Ligos gali labai sumažinti česnakų derlių ir sugadinti jo kokybę. Šiame straipsnyje – apie pagrindines šių daržovių ligas ir apsaugos priemones.

Česnakai yra vieni jautriausių klimato sąlygoms daržovių. Auginant žieminius česnakus, gana dažna problema yra dauginamosios medžiagos iššalimas žiemą dėl ekstremalių meteorologinių Lietuvos sąlygų. Periodiškai pasitaikantis didesnis nei -25° C šaltis, kai nėra sniego ar kitos dangos, gali būti pražūtingas net vietinių veislių česnakams. Todėl svarbus veiksnys, siekiant optimizuoti česnakų auginimą ir padidinti produktyvumą, yra adaptyvių, gerai augančių šalies sąlygomis veislių parinkimas. Auginant česnakus taip pat būtina sodinti sveiką dauginamąją medžiagą.

Siekiant išauginti derlingą geros kokybės produkciją, būtina kontroliuoti česnakų ligas ir kenkėjų plitimą, naikinti piktžoles. Taigi, svarbu laiku ir tinkamai taikyti visas technologines rekomendacijas, taip pat iš rudens gerai paruošti dirvą, suplanuoti sėjomainą ir parinkti laukus su tinkamos struktūros dirvožemiu bei agrocheminiais rodikliais.

Taikant integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės (IKOK) principus, svarbu įvertinti žaladarių ryšius su kitais organizmais. Būtina atsiminti, kad bet koks kišimasis į ekosistemą turi įtakos visų organizmų, taip pat ir naudingųjų, gausumui. IKOK yra įvairių apsaugos metodų derinimo sistema, skirta tam tikromis meteorologinėmis sąlygomis ir konkrečiuose augynuose neleisti kenkėjams ir ligoms peržengti ekonominio žalingumo ribos ir išsaugoti jų natūralių priešų gyvybingumą.

Dažniausios česnakų ligos

Kekerinis puvinys (Botrytis spp.). Liga pažeidžia ropinius svogūnus, česnakus, porus ir kt., taip pat ir česnakinių genties piktžoles. Per vegetaciją ant laiškų ligos požymių matyti mažai, tačiau esant palankioms sąlygoms česnakai užsikrečia dar lauke per laiškus, iš kurių grybiena patenka į ropeles. Kaklelio puvinys dažniausiai pasireiškia nuėmus derlių, česnakus laikant. Sandėliuose pirmiausia pažeidžiami viršutiniai ropelės audiniai – jie suminkštėja, skleidžia nemalonų kvapą. Vėliau visa roputė apsitraukia pilku puriu apnašu, tarp lukštų susidaro juodi netaisyklingos formos skleročiai. Česnakai džiūsta, traukiasi, lieka tik mumijos.

Apsauga: būtina taikyti prevencines priemones, t. y. rinktis geros kokybės sodinamąją medžiagą, laikytis tinkamos agrotechnikos ir sėjomainos, nepertręšti azoto trąšomis. Jeigu būtina, rekomenduojama pasėlius purkšti fungicidais. Profesionaliems naudotojams profilaktiškai galima purkšti kas 3–7 dienas.

Česnakų fuzarinis puvinys (Fusarium oxysporum f. sp. ceape, Fusarium culmorum). Juo serga svogūnai, česnakai ir porai. Fuzariozė pažeidžia visas augalų dalis lauke ir česnakus saugyklose. Augalų šaknys suplonėja, supūva, todėl česnakai lengvai išraunami. Ropelės suminkštėja, pasidaro vandeningos, audiniai iš vidaus būna rausvai arba pilkšvai rudi, apsitraukia vešliomis rausvai baltomis apnašomis. Pūti pradeda nuo dugnelio ir išorinių lukštų. Vėliau česnakai sukietėja ir virsta mumijomis arba suskyla. Sudygę augalai būna silpni.

Apsauga: laikytis tinkamos sėjomainos, sodinti tik sveikas, beicuotas ropeles, česnakus nuimti tik sausu oru. Sandėliuojant palaikyti tinkamą temperatūrą ir reikiamą drėgmę.

Česnakų pelėjūninis puvinys (Penicillium expansum). Serga česnakai ir svogūnai. Ant česnako dugnelio arba lukštų atsiranda rusvų vandeningų, vėliau raukšlėtų dėmių. Skiltelės įdumba. Iš pradžių dėmės būna su balsva grybiena, vėliau ji tampa žalsvai melsva. Pūvantys česnakai skleidžia nemalonų pelėsių kvapą.

Apsauga: česnakus nuimti kuo sausesniu oru, nepažeisti mechaniškai, nulukštenti ir gerai išdžiovinti. Ropeles laikyti tinkamomis sąlygomis, ypač gerai vėdinti. Laikyti atrinkti tik sveikas ropeles, laiku šalinti pūvančius česnakus.

Alternariozė (Alternaria porri). Apninka porus, bet gali pažeisti ir svogūnus, tuščialaiškius česnakus ir šalotinius (angl. shallot) svogūnus. Pirmieji požymiai yra mažos baltos dėmelės ant laiškų. Vėliau, kai santykinis oro drėgnis viršija 70 proc., atsiranda alternariozei tipingų dėmių.

Apsauga: reikia laikytis tinkamos sėjomainos, rinktis geros kokybės sėklą, auginti atsparių veislių česnakus.

Česnakų sklerotinis puvinys (Sclerotinia sclerotiorum). Liga plinta lauke per vegetaciją ir derlių laikant. Drėgnuose sandėliuose labai greitai supūva daug česnakų. Ropelės paviršiuje arba ir viduje susidaro balta, panaši į vatą grybiena.

Apsauga: rudenį augalų liekanas reikia giliai užarti, auginti atsparias veisles, laikytis sėjomainos ir agrotechnikos reikalavimų. Česnakus tinkamai sandėliuoti.

Česnakų rūdys (Puccinia alli, Puccinia porri). Serga žieminiai svogūnai ir tuščialaiškiai bei laiškiniai česnakai, porai. Ant pažeistų, pageltusių česnakų laiškų atsiranda įvairių spalvų sporų telkinių (rudų spuogelių) – grybo uredžių, kuriuose formuojasi urediosporos. Vėliau uredžių vietose susiformuoja tamsiai rudi teliai su teliosporomis viduje. Rūdžių smarkiai apimti lapai anksti nudžiūsta. Apsauga: reikia auginti atsparių veislių česnakus, laikytis sėjomainos ir agrotechnikos reikalavimų.

Profilaktinės priemonės

Česnakų pasėlio fitosanitarinė būklė labiausiai priklauso nuo sveikos sodinamosios medžiagos sodinimo į patogenais ir kenkėjais neužkrėstą dirvožemį.

Prie alternatyvių augalų apsaugos būdų priskiriamas ir biologinis augalų apsaugos metodas, t. y. gyvų organizmų (entomofagų, akarifagų, antagonistų ir kitų) arba jų veiklos produktų panaudojimas žalingiems organizmams – augalų patogenams – kontroliuoti. Tai yra visuma susijusių ligų ir kenkėjų gausumą ir aktyvumą mažinančių veiksnių, todėl biologinis augalų apsaugos metodas yra neatsiejama integruotos augalų apsaugos dalis.

Siekiant išvengti kenksmingųjų organizmų daromos žalos, būtina taikyti profilaktines priemones: pasėliams sudaryti optimalias augimo sąlygas, parinkti tinkamą sėjomainą, atsparias ligoms ir kenkėjams veisles, sėti sertifikuotą sėklą, taikyti optimalų trešimą, nuėmus derlių pašalinti ir sunaikinti augalų liekanas. Efektyvus būdas mažinti ligų pradus dirvožemyje yra laikytis sėjomainos. Augalus pertręšus galima paskatinti jų puvinius arba sudaryti terpę plisti kenkėjams. Nuimant derlių reikia nesužaloti česnakų mechaniškai, nes pažeistos ropelės prasčiau laikosi sandėliuose. Patariama nelaikyti mechaniškai sužalotų česnakų, nes jie pradės greičiau pūti.

 Augalų apsaugos produktų naudojimas, remiantis ligų ir kenkėjų prognozavimo modeliais, yra tikslesnis ir efektyvesnis. Prognozavimo modeliai apskaičiuoja tikslų ligos rizikos laiką, todėl yra galimybė sudaryti laiku taikomą ir efektyvesnę augalų apsaugos produktų naudojimo schemą, sumažinti išlaidas, aplinkos taršą pesticidais ir gauti geros kokybės produkciją. Tinkamiausi sprendimai dėl ligų plitimo gali būti priimami naudojantis specialiomis kompiuterinėmis programomis arba panaudojus sistemingai renkamus automatinių meteorologinių stotelių duomenis su integruotais prognozavimo modeliais. Meteorologinės sąlygos ir ligų plitimo prognozės yra pateiktos interneto svetainėje ikmis.lt.

Cheminė kontrolė

Cheminis augalų apsaugos metodas yra pagrįstas sintetinių cheminių produktų naudojimu. Cheminiai fungicidai turi būti:

• efektyvūs, augalus saugantys nuo ligų;
• nežalingi naudingiems agroekosistemos komponentams;
• turėti aplinką tausojančių savybių.

Naudojant cheminius augalų apsaugos produktus reikia atsižvelgti į ekonominio žalingumo ribą.

Česnakų ligų cheminės kontrolės schema pateikta lentelėje. Augalų apsaugos schema per vegetaciją gali būti keičiama, nes išdėstytas augalų apsaugos produktų eiliškumas ir naudojimo laikas nuolat tikslinamas, atsižvelgiant į konkrečios vietovės meteorologines sąlygas ir artimiausių prognozavimo modelių rodmenis.

Fungicidų sąrašas kasmet papildomas naujais produktais, o kai kurie išbraukiami iš leidžiamų naudoti sąrašo, todėl Valstybinės augalininkystės tarnybos interneto svetainės vatzum.lrv.lt puslapyje „Augalų apsaugos produktų registravimas“ būtina pasitikrinti, kokie fungicidai tuo metu yra sąraše ir kuriuos leidžiama naudoti Lietuvoje. Šiame puslapyje taip pat yra pateiktos visų registruotų augalų apsaugos produktų etiketės.

Purškiant fungicidus vandens kiekis (nelygu produkto rūšis) gali būti 200–1 000 l/ha ir priklauso nuo augalų aukščio ir tankio; augalus būtina visiškai padengti purškiamu tirpalu (vandens kiekį pasitikslinti pas produkto pardavėjus arba gamintojus). Po purškimo iki lietaus turėtų praeiti ne mažiau kaip 4 val. (kol tirpalas ant lapų nudžiūsta). Nepurkšti, jei tikimasi lietaus ar prieš laistant augalus. Augalų apsaugos produkto nenaudoti, kai oro temperatūra yra aukštesnė nei +25 °C arba vėjo greitis yra didesnis nei 3 m/s. Dėl produktų maišymo žiūrėti etiketėje arba kreiptis į produktų gamintojus ar jų atstovus.

Purkštuvai česnakams purkšti turi būti sukalibruoti ir išpurškiamas reikiamas tirpalo kiekis hektarui. Purkštuvų naudotojai turi užtikrinti, kad būtų naudojami techniškai tvarkingi, prižiūrėti purkštuvai, reguliariai valomi filtrai, keičiamos susidėvėjusios detalės, atliekamas techninis patikrinimas ir kalibravimas (išpurškimo normos nustatymas) ir kiti būtini techninės priežiūros darbai, numatyti naudojimo instrukcijose.

Turi būti parinkti tinkami purkštukai, važiavimo greitis ir slėgis. Labai svarbu, kad nuo paskutinio purškimo iki derliaus nuėmimo praeitų laikas (karencija), kuris yra nustatytas konkrečiai kiekvienai veikliajai medžiagai. Karencijos laikotarpis – terminas nuo paskutinio purškimo iki derliaus nuėmimo arba vartojimo. Jis užtikrina saugų produkcijos vartojimą. Purkštuvai turi turėti švaraus vandens talpyklą, kad lauke būtų galima išplauti rezervuaro vidų ir kitas purkštuvo dalis, panaudotą vandenį išpurkšti lauke.

***

Bendroje žemės ūkio produkcijos struktūroje daržininkystė sudaro maždaug 4–6 proc., todėl daržo augalai priskiriami prie mažuose plotuose auginamų kultūrų. Tačiau ši žemės ūkio šaka yra viena iš nedaugelio rentabilių ir paklausių. Lietuvoje 2022 m. deklaruota 7 143,6 ha daržovių, iš jų 188,9 ha česnakų, o 2023 m. deklaruota 7 234 ha, iš jų – 212,5 ha česnakų. Česnakų ropelių vidutinis derlingumas – apie 7 t/ha.