMA – ne tik padedame greičiau pasinaudoti parama, bet ir kuriame pridėtinę vertę kaimui. Noriu, kad ne tik darbuotojai, bet ir klientai, socialiniai partneriai suprastų šio darbo prasmę.

Sieksiu, kad įstaiga, kuriai vadovauju, taptų pavyzdžiu, jog paramą galima teikti skaidriai, kad procesas būtų aiškus nuo paraiškos priėmimo iki kontrolės vykdymo ir lėšų išmokėjimo. Kad tai būtų daroma šiuolaikiškais ir pareiškėjams patogiais būdais. Norisi padaryti pokytį, kuris duotų postūmį NMA vertinti ne tik gerai, bet ir labai gerai.

NMA neaplenkia korupcijos skandalai. Paskutinis atvejis – įtarimai prekyba poveikiu. Kaip tai išgyvendinti?

Pradėjęs dirbti, peržiūrėjau, kas įdiegta, siekiant suvaldyti korupciją. Padaryta nemažai, bet korupcijos prevencijos sistema turi veikti taip, kad būtų užkirstas kelias net pavieniams korupcijos atvejams, kurie lyg šaukštas deguto medaus statinėje. Tad matau tobulintinas sritis.

Reikia dar glaudžiau dirbti su teisėsaugos institucijomis. Buvome susitikę su Finansinių nusikaltimų, Specialiųjų tyrimų tarnybų atstovais, nes būtina suprasti, kurios rizikos didžiausios, ir ieškoti būdų, padedančių joms užbėgti už akių. Taip pat planuojame didinti korupcijos prevencijos procesų automatizavimą, skaitmenizavimą, administravimo ir kontrolės veiksmus atliekančių darbuotojų rotaciją, plėsti „keturių akių“ principo taikymą, peržiūrėti vadovaujančias pareigas einančių asmenų funkcijas, kartu su Žemės ūkio ministerija sukurti darbo grupę korupcijos prevencijos klausimams spręsti ir kt.

Ilgai dirbau finansų srityje, tad sukčiavimo prevencija ir rizikos valdymas yra mano visų funkcijų ir darbo ašis. Jei gebama tai užtikrinti, kiti procesai įgyvendinami sklandžiau, nes nereikia gaišti laiko tiek aiškinantis neskaidrias schemas, tiek gaudant sukčiautojus.

Kodėl iš verslo perėjote į valstybės tarnybą?

Neketinau dirbti būtent valstybės tarnyboje. Tik norėjosi eiti ten, kur galėčiau panaudoti kompetencijas, kad geriausiai save realizuočiau kaip vadovas.

Atėjau iš finansų srities, o NMA – įstaiga, administruojanti finansus. Tad tokios patirties turiu. Taip pat ši įstaiga finansuoja būtent žemės ūkio projektus, o aš ilgą laiką dirbau kredito unijų sistemoje, kurių net 70 proc. veiklos sudaro įvairių žemės ūkio projektų finansavimas. Tad tai man tikrai nesvetima.

Be to, NMA veiklos apimtys didelės, dirba apie 700 darbuotojų, tad priėmiau tai kaip iššūkį. Turiu pripažinti, kad valstybės tarnyboje iki šios dienos susiduriu su įvairiomis naujovėmis, kurios man – tarsi pirmi kartai.

Dėkoju už pokalbį.