Sėklų apvėlimas biologiškai aktyvių medžiagų produktais teigiamai veikia jų dygimą, skatina daigų vystymąsi, turi įtakos augalų derliui. Poveikis priklauso ir nuo produktų sudėties.

Daugelis fizinių sėklų apdorojimo metodų buvo tiriami XX a. pirmoje pusėje, tačiau šių tyrimų buvo beveik atsisakyta, kai pradėti plačiai naudoti cheminiai augalų apsaugos produktai. Laikui bėgant atsirado naujų mokslo laimėjimų ir pastebėta, kad naujausios kartos biostimuliatorių nauda didesnė. Žemės ūkio politikos ir ES žaliojo kurso keliami reikalavimai skatina kurti naujas sėklų paruošimo technologijas, kurios didina žemės ūkio augalų atsparumą ne tik pašaknio ir pavasarinio pelėsio sukėlėjams, bet ir stiprina augalų toleranciją abiotiniams veiksniams.

Biologiškai aktyvių medžiagų pritaikomumas dėl plataus jų veikimo spektro nuolat auga. Šie produktai neturi konkretaus apibrėžimo ir dažnai įvardijami kaip biostimuliatoriai, nes, patekę į augalus ar dirvožemį, skatina (stimuliuoja) arba sustiprina augaluose ir jų aplinkoje vykstančius fiziologinius procesus. Dėl to augalai tampa atsparesni abiotiniam stresui, geriau pasisavina maisto medžiagas ir geriau auga, gaunamas didesnis ir kokybiškesnis derlius.

Rinkoje dažnai pateikiami organinių rūgščių, baltymų hidrolizatų, mikroorganizmų, jūros dumblių ekstraktų ir šių kategorijų mišiniai. Taip gaunamas kompleksinis biostimuliatorių poveikis augalams. Schemoje pateiktos keturios biostimuliatorių grupės, kurios veikia bendrai ir yra priklausomos vienos nuo kitų. Pavyzdžiui, kai trūksta organinių rūgščių, mineraliniai junginiai negali patekti į augalą, nes nevyksta chelatizavimo procesas, o esant skurdžiai mikrobiotai, rizosferoje sulėtėja augalų mitybos procesai.

Rizobakterijos

Biologinės trąšos yra išskiriamos kaip atskira biostimuliatorių grupė, nes jų poveikis augalams yra netiesioginis. Tai mikroorganizmai, kurie skatina augalus pasisavinti maisto medžiagas per rizosferą ar fitosferą ir taip suaktyvina gyvybiškai svarbius procesus augale, didina toleranciją abiotiniam stresui, gerina augalų derlingumą ir derliaus kokybę.

Pagrindinis skirtumas tarp biostimuliatorių ir biologinių trąšų yra naudojimas ir veikimo mechanizmas. Susidomėjimas šiais produktais auga, jų naudojimas yra daug žadanti ir aplinką tausojanti naujovė efektyvesnio ūkininkavimo kelyje.

Bandymai su biologiškai aktyvių medžiagų produktais

Moksliniai tyrimai rodo, kad sėklų apvėlimas biologiškai aktyvių medžiagų produktais turi teigiamą poveikį dygimui, fiziologinėms ir morfologinėms savybėms ir priklauso nuo produkto sudėties.

Apveltos sėklos greičiau sudygsta, yra mažiau jautrios sausros stresui, daigai suformuoja stipresnę ir didesnę šaknų sistemą, o augalai būna produktyvesni. Dažnai šiais produktais galima apvelti ir beicuotas sėklas.

Biologiškai aktyvių medžiagų (biostimuliatorių) produktų tyrimai atliekami „Agrokoncerno“ inovacijų ir tyrimų centre „AgroITC“. Jų tikslas – sukurti ir išbandyti naują sėklų apvėlimo technologiją su beicais ir (ar) biostimuliacinėmis medžiagomis.

Įmonės sukurta sėklų apdorojimo technologija „Premium Seeds“ yra skirta sėklas paruošti sėjai. Tritikonazolo, fludioksanilo ir fluksapiroksado turinčiu produktu beicuotos žieminių ir vasarinių kviečių sėklos papildomai buvo apveltos biostimuliaciniais produktais, kurių sudėtyje buvo jūros dumblių ekstrakto, aminorūgščių ir humatų. Pupinių šeimos augalų sėklos (žirniai) buvo apveltos tik biologiniu produktu. Vertintas produktų poveikis augalų sudygimui (dygimo energija ir sudygimas) ir derliaus priedas.

Auginant vasarinius ir žieminius javus, „Premium Seeds“ technologija užtikrino sėklų sudygimą ir stipresnę augalų šaknų sistemą, tolygesnį išsikrūmijimą. Trejų metų tyrimų duomenimis (2021– 2023 m.) nustatyta, kad naudojant sėklų apvėlimo technologiją gautas 4–8 proc. didesnis žieminių kviečių derlius, palyginti su derliumi, kai sėklos buvo tik beicuotos. Investicija į kokybiškai paruoštas sėklas atsipirko.

Tyrimai su vasariniais kviečiais atskleidė, kad pritaikius „Premium Seeds“ technologiją sėklų dygimo energija buvo didesnė nei sėklų, apdorotų vien beicu. Be dygimo energijos, svarbus ir sėklų daigumas, kuris buvo didžiausias beicuotas sėklas papildomai apdorojus biostimuliatoriais. Sėkloms sudygus stipresnė ir sveikesnė augalų šaknų sistema leido jiems greičiai vystytis, pasisavinti maisto medžiagas ir suformuoti daugiau produktyvių stiebų (622 vnt./m²). Didžiausias derliaus priedas gautas, kai beicuotos sėklos buvo apveltos biostimuliaciniais produktais, t. y. sėklos sėjai paruoštos pagal „Premium Seeds“ technologiją.

Sėklų apvėlimo tyrimai atlikti ir su pupinių šeimos augalais žirniais. Jų sėklų daigumas buvo didžiausias, kai sėklos nebuvo apdorotos (kontrolė). Tačiau jie sudygo geriau, kai sėklos buvo apveltos beicu ar biostimuliatoriais. Įvertinus bandymo duomenis praėjus 4 savaitėms po sėjos, nustatyta, kad biostimuliatoriais apveltos sėklos sudygo geriausiai (110 vnt./m²), o augalų šaknų sistema turėjo daugiausia gumbelinių bakterijų (62,4 vnt.), kurios padėjo augalams apsirūpinti azotu.

Didžiausias žirnių derliaus priedas gautas pritaikius sėklų apvėlimo technologiją biostimuliatoriais. Galima teigti, kad inokuliuotos biologiškai aktyviomis medžiagomis sėklos buvo sveikesnės, sudygę augalai efektyviau naudojo maisto medžiagas, sparčiau vykdė fotosintezę, gautas didesnis derlius.

Apibendrinimas

• „Premium Seeds“ sėklų apdorojimo technologija leidžia augalams suformuoti sveikesnį ir stipresnį šaknyną, efektyviau panaudoti maisto medžiagas, dėl ko gaunamas ir didesnis derlius.
• Biologiškai aktyvių medžiagų produktus galima maišyti su dauguma beicų ir taip pastiprinti jų poveikį augalui.