Europos Sąjungoje (ES) 2022 m. užauginta 270,9 mln. t grūdų, įskaitant ryžius. Tai – 26,7 mln. t (9 proc.) mažiau nei 2021-aisiais, kai bendras grūdų derlius sudarė 297,5 mln. tonų. Taigi gamybos lygis nukrito ir dar labiau atitolo nuo 2014 m. fiksuoto rekordo – 307,9 mln. tonų.

Prancūzija 2022 m. buvo didžiausia grūdų augintoja Bendrijoje. Ten jų nuimta 59,9 mln. t, tai sudarė daugiau nei penktadalį (22,1 proc.) viso ES derliaus. Antroje vietoje – Vokietija, kurioje užauginta 43,5 mln. t grūdų (16,1 proc. viso ES derliaus), trečioje – Lenkija su 35 mln. t (12,9 proc.). Vien šiose trijose šalyse 2022 m. nukulta daugiau nei pusė (51,1 proc.) visų ES grūdų.

Bendrą ES grūdų derliaus mažėjimą 2022 m. lėmė derliaus pokyčiai nuo sausros nukentėjusiose valstybėse narėse. Vengrijoje grūdų nuimta 35,2 proc., Rumunijoje – 32,1, Ispanijoje – 24,4, Prancūzijoje – 10,4 proc. mažiau. Vis tik buvo gana daug šalių, kuriose bendras grūdų derlius augo. Pavyzdžiui, Vokietijoje jis didėjo 2,6 proc., Suomijoje – 39,1 (po 2021 m. prasto derliaus padidėjo 1 mln. t), kaimyninėje Lenkijoje – 2,9 procento.

Vis dar pirmavo kviečiai

Eurostato duomenimis, ES 2022-aisiais užauginta 126,7 mln. t paprastųjų kviečių ir speltų, tai sudarė net 46,7 proc. viso ES grūdų derliaus. Palyginti su 2021 m., jų užauginta 2,5 proc. mažiau. Šį nuosmukį lėmė tik sumažėjęs derlius, nes nuimtas plotas buvo 0,5 proc. didesnis. Kviečių ir speltų gamyba Ispanijoje krito 1,9 mln. t, Prancūzijoje ir Rumunijoje – po 1,7, Vengrijoje – 0,9 mln. tonų. Šiuos praradimus iš dalies kompensavo augimas Lenkijoje ir Vokietijoje, kur derlius šoktelėjo atitinkamai 1,3 ir 1,1 mln. tonų. Lietuvoje kviečių 2022-aisiais užauginta 5,5 proc. daugiau (2021 m. gautas 4,2 mln. t, 2022 m. – 4,5 mln. t derlius).

Didžiausių ES kviečių augintojų trejetą 2022 m. sudarė Prancūzija (34,6 mln. t), Vokietija (22,6) ir Lenkija (12, 2 mln. t). Tiesa, Prancūzija kartu su Vokietija pateko ir į didžiausių pasaulio kviečių augintojų dešimtuką – užėmė atitinkamai 6 ir 9 vietas. Lietuva pagal kviečių gamybą pasauliniu lygiu rikiuojasi 26- oje, o kaimyninė Lenkija – 15-oje vietoje.

Nuimtas grūdinių ir pašarinių kukurūzų derlius Bendrijoje per analizuojamąjį laikotarpį krito iki 53 mln. t, o tai yra net 20 mln. t (27,5 proc.) mažiau nei 2021-aisiais. Šis staigus nuosmukis greičiausiai susijęs su ES plačiai paplitusių sausrų poveikiu, nes akivaizdžiai sumažėjo ne tik derlius, bet ir nuimtas plotas (iki 8,8 mln. ha). Susitraukimą ES lygmeniu daugiausia lėmė 57 proc. mažesnis derlius Vengrijoje, 45,8 proc. – Rumunijoje, 29,2 proc. – Prancūzijoje.

Beveik 10 proc. sumažėjęs rugių derliaus plotas ES 2022 m. lėmė 7,7 proc. menkesnį jų derlių (susitraukė 0,6 mln. t – iki 7,8 mln. t). Šiam ES nuosmukiui didžiausią įtaką darė 33,1 proc. sumažėjusi gamyba Ispanijoje, 9,5 proc. – Lenkijoje, 5,8 proc. – Vokietijoje.

Miežių ir avižų gamyba beveik nekito

Palyginti su 2021-aisiais, 2022 m. ES nuimtas miežių derlius beveik nepakito – 52 mln. tonų. Tarp pagrindinių miežių augintojų buvo didelių skirtumų. Pavyzdžiui, jų derlius gerokai sumažėjo Ispanijoje (24,2 proc.), bet augo Vokietijoje (7,6 proc.), Danijoje (19,1), Švedijoje (42,4) ir Suomijoje (40,4 proc.). Lietuvoje miežių užauginta 4,3 proc. daugiau.

Eurostato duomenys rodo, kad per analizuojamąjį laikotarpį ES avižų derlius taip pat nepakito – siekė 7,5 mln. t, nepaisant net 8 proc. sumažėjusio nuimto ploto. Augusi gamyba Suomijoje (52,1 proc.) ir Švedijoje (33,3) iš esmės kompensavo 27,3 proc. nuosmukį Ispanijoje, 21 – Prancūzijoje, 7,6 proc. – Lenkijoje. Mūsų šalyje avižų derlius 2022-aisiais, palyginti su 2021 m., augo 9,3 procento.

Įtaką darė ekstremalūs orai

Tarp meteorologinių veiksnių derliui ir produkcijos lygiui ypač didelę reikšmę turi temperatūra ir krituliai, o būtent 2022 derliaus metais ES buvo ekstremalių orų ir kritulių. Augalininkystė labai jautri orų pokyčiams tiek auginimo sezono, tiek derliaus nuėmimo laikotarpiu, o daugelyje Europos regionų maksimali paros temperatūra 2022 m. vasarą buvo pirma arba antra didžiausia temperatūra nuo 1991-ųjų.

Aukštos temperatūros sukeltas karščio stresas ir sausra daugelyje ES regionų lėmė mažesnį kai kurių javų, ypač grūdinių kukurūzų ir ryžių, derlių. Kai kur grūdinių kukurūzų laukų būklė buvo tokia prasta, kad jie nuimti pašarams ar silosui, tad taip gamyba dar labiau susitraukė – 2022 m. jų derlius buvo net 27,6 proc. mažesnis nei 2021-aisiais. O štai ryžių analizuojamu laikotarpiu užauginta 19,3 proc. mažiau.