Europos Sąjungos (ES) šalyse, įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP), nuolat stebima padėtis žemės ūkyje, vykdoma ūkininkų veiklos ekonominės ir finansinės būklės stebėsena.

Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – pagrindinis ES ūkių pajamų lygio ir valdymo sprendimų žemės ūkio sektoriuje efektyvumo duomenų šaltinis. Ši informacinė sistema pradėjo funkcionuoti Europos ekonominėje bendrijoje kartu su BŽŪP.

Siekdama įgyvendinti reglamentų tikslus, Europos Komisija (EK) ūkius ėmė klasifikuoti pagal tipologiją: ūkininkavimo tipą ir ekonominį dydį, kurie iki 2010-ųjų buvo apskaičiuojami pagal standartinį gamybinį pelną, o vėliau – pagal standartinę produkciją. EK tipologija – bendrai ūkių grupėms, o ne konkretiems naudotojams taikoma priemonė, t. y. ji skirta palyginti, įvertinti, analizuoti skirtingas ūkių grupes valstybėse ir tarp jų, o ne vertinti individualius ūkius.

ŪADT sistemoje kasmet sukaupiama informacija iš maždaug 100 tūkst. respondentinių ūkių, kurie atstovauja daugiau kaip 5 mln. ES ūkių. Kiekviena Bendrijos šalis narė privalo teikti informaciją į ŪADT pagal reglamentuose išdėstytą tvarką. ŪADT kaupiami dviejų rūšių duomenys: fiziniai, rodantys žemės naudojimą, gyvulių (paukščių) skaičių ir jų rūšis, augalų ir gyvulių produktyvumą, darbo sąnaudas, taip pat ekonominiai, apibūdinantys ūkininkų dalyvavimo žemės ūkio produkcijos ir paslaugų rinkoje rezultatus.

Į ŪADT atrenkami ūkiai, pagal tam tikrus požymius atspindintys atskirų šalių ūkių visumą. Apie ją sprendžiama iš visuotinio žemės ūkio surašymo ar ūkių struktūros tyrimų duomenų. Šiems tyrimams taikoma vienoda ES metodika, kuri remiasi dviem pagrindiniais ūkio rodikliais: ekonominiu dydžiu, apibūdinančiu gamybos potencialą, ir tipu, nusakančiu specializaciją.

Tinkle yra daugiau nei 4 500 rodiklių apie ūkio ūkinę ir finansinę veiklą, turtą, skolas ir kt. Dėl šios priežasties EK reglamentavo į ŪADT teikiamų duomenų konfidencialumą ir duomenų panaudojimą. Nurodyta, kad draudžiama apmokestinimo tikslais naudoti kokius nors individualius apskaitos duomenis ar kitą individualią informaciją, atskleisti ar naudoti tokius duomenis kitais tikslais. Neskelbtina informacija, susijusi su atskiro ūkio veikla. Skelbti galima tik agreguotus duomenis, rodančius ūkių grupių vidutinius rezultatus.

Įvairios ES institucijos (pirmiausia EK), nagrinėdamos javų, mėsos, pieno ir kitas rinkas, taip pat žemės ūkio, kaimo plėtros ir kitas problemas, naudojasi ŪADT duomenimis. Šio duomenų tinklo naudotojai – tai atskirų šalių valstybinės ir nevalstybinės institucijos, žemės ūkio ministerijos, universitetai, mokslinių tyrimų institutai, profesinės organizacijos, atstovaujančios žemės ūkio produkcijos gamintojams.

Lietuvoje patvirtinti šie ŪADT dalyvaujantys subjektai: ŪADT nacionalinė taryba, Žemės ūkio duomenų centras (ŽŪDC), VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, teikianti buhalterinės apskaitos paslaugas, kitos apskaitos tarnybos, kurioms priklauso žemės ūkio bendrovių apskaitos tarnyba- buhalterija, taip pat pagal respondentinių ūkių atrankos planą tyrimams atrinkti ūkio subjektai.

ŽŪDC – pagrindinė šalies ŪADT institucija, atsakinga už jo veiklą, ryšių palaikymą su EK ir jos reglamentų įgyvendinimą. Remdamasis vėliausiais ūkių struktūros tyrimais ir visuotiniu žemės ūkio surašymu, parengia ūkių atrankos planą ir pateikia jį tvirtinti ŪADT nacionalinei tarybai. Kai šį planą patvirtina, jis pateikiamas Komisijai.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba pagal ŽŪDC pateiktą respondentinių ūkių atrankos planą parenka ūkius ir susitaria su jais dėl duomenų teikimo į ŪADT, surenka iš jų reikiamus duomenis ir atlieka pirminę patikrą, sukauptus respondentinių ūkių duomenis už praėjusius metus periodiškai teikia ŽŪDC, naudodamasi ŪADT duomenų analizės rezultatais, taip pat konsultuoja tyrime dalyvaujančius respondentus ir parengia individualių rezultatų analizę.

Bendradarbiaujant su ŽŪDC, sukurta apklausos anketa, duomenų įvedimo, ūkių tipologijos ir kontrolės, ūkininkų ūkinės veiklos analizės kompiuterinė sistema. Kasmet išleidžiamas leidinys „Ūkių veiklos rezultatai (ŪADT tyrimo duomenys)“. Skelbiama šio leidinio elektroninė versija, kurią galima rasti ŽŪDC internetiniame puslapyje (jau paskelbti ūkių veiklos rezultatai už 2022 metus). Veiklos apskaitos rezultatų tyrimo duomenys skelbiami nuo 1996-ųjų kasmetiniuose leidiniuose.

ES 2015 m. atlikti du šio tinklo auditai: pirmąjį vykdė Europos Audito Rūmai, antrąjį – Europos žemės ūkio direktoratas. EK atstovų nuomone, Lietuvos ŪADT sistema yra gerosios praktikos pavyzdys. Tad parengta gerosios praktikos prezentacija Komisijos ŪADT ekspertų posėdžiui pagal Lietuvos pavyzdį.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyboje 2018 m. vyko Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto (anksčiau – Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas) Ūkių veiklos rezultatų tyrimų skyriaus organizuotas tarptautinis praktinis seminaras „FADN in the Baltic States – from sketches 20 year ago to the modern systems“, kuriame dalyvavo ŪADT ekspertai iš Latvijos, Estijos ir Lietuvos.

Buhalterinės apskaitos ir ekonomikos konsultantai 2023 m., remdamiesi apskaitos duomenimis, iš 1 300 respondentinių ūkininkų ūkių pateikė informaciją apie jų gamybinę ir finansinę veiklą 2022 metais. Respondentinių ūkininkų ūkių yra visuose rajonuose, kurie išsidėstę skirtingose gamtinėse zonose, jų ekonominės sąlygos nevienodos.

Nuo 2010-ųjų apskaitos metų vietoj standartinio gamybinio pelno pradėta naudoti standartinės produkcijos (SP) rodiklį. Jis rodo vidutinę produkcijos vertę, gautą per metus iš vieno pasėlių hektaro ar gyvulio. Šis rodiklis apskaičiuojamas pagal vidutinius penkerių metų duomenis. SP rodiklis naudojamas statistiniais tikslais – siekiant išanalizuoti rezultatus pagal ūkininkavimo tipą, nagrinėti subsidijų įtaką pelningumui ar nuosavam kapitalui, palyginti ES valstybių narių ūkininkavimo rodiklius ir kt.

Lietuvoje naujausi ūkių struktūros tyrimai atlikti 2016 m., o 2022 m. respondentinių ūkių tipologijai nustatyti naudoti pagal 2015–2019 m. vidutinius šalies duomenis apskaičiuoti SP koeficientai.

Pagal EK reglamentus, ŪADT tyrimas turi apimti prekinius ūkius ir atspindėti jų visumą valstybėje. Prekiniais laikomi tie, kurių ekonominis dydis yra ne mažesnis kaip 4 000 eurų.

Surinkti respondentinių ūkių duomenys perduodami ŽŪDC, kur jie sisteminami ir grupuojami. ŽŪDC Komisijai pateikia apdorotus ir pagal reikiamą struktūrą sutvarkytus duomenis į Bendrijos ŪADT. Kai EK atlieka gautų duomenų patikrą, ŽŪDC įvertina jų kokybę.

Pildant respondentinių ūkių anketas, naudojama kartu su ŽŪDC specialistais parengta anketų pildymo metodika. Kiekvienais metais ji atnaujinama, pasikeitus pildymo sąlygoms. Grįžtamasis ryšys respondentams – individualių rezultatų pagal jų ūkių duomenis palyginamųjų analizių parengimas. Įgyvendinant šią programą, plėtojama ir šviečiamoji veikla: parašyti ir LŽŪKT interneto svetainėje www.agroakademija.lt paskelbti 42 informaciniai straipsniai. Strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ EK paskelbė bandomąjį projektą apie ketinimą ŪADT pertvarkyti į Ūkių tvarumo duomenų tinklą (ŪTDT). Ši iniciatyva išplės dabartinio tinklo, renkančio duomenis apie ES ūkius, apimtį, įtrauks duomenis apie jų aplinkosaugos ir socialinę praktiką. ŪADT teikia ūkio lygmens duomenis ir analizę daugiausia iš ekonominės pusės. Šiuo metu įtraukta labai mažai duomenų, leidžiančių įvertinti ES žemės ūkio socialinius ir aplinkosaugos aspektus. Tad sunkiau nustatyti ir įgyvendinti tvarius metodus, įvertinti ūkių veiklą, susijusią su socialiniais, ekonominiais, aplinkos, klimato tikslais ir uždaviniais, kaip nustatyta BŽŪP reformoje ir žaliajame kurse.

Per tyrimą pateikta 11 klausimynų, pagal iš anksto numatytus tvarumo kintamuosius sudaryta anketa iš 85 kintamųjų rodiklių. Atliktas kintamųjų rodiklių įvertinimas, jų apskaičiavimo galimybės, surinkimo laikas ir sąnaudos.

Siekiant įvertinti ŪADT duomenų sistemas Lietuvoje, pateikta anketa apie duomenų rinkimą ūkio lygiu, duomenų rinkimo procese dalyvaujančius asmenis, naudojamus duomenų rinkimo metodus, šaltinius, programų tipus, duomenų ataskaitų teikimą ir jų kokybės patikrą nacionaliniu lygiu.

Planuojama, kad ŪTDT pradės funkcionuoti nuo 2025-ųjų apskaitos metų. Perėjimas nuo ŪADT prie ŪTDT reikalauja didelių pokyčių. Iki tol reikia parengti kompiuterizuotą duomenų rinkimo ir ataskaitų teikimo sistemą, sustiprinti gebėjimus naudotis duomenų šaltiniais, juos sieti su duomenų rinkiniais bendradarbiaujant su ŽŪDC, pritaikyti kompiuterizuotą duomenų rinkimo ir ataskaitų teikimo sistemą, įskaitant skaitmeninius sprendimus ir žmogiškųjų išteklių, dirbančių su ŪTDT, įdarbinimą ir mokymą. Svarbiausia skatinti ūkininkus dalyvauti ŪTDT, didinant jų informuotumą apie dalyvavimo šiame duomenų tinkle naudą.