Plečiantis genominio tyrimo teikiamoms galimybėms, veislininkystė tampa efektyvesnė ir pažangesnė. Genominėje selekcijoje vėl įvesta naujų veislinės vertės indeksų.

Be genominio tyrimo jau neįsivaizduojamas veislinis pieninių ir mėsinių galvijų bandų darbas ne tik Vakarų šalyse, bet ir Lietuvoje. Duomenų, gaunamų iš šio tyrimo, vis daugiau, todėl į sistemą diegiama ir naujų tiriamųjų požymių.

Genominė selekcija atliekama nuolat vykdant produktyvumo tyrimus ir glaudžiai dirbant ūkininkams, asociacijoms, mokslininkams, duomenų apdorojimo centrams.

Holšteinams – ekologinis veislinės vertės indeksas

Ūkiai finansiškai pajuto genominio tyrimo privalumus ir teikiamą naudą, todėl procesas kuo toliau, tuo labiau įsibėgėja. Vokietijoje, 2023 m. rugpjūčio duomenimis, genominius tyrimus holšteinų veislės pieninių galvijų bandose vykdė 2 159 ūkiai ir buvo ištirta apie 1 mln. mėginių. JAV, viena iš genominio tyrimo pradininkių, iki 2024 m. pradžios jau buvo atlikusi 8,5 mln. genominių tyrimų, iš kurių 89 proc. – holšteinų veislės galvijų.

Tad neatsitiktinai Vokietijos ir JAV holšteinų veisimo programose šių metų pradžioje pradėti naudoti dar keli nauji genominio tyrimo požymiai.

Europoje ekologinių ūkių veikla yra akylai prižiūrima, juose, palyginti su intensyviais ūkiais, ribojamas įvairių priemonių naudojimas, sunkiau išlaikyti sveikus ir produktyvius gyvulius. Nepaisant to, ekologinis ūkininkavimas plečiasi, todėl Vokietijos genominėje selekcijoje atsiranda naujas veislinis požymis – ekologinis veislinės vertės indeksas RZÖko. Šį indeksą turi tik holšteinų veislės galvijai.

Ekologinis veislinės vertės indeksas tikrai gali būti naudojamas Lietuvos ekologiniuose ūkiuose, tai leistų turėti sveikesnius gyvulius, kurių ūkinio naudojimo trukmė būtų ilgesnė, o pieno sudėtis – geresnė.

Ypač svarbu pažymėti, kad ūkinio naudojimo trukmei skiriama didžioji indekso dalis, net 38 proc. – tai reiškia, kad veisiamus ekologiniuose ūkiuose gyvulius bandoje pavyks ilgiau išlaikyti ir gauti iš jų produkciją pigiau.

Dar vienas labai svarbus indeksas efektyvinant pieno ūkius – stabilumas (gPers). Šis genetinis indeksas apima individualią karvės pieno kreivę nuo 5 iki 305 laktacijos dienos. Įprastai pieno kreivė pradeda mažėti nuo 150 laktacijos dienos. Kuo pieno kreivė mažiau nusileidžia – tuo pieno iš gyvulio primelžiama daugiau, gaunama daugiau baltymų ir riebalų. Taigi, stabilumas yra svarbus ekonominis indeksas išlaikant aukštą produktyvumą nuo 1 iki 3 laktacijos. Kuo didesnė buliaus gPers vertė, tuo daugiau primelžiama pieno per laktaciją. Šio indekso patikimumo koeficientas 0,34 – tai labai aukštas rodiklis.

Nauji indeksai tešmeniui ir kojoms vertinti

Įvesti ir du nauji galvijų eksterjero vertinimo požymiai, naudojami Vokietijoje – priekinių kojų forma ir tešmens priekinių ir užpakalinių ketvirčių balansas.

Tešmens balansas tampa vis aktualesnis robotinio tipo melžimo ūkiuose. Geriausia, kai priekinių ir užpakalinių ketvirčių speniai išsidėstę vienoje linijoje.

Jeigu priekiniai speniai, palyginti su užpakalinių spenių pagrindu, pakilę 5 cm ir daugiau, yra vertinama 1, o jei užpakaliniai speniai pakilę 5 cm ir daugiau už priekinius – vertinama 9. Tokį vertinimą nesunku atlikti nerobotizuoto melžimo ūkiuose melžiant ir, jeigu planuojama ateityje statyti melžimo robotą, veisiant subalansuoti tešmens struktūrą. Taip bus išvengta didesnių ekonominių nuostolių brokuojant karves, kurios netinka melžimo robotui.

Kitas įdomus požymis – priekinių kojų forma. Požymis darosi aktualus ne tik Vokietijoje, bet ir Lietuvoje.

Kuo priekinių kojų nagos forma plonesnė iš vidaus pusės ir priekinių kojų sąnariai nukreipti vienas į kitą, tuo vertinimas mažesnis. Siekiamybė – priekinių kojų formos lygiagretus išsidėstymas ir tolygus priekinių kojų nagų aukštis. Taip išvengiama, kad priekinės kojos nebūtų nukreiptos į vidų.

Didžiausias dėmesys sveikatingumui

Daug dėmesio skiriant sveikatingumui, Vokietijoje nustatytas naujas genetinis sutrikimas – BLIRD. Tai liga, kai sutrinka leukocitų funkcijos veršelio žarnyne. Susirgus veršeliui, sutrinka imunitetas, jis silpniau kovoja su infekcija, virškinamojo trakto parazitais.

Šį paveldimą genetinį sutrikimą turintys jaunikliai atvedami gyvi, tačiau jų augimas atsilieka 27 proc., palyginti su sveikais, taip pat 10 proc. padaugėja prieauglio gaišimo atvejų. Laiku atliktas genominis ligos diagnozavimas leidžia anksti išbrokuoti tokius veršelius ir padeda išvengti nuostolių juos gydant.

Jungtinėse Amerikos Valstijose paveldimoms ligoms irgi skiriamas ypatingas dėmesys, todėl ir ši šalis, genominių tyrimų lyderė, plečia tiriamų genetinių požymių spektrą.

Genetinis tyrimas daromas naujai nustatytam haplotipui (tai genotipas, kuriame atsižvelgiama į atskiras chromosomas, o ne į chromosomų poras) – ankstyvam holšteinų veislės galvijų raumenų silpnumui, kuris pasireiškia per du pirmuosius mėnesius po atvedimo. Tokie jaunikliai sunkiai pastovi ant kojų, juos reikia prilaikyti, vėliau dėl nejudrumo suserga plaučių uždegimu ir dėl šios priežasties gaišta.

Artimiausiu metu turi būti įdiegti kiti nauji genominio tyrimo požymiai – tai atsparumas aplinkos karščiui, veršelių viduriavimas ir kvėpavimo ligos, krekenų kokybė, išskiriamo metano kiekis.

Labai įdomus požymis bus veršelių viduriavimas, nes pirmoje karvių laktacijoje nustatyta teigiama koreliacija su mastitu – vadinasi, jeigu būdami jauno amžiaus gyvuliai viduriavo, yra tikimybė, kad tokių gyvulių piene somatinių ląstelių bus daugiau ir karvės turės didesnį polinkį sirgti mastitais.

Kai tik šie požymiai holšteinų genomo veislinėse vertėse bus įdiegti, jų privalumais galėsime naudotis ir Lietuvoje.