Prieš investuodamas ūkininkas skaičiuoja, ar nauja technika atsipirks. Kartais svarsto, gal nuomotis ar pirkti paslaugas iš išorės, ypač kai kalbama apie naujų technologijų diegimą ūkyje.

Vienareikšmio atsakymo į šiuos klausimus pateikti neįmanoma, nes skiriasi ūkių dydžiai ir plėtros perspektyvos, žmogiškieji ištekliai, laukų išsidėstymas, paramos gavimo ir skolinimosi galimybės ir t. t. Be to, labai varijuoja skirtingos technikos (padargų) nuomos ar paslaugų prieinamumo ir kokybės lygis. Šiame straipsnyje aptariami juostinės sėjos technologijos ir jai skirtos technikos niuansai.

Finansai

Per pastaruosius dvejus–trejus metus išaugo juostinės sėjos populiarumas, ypač sėjant žieminius rapsus. 6 m darbinio pločio sėjamoji šiuo metu vidutiniškai kainuoja apie 170 000 Eur (čia ir kitur nurodomos kainos be PVM). Tokiai sėjamajai traukti reikalingas mažiausiai 450 AG traktorius, kuris kainuoja apie 300 000 Eur. Darant prielaidą, kad pusę laiko traktorius bus naudojamas kitiems ūkio darbams, sėjai teks pusė šios investicijos. Vadinasi, bendra sėjamosios ir jai traukti reikalingo traktoriaus investicija būtų bent 320 000 eurų.

Paslaugų kaina svyruoja nuo 65 iki 80 Eur/ha, o tolesniuose skaičiavimuose naudosime 75 Eur/ha įkainį. Kintamos sėjos sąnaudos (technikos remontas, sėjiko darbo vietos kaina) ir fiksuotos išlaidos (pavyzdžiui, technikos draudimas) sudaro apie 30 Eur/ha, vadinasi, pirkdamas paslaugą ūkininkas tiekėjui papildomai sumoka apie 45 eurus.

Retas ūkis atliks tokią investiciją vien nuosavais pinigais, dažnai skolinsis. Per 5 metus 7 proc. dydžio palūkanos sudarys 57 000 Eur. Kad investicija atsipirktų, būtina sėti 8 378 hektarus. Vis dėlto šiuo atveju prasminga įvertinti ir likutinę technikos vertę, kadangi traktorius ir sėjamoji yra likvidus turtas, nereikalaujantis išmontavimo ar didelių transportavimo išlaidų. Po 5 metų intensyviai dirbusią techniką pavyks parduoti už 50 proc. pradinės kainos. Taip technika atsipirktų pasėjus 4 822 ha: (320 000 Eur x 0,5 + 57 000 Eur) / 45 Eur.

Dažnai verslas siekia, kad investicijos atsipirktų per 5 metus. Kol kas didesnė dalis ūkininkų juostinės sėjos būdą norėtų taikyti tik žieminiams rapsams sėti. Vadinasi, norint, kad technika atsipirktų per 5 metus, reikia auginti 964 ha žieminių rapsų (4 822 ha / 5 = 964 ha). Praktika rodo, kad juostines sėjamąsias įsigiję ūkininkai šią technologiją anksčiau ar vėliau pradeda taikyti ir kitoms kultūroms sėti. Taigi, priėmus gana radikalų sprendimą ir visas kultūras sėjant vien juostine technologija, pakanka sėti 964 ha ir pasiekti, kad technika atsipirktų per 5 metus. Žinoma, tai labai primityvi pradinė skaičiuoklė, todėl gilinkimės toliau.

ES parama

Dalis ūkininkų, perskaitę pirmąją straipsnio dalį, argumentuos, kad galima pasinaudoti ES parama, įsigyti techniką už pusę kainos ir taip dvigubai sutrumpinti atsipirkimo laiką ar sumažinti sėjamų hektarų. Vis dėlto tokias galimybes reikėtų vertinti itin atsargiai. Visų pirma, paraiškos parengimas ir projekto administravimas kainuoja, tačiau tai mažiausia problema. Antra, gaunant paramą, būtina prisiimti vienokius ar kitokius įsipareigojimus, kurie dažnu atveju yra finansiškai reikšmingi. Taip, įsipareigojimai „kainuoja“ ne iš karto, o tik po metų ar kelerių, tad būtina tai įvertinti.

Trečia, paramos lėšomis įsigyta technika negalima teikti paslaugų kitiems ūkiams, nors tai būtų labai finansiškai racionalu abiem pusėms. Ne paslaptis, paslaugos vis vien teikiamos, tačiau tai rizika, kurios negalima ignoruoti.

Ketvirta, NMA yra inicijavusi žemės ūkio technikos optimalių parametrų nustatymo metodiką, kuri, tikėtina, dar labiau apribos ūkininkų galimybes gauti paramą technikai, kuri yra „per didelė“ jo ūkiui. Metodika dar rengiama, tačiau bet kuriuo atveju jau porą metų NMA kritiškai vertina ūkininkų norus įsigyti didesnių parametrų techniką ir retai atsižvelgia į ūkio plėtros ar našumo argumentus.

Penkta, panaudodami paramos lėšas traktoriui ir (ar) sėjamajai, ūkininkai praranda galimybę įsigyti kitos technikos, kurios nuomos ar paslaugų įsigijimo pasiūla daug mažesnė.

Atskirai verta paminėti Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) administruojamą paramą, skatinant taikyti tiesioginę sėją. Galima pasinaudoti iki 80 000 Eur 40 proc. intensyvumo parama, mainais atsisakant 3 000 l žymėto dyzelino vienam sėjamosios darbinio pločio metrui. Vadinasi, perkant 6 m sėjamąją, žymėto dyzelino norma mažinama 18 000 litrų. Įvertinus žymėto ir įprastinio dyzelino kainų skirtumą, metinės degalų išlaidos padidėtų 6 300 Eur. Nors ši kompensacija nėra pakankama finansinė priežastis įsigyti sėjamąją, tačiau tai puiki paskata kitais motyvais priėmus sprendimą atlikti tokią investiciją.

„Mažesnės“ technikos alternatyva

Atliekant investicijų analizę, būtina įvertinti mažesnio darbinio pločio sėjamosios įsigijimą, panaudojant jau ūkyje turimą traktorių. Tokiu atveju investicija į 4 m sėjamąją mažėja iki 120 000 Eur. Jai traukti reikalingo 300 AG traktoriaus įsigijimo nevertiname, tačiau neskaičiuoti jo naudojimo būtų netikslu. Finansinė logika sako, kad traktoriaus naudojimo kaštus galima prilyginti šio traktoriaus nuomos kainai. Kitaip tariant, išnuomojęs tokios galios naudotą traktorių ūkininkas gautų mažiausiai 35 Eur už motovalandą pajamų; tad šią sumą ir reikėtų skaičiuoti, kai sėjai naudojamas nuosavas traktorius. Įvertinus našumą, tai sudarytų apie 17,5 Eur/ha. Suprantame, kad atsiras nepritariančiųjų šiai metodikai, nes „traktorius jau atsipirkęs“, „nuomojant traktorius yra nepataisomai gadinamas“ ir kt. Todėl alternatyvius nuosavo traktoriaus naudojimo kaštus mažiname iki 10 Eur/ha.

Dirbant mažesnio pločio padargais, atitinkamai didėja alternatyvieji kaštai: ilgėja sėjos terminai, sunaudojama daugiau degalų, dažniau vyksta sėklos ir trąšų krovimas, daugiau valandų dirba operatoriai ir atitinkamai gauna didesnį darbo užmokestį. Labai konservatyviais skaičiavimais, tai sėjos išlaidas didina nuo 30 iki 50 eurų.

Atlikę straipsnio pradžioje nurodytus matematinius veiksmus, 4 m darbinio pločio sėjamosios atsipirkimas būtų siejamas su 5 423 ha arba 1 085 ha per metus: (120 000 Eur x 0,5 + 21 350 Eur palūkanų) / (75-50-10).

Argumentas dėl terminų

Ko gero, stipriausias ir kartu sunkiausiai apskaičiuojamas nuosavos technikos įsigijimo šalininkų argumentas – būtina turėti nuosavą techniką, nes tik taip įmanoma atlikti darbus optimaliu metu. Dažnai girdime sakant, kad paslaugų teikėjas tikrai neatvažiuos laiku, o šią kultūrą reikia pasėti tarp, pavyzdžiui, 15 ir 20 mėnesio dienos, priešingu atveju derlius bus reikšmingai mažesnis. Žinoma, painiavos atsiranda dėl nuolatinių paradoksalių situacijų, kai „per anksti“ ar „per vėlai“ pasėję ūkininkai dėl oro sąlygų pasiekia tą patį ar didesnį derlingumą nei pagal vadovėlių terminus dirbantys kaimynai. Be to, žinome pavyzdžių, kai nuosavos technikos turėjimas dar jokiu būdu nereiškia, kad vien dėl to sėja bus atlikta laiku.

Bet kuriuo atveju sėjos terminų svarba neginčijama, tik atkreipiamas ūkininkų dėmesys, kad rinkoje veikia dešimtys paslaugų teikėjų, net neskaičiuojant kaimynams padedančių kitų ūkininkų. Sudarant sutartis iš anksto, galima jose nurodyti konkrečias sėjos darbų pradžios ir pabaigos dienas, įtraukti baudas, jeigu sutartų terminų nesilaikoma.

Vis dėlto terminų argumentas išlieka stiprus, ypač kas penkerius metus pasitaikančiomis labai lietingomis sąlygomis, kai sėjos terminai yra įtempti, sėti tenka trumpais „langais“ ir tuomet joks paslaugų teikėjas nėra pajėgus laiku įvykdyti įsipareigojimų.

Dėmesys kitiems procesams

Skaičiais sunku paversti ne tik sėjos terminų argumentus, bet ir kitus ūkį kaip visumą sudarančius elementus. Sėjos procesą visiškai ar iš dalies perleidę paslaugų teikėjams, ūkininkai daugiau dėmesio gali skirti kūlimui ir žemės dirbimui, gyvulininkystės ūkiuose – ir pašarų ruošimui. Tai leidžia atlikti visus darbus laiku, mažiau pavargsta patys ūkininkai ir samdomi darbuotojai. Šie argumentai vis dažniau tampa svarbesni net už kainą ar atsipirkimo skaičius.

Sėjamosios nuoma

Rinkoje yra ir juostinių sėjamųjų nuomos pasiūla, kaina svyruoja nuo 35 iki 40 Eur/ha. Nuoma, palyginti su investicija į nuosavą techniką, gali būti finansiškai pagrįsta. Didelė dalis ūkininkų juostinės sėjos technologiją kol kas noriai taiko tik rapsams sėti, todėl sėjant tradicinius 50–150 ha sava technika tikrai neatsipirks.

Vis dėlto sprendimas nuomotis sėjamąją, kai egzistuoja sėjos paslaugų pasiūla, turėtų būti gerai pasvertas. Prie nuomos kainos pridėjus darbo užmokesčio, nuosavo traktoriaus dėvėjimosi ir kitus tiesioginius ir netiesioginius kaštus, 1 ha sėjos savikaina prilygsta paslaugos įsigijimo kainai ar ją pranoksta. Tad ar tikslinga apsikrauti organizaciniais rūpesčiais, atitraukti dėmesį ir personalą nuo derliaus nuėmimo darbų; be to, atsiranda didelė klaidų tikimybė, kai trumpą laiką dirbama su nepažįstama technika.

Taigi, jei ūkininkas sėja sau ar kaimynams bent 900–1 000 ha per metus ir turi pakankamai žmogiškųjų išteklių visiems procesams, jis galėtų investuoti nedvejodamas, esant galimybei, į kuo didesnio našumo techniką. Priešingu atveju investicijas vertėtų nukreipti kitomis kryptimis.