Siekiant mažinti amoniako emisiją, galima naudoti įvairias mėšlo biodangas – smulkintus šiaudus, jų granules, kanapių spalius, smulkias įvairios medienos pjuvenas, durpes, aliejų, ceolitą ir kt. Dujų emisijos kitimas priklauso nuo naudojamų mėšlo biodangų.

Kaip skirtingos biodangos (smulkinti šiaudai, pjuvenos, kanapių spaliai, durpės) veikia kenksmingų amoniako dujų emisijas iš galvijų mėšlo, įrodė moksliniai tyrimai.

Vykdant Lietuvos mokslo tarybos Reikminių tyrimų projektą dėl reikalavimų tirštojo mėšlo tvarkymui, laikymui draudžiamuoju tręšti laikotarpiu, nustatyta, kad per 5 dienas, kai mėšlo paviršius nedengiamas ir paviršiuje natūraliomis sąlygomis formuojasi pluta, amoniako garavimo intensyvumas iš mėšlo vidutiniškai sumažėja 26,5 procento. Intensyviausiai kenksmingos dujos garuoja pirmas 8 dienas, kai į aplinką patenka didžioji dalis amoniako.

Naudojant tinkamas mėšlo dengimo technologijas, amoniako emisiją į aplinką galima sumažinti 40–85 procentais. Tačiau netinkamai parinkta ar pritaikyta amoniako mažinimo strategija gali emisijas ir padidinti. Todėl, naudojant biodangas mėšlui uždengti, labai svarbu įvertinti pasirinktos medžiagos savybes, sudaryti neporingą sluoksnį ir sugerti mėšlo paviršiuje esančius skysčius. Neporingos ir sunkiai praleidžiančios orą mėšlo dangos sumažina amoniako emisiją į aplinką iki 68 procentų.

Įtakos turi biodangos storis

Ūkiuose dažnai pakratams naudojami smulkinti šiaudai, kurių net ir nedidelis sluoksnis, panaudotas kaip mėšlo biodanga, gali gerokai sumažinti amoniako garavimą į aplinką. Mėšlo paviršių uždengus 5 cm storio smulkintų šiaudų sluoksniu, amoniako garavimo intensyvumas iš mėšlo gali sumažėti iki 80 procentų.

Ant mėšlo užpylus didesnį smulkių pjuvenų sluoksnį (5 cm), amoniako emisija gali sumažėti net iki 97 procentų. Po 24 val. mėšlo paviršiuje esančios pjuvenos pradeda drėkti dėl iš mėšlo difunduojančių srutų, kartu suintensyvėja ir amoniako emisija. Tačiau ant mėšlo užpylus dvigubai didesnį (10 cm storio) pjuvenų sluoksnį, amoniako emisija beveik nevyksta ir tik po 40 valandų padidėja.

Labai efektyvu mėšlą dengti durpėmis: mėšlą užpylus 5 mm storio rūgščių durpių (3,8 pH) sluoksniu, amoniako emisija gali sumažėti iki 88 procentų. Srutos iš mėšlo difunduoja į durpių paviršių lėčiau nei į šiaudų ar pjuvenų. Todėl 10–13 val. amoniako emisija išlieka maža ir tik vėliau padidėja. Ant mėšlo užpylus apie 3 cm storio durpių sluoksnį amoniako emisija būna labai maža ir šiek tiek padidėja tik po daugiau kaip 60 valandų.

Norint reikšmingai sumažinti amoniako emisiją iš mėšlo, reikia jį uždengti storesniu smulkintų kanapių spalių sluoksniu nei durpių ar šiaudų. Efektyviau sumažinti emisiją galima ir užpylus storesnį negu 6 cm storio spalių sluoksnį. 2 cm spalių sluoksnis amoniako emisiją gali sumažinti iki 96 proc., tačiau tai labai trumpalaikis efektas ir jau po 2 val. dėl intensyvios srutų difuzijos į spalių paviršių pradeda didėti amoniako emisija ir po 20 val. pasiekia ankstesnį emisijos lygį.

Kaip emisiją sumažinti ilgesniam laikui?

Norint, kad smulkinti šiaudai arba kitos mėšlo biodangos efektyviau sumažintų oro taršą kenksmingomis dujomis, reikia sutankinti biodangos sluoksnį. Šiaudai suformuoja poringą sluoksnį, pro kurį aplinkos oro patenka ant mėšlo paviršiaus ir, esant dideliam amoniako koncentracijų gradientui ore ir mėšlo paviršiuje, intensyviai garuoja amoniakas. Kad mėšlo paviršių dengiantis sluoksnis būtų ne toks poringas, reikia naudoti smulkesnės frakcijos biodangas.

Amoniako garavimo intensyvumas iš mėšlo priklauso nuo biodangos tankio, poringumo, dangos sluoksnio storio ir skysčių absorbcinių savybių. Didesni biodangų poveikio skirtumai išryškėja per ilgesnį mėšlo laikymo laikotarpį. Ant mėšlo užpylus smulkių organinių medžiagų, amoniako emisija gerokai sumažėja, tačiau dėl srutų difuzijos į dangos paviršių dujų emisija vėl greitai suintensyvėja. Norint efektyviai sumažinti amoniako emisiją iš mėšlo, jį reikia dengti tokiu pjuvenų ar kitų dangų sluoksniu, kad srutos negalėtų difunduoti į paviršių.

Kuo didesnis šiaudų sluoksnis, tuo daugiau amoniako emisija sumažinama ilgesniam laikui. Šiaudų sluoksnį padidinus iki didesnio kaip 10 cm storio, srutų mažai difunduoja į paviršių ir mažesnė amoniako emisija išlieka ilgam (per 20 val. – iki 85 proc.).

Ant mėšlo užpiltų smulkintų kanapių spalių sluoksnio poveikis amoniako emisijai panašus kaip ir šiaudų. Rekomenduotina mėšlą dengti storesniu kaip 8 cm kanapių spalių sluoksniu, tada amoniako emisija sumažėja daugiau kaip 60 proc. (per ilgesnį kaip 20 val. laikotarpį).

Efektyviai amoniako emisiją iš mėšlo mažina užpiltas ir nelabai didelis spygliuočių medienos pjuvenų sluoksnis. Rekomenduotina mėšlą dengti storesniu kaip 5 cm pjuvenų sluoksniu, tuomet amoniako emisija sumažėja daugiau kaip 70 proc. (per ilgesnį kaip 20 val. laikotarpį).

Geresnėmis skysčių absorbcinėmis savybėmis pasižymi durpės, jos 2–3 kartus daugiau absorbuoja skysčių negu šiaudai. Rekomenduotina mėšlą dengti storesniu kaip 3 cm durpių sluoksniu, tuomet amoniako emisija sumažėja daugiau kaip 70 proc. ilgesniam kaip 20 val. laikotarpiui.

Kiekvienai dangai – skirtingas sluoksnis

Mėšlą uždengus šiaudais, kanapių spaliais, spygliuočių medienos pjuvenomis, durpėmis, gaunamas esminis amoniako emisijos iš mėšlo sumažėjimas, palyginti su nedengtu mėšlu.

Amoniako emisijos sumažėjimas iš mėšlo didesnis, jį dengiant mažesnio poringumo ir daugiau skysčių absorbuojančiomis biodangomis – organinėmis medžiagomis. Siekiant didelio efektyvumo mažinant amoniako emisiją iš mėšlo (kai emisija mažėja daugiau kaip 60 proc. ilgesniam kaip 20 val. laikotarpiui ), mėšlą rekomenduotina dengti storesniu kaip 10 cm storio šiaudų sluoksniu, 8 cm smulkintų kanapių spalių sluoksniu, 5 cm spygliuočių medienos pjuvenų sluoksniu, 3 cm durpių sluoksniu.