Metinės finansinės ataskaitos – įrankis verslo veiklai vertinti ir analizuoti, skaidrumui užtikrinti. Kad ataskaitos būtų tikslios, skaidrios ir atitiktų teisinius bei reguliavimo reikalavimus, finansinių metų pabaigoje reikia atlikti tam tikrus darbus ir procedūras.

Pagal Įmonių atskaitomybės įstatymą, finansinių ataskaitų informaciją reikia pagrįsti finansinės apskaitos registrų duomenimis, todėl būtina patikrinti, ar iki finansinių ataskaitų parengimo dienos visos įvykusios operacijos užregistruotos apskaitos registruose, įskaitant Didžiąją knygą.

Vadovaujantis Finansinės apskaitos įstatymu, apskaitos registrų duomenys turi būti pagrįsti faktiniais turto ir įsipareigojimų likučiais, kurie nustatomi taikant ūkio subjekto pasirinktas vidaus kontrolės priemones. Inventorizacija – viena svarbiausių kontrolės procedūrų, kurią atliekant faktiniai turto ir įsipareigojimų likučiai patikrinami ir palyginami su apskaitos registrų duomenimis. Nors nuo 2022 m. gegužės 1 d. neliko reikalavimo atlikti metinės inventorizacijos ir nustojo galioti Inventorizacijos taisyklės, tačiau Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba pateikė rekomendacijas dėl vidaus kontrolės priemonių, viena iš jų – inventorizacija. Šios rekomendacijos neprivalomos, jos turėtų būti taikomos ūkio subjekto vadovo nustatytu periodiškumu ir atvejais.

Prieš pateikiant apskaitos registrų informaciją finansinėms ataskaitoms parengti, būtina atlikti koreguojančius įrašus. Tai reikia padaryti paskutinę finansinių metų dieną. Jiems priskiriama:

• turto vertės sumažėjimo požymių įvertinimas;
• vėluojančios sąskaitos, sukauptų ir būsimų laikotarpių pajamų bei sąnaudų tikslinimas (pripažinimas);
• vertinimo tikrąja verte įtakos nustatymas;
• sutarčių vykdymo galimybių ir galimų nuostolių nustatymas;
• kitų apskaitinių įvertinimų peržiūrėjimas;
• poataskaitinių įvykių įvertinimas.

Turto nuvertėjimo požymius tikslinga nustatyti atliekant inventorizaciją. Jai vykstant įvertinama turto būklė, išsiaiškinama, ar yra turto nuvertėjimo požymių, ar pirkėjų skolos ir skolos tiekėjams nepradelstos, ar yra abejonių dėl jų apmokėjimo ir kt. Šios informacijos pagrindu galima priimti sprendimus dėl koreguojančių įrašų, pavyzdžiui, registruoti abejotinas ir beviltiškas pirkėjų skolas, nuvertinti atsargas iki grynosios galimos realizavimo vertės ir pan. Tačiau būtina atkreipti dėmesį į tai, kad finansinėje apskaitoje registruojant turto vertės sumažėjimo sąnaudas atsiranda neatitikimų su Pelno mokesčio įstatymo reikalavimais, kuriuos reikia įvertinti skaičiuojant pelno mokestį.

Metinėms finansinėms ataskaitoms sudaryti ir mokesčiams apskaičiuoti ypač svarbu teisingai nustatyti per ataskaitinį laikotarpį uždirbtas pajamas ir joms uždirbti patirtas sąnaudas. Todėl finansinių metų pabaigoje būtina įsitikinti, kad nėra vėluojančių sąskaitų, taip pat įvertinti savo klientams suteiktas ir iš tiekėjų gautas apyvartos nuolaidas, nustatyti koreguojančius poataskaitinius įvykius.

Finansinių metų paskutinę dieną dažnai pasitaiko, kad už gruodį gautas ar suteiktas paslaugas sąskaitos faktūros išrašomos kitų finansinių metų pradžioje. Kai paslaugos gautos ar suteiktos gruodį, neatsižvelgiant į tai, kada išrašyta PVM sąskaita faktūra (ar sąskaita faktūra), uždirbtos pajamos ar patirtos sąnaudos turi būti pripažįstamos paskutinės gruodžio mėnesio dienos data. Tarkime, 2024 m. sausio 8 d. gauta PVM sąskaita faktūra už nuomą 2023 m. gruodį. Už gautas tęstines nuomos paslaugas sąnaudos tolygiai pripažįstamos kiekvieną mėnesį, tad 2023 m. gruodžiui tenkanti sąnaudų suma turi būti 2023 m. gruodžio 31 d. apskaitoje užregistruota kaip koreguojantis įrašas:

• D 6300 nuomos sąnaudos;
• K 491 sukauptos sąnaudos.

Prekių pardavimo ar pirkimo apyvartos nuolaidos suteikiamos ir (arba) gaunamos pagal sutartyse numatytas sąlygas. Vadovaujantis kaupimo ir palyginimo principais, šios nuolaidos apskaitoje registruojamos tada, kai įgyjama teisė jomis pasinaudoti. Pavyzdžiui, jeigu apyvartos nuolaida suteikiama atsižvelgiant į tai, kokia pardavimų ar pirkimų apimtis buvo per ataskaitinius 2023 metus, o kreditinė PVM sąskaita faktūra išrašoma kitais finansiniais metais (2024 m.), tai 2023 finansinių metų pajamų ar sąnaudų (jei pirktos prekės neparduotos – atsargų savikainos) koregavimas priklausys nuo to, ar metinės finansinės ataskaitos jau sudarytos ir patvirtintos, ar ne. Tarkime, tiekėjas kreditinę PVM sąskaitą faktūrą prekių pirkėjui išrašė 2024 m. vasario 2 d., o prekių pirkėjo 2023 m. finansinės ataskaitos nesudarytos ir prekės, kurioms suteikta nuolaida, parduotos 2023 metais. Tuomet pirkėjo apskaitoje 2023 m. gruodžio 31 d. daromas koreguojantis įrašas:

• D 443 skolų tiekėjams nuolaidos (-);
• K 609 nuolaidos (-).

Jei kreditinė PVM sąskaita faktūra pirkėjui būtų išrašyta 2024 m. balandžio 22 d., o pirkėjo 2023 m. finansinės ataskaitos būtų sudarytos ir patvirtintos, tuomet pirkėjo apskaitoje 2023 m. parduotų prekių savikainos sąnaudos nekoreguojamos, o gauta nuolaidos suma pagal kreditinės PVM sąskaitos faktūros duomenis būtų mažinamos 2024 m. pardavimo savikainos sąnaudos:

• D 443 skolos tiekėjams;
• K 609 nuolaidos (-);
• K 4492 mokėtinas PVM.

Kai ūkio subjektas turi būsimųjų laikotarpių pajamų ar sąnaudų, finansinių metų pabaigoje reikia nustatyti, ar įmonė jau įvykdė įsipareigojimus pagal sandorį ir uždirbo pajamų, taip pat įvertinti, ar apmokėtos sąnaudos patirtos uždirbant ataskaitinio laikotarpio pajamas. Taip pat privalu padaryti koreguojančius įrašus ataskaitinių metų apskaitos registruose.

Kitų apskaitinių įvertinimų (atidėjinių, atostoginių kaupinių, garantijų ir pan.) peržiūrėjimas padeda užtikrinti, kad ūkio subjektas vadovaujasi bendraisiais apskaitos principais ir finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimais, o jos finansinė informacija yra patikima ir tikslinama, atsižvelgiant į metų pabaigoje susiklosčiusias aplinkybes.

Vertinant turto vertės sumažėjimą ar peržiūrint kitus apskaitinius įvertinimus, svarbu tuos vertinimus atlikti laiku, kad nuostoliai nesikauptų keletą ataskaitinių laikotarpių, sistemingai ir laikantis nustatytų taisyklių bei metodikos atsižvelgti į reikšmingas sumas.

Taip pat reikia nurodyti poataskaitinius įvykius. Jei jis įvyksta per laikotarpį nuo paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos iki finansinių ataskaitų sudarymo datos ir turi tiesioginę įtaką dar nepatvirtintų finansinių ataskaitų duomenims, finansinės ataskaitos turi būti koreguojamos. Pavyzdžiui, žemės ūkio produkcijos pardavimo sutartyje numatyta, kad dėl 2023 m. rudenį parduotos produkcijos pardavimo kainos pardavėjas su pirkėju galutinai gali susitarti iki 2024 m. vasario 29 dienos. Jeigu kaina buvo galutinai sutarta, tarkime, 2024 m. vasario 6 d., ir šią dieną išrašyta kreditinė PVM sąskaita faktūra, tuomet tai traktuojama kaip poataskaitinis įvykis, turintis tiesioginės įtakos 2023 m. produkcijos pardavėjo apskaitoje užregistruotoms pardavimo pajamoms. Tokiu atveju 2023 m. gruodžio 31 d. data reikės padaryti koreguojančius įrašus apskaitos registruose:

• D 241 pirkėjų skolos arba 292 sukauptos pajamos;
• K 500 pardavimo pajamos.

Prieš sudarant finansines ataskaitas būtina uždaryti pajamų ir sąnaudų sąskaitas. Taip pat tikslinga apskaitos registruose peržiūrėti reikšmingų ir neįprastų sandorių, ypač vykdomų ataskaitinio laikotarpio pabaigoje arba artėjant metų pabaigai, įrašus.

Aptarti darbai padeda užtikrinti, kad metinės finansinės ataskaitos būtų patikimos, naudingos ir tinkamai atspindėtų ūkio subjekto finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus, padėtų įvertinti subjekto ateities perspektyvas.