

- Asta LAUKAITIENĖ, Vokietija
- Mano ūkis
Nuo karvės iki gurmaniškiausio sūrio, nuo traktoriaus iki pelkės, nuo šokių iki politinio forumo – viskam užteko vietos sausį Berlyne vykusioje tarptautinėje žemės ūkio, maisto produktų ir sodininkystės parodoje „Žalioji savaitė“.
Šiemet jos plotas siekė 118 tūkst. m2, kuriuose įsikūrė 1 400 parodos dalyvių iš 61 valstybės, tarp jų – ir Lietuvos. Ne pirmus metus parodoje dalyvaujantys mūsų atstovai teigė jau žinantys vokiečių lankytojų norus: populiarūs buvo sūriai su česnakais, juoda raugo duona, briedienos gaminiai. Tie, kurie parodoje debiutavo, tikėjosi išsiaiškinti, kokiems skoniams ir pageidavimams šioje rinkoje teikiami prioritetai.
Pagrindiniu Lietuvos stendo akcentu tapo tautinio paveldo produkcija: pieno, duonos, mėsos, medaus produktai ir konditerijos gaminiai, taip pat šaltalankių, linų sėmenų, rapsų aliejaus, midaus produkcija, gintaro ir žalvario gaminiai, kūno priežiūros priemonės. Norinčiųjų išbandyti ne tik tradicinius skonius laukė gurmaniški rankų darbo pagardai.
Žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko teigimu, dalyvavimas šioje parodoje, jos politiniame forume rodo, kad mūsų šalis – ne tik Europos, bet ir pasaulio dalis, turinti ką parodyti ir kuo didžiuotis.
Daugelis parodos dalyvių lankytojus viliojo šalį garsinančiais produktais ir tradiciniu maistu: garavo lietuviški cepelinai, kvepėjo vokiškos dešros ir prancūziški sūriai, Kolumbijos kava, Nepalo arbata, spalvingi kokteiliai iš Peru, britiška karamelė, šveicariškas šokoladas. Norvegiškos silkės, krokodilienos troškinio ar mėsainio su elniena? Atrodo, sausio paskutinę savaitę Berlyne galėjai gauti ko įsigeidęs.
Vis dėlto ne visos šalys koncentravosi į tradicijas. Nyderlandų atstovai skelbėsi esantys ateities maisto šalis ir teigė norintys pristatyti inovacijas, nes supranta, kad rytdienos žemės ūkis turėtų būti tvarus, atliepiantis kylančius iššūkius, bet kartu neužmirštantis pagrindinės savo paskirties – skaniai ir sveikai pamaitinti pasaulį.
Jų stende buvo galima išvysti olandiškų vasabių (pipirkrienių), čia užaugintų kivių produkcijos, optimalaus dydžio agurkų, kuriems supakuoti reikia mažiau plastiko, augalinių kukulių iš pupų ir bulvių, fermentuotą sojų produktą, primenantį jogurtą, ir kitų tradicinių gyvūninės kilmės produktų pakaitalų. Gal tai ir bus ateitis?
„Žalioji savaitė“ garsėja ne tik maistu iš viso pasaulio, Vokietijos regionų lobiais, bet ir noru supažindinti lankytojus su šiuolaikiniu žemės ūkiu. Manieže vyko ūkinių gyvūnų demonstracijos, vaikus traukė insektariumas, katės, šunys, triušiai, alpakos ir kiti gyvūnai. Rinkos naujienas ir laiko patikrintas mašinas, įrangą demonstravo žemės ūkio technikos gamintojai.
Tiek Vokietijos žemės ūkio ministerija, tiek kitos organizacijos parodos lankytojams rodė, kuo svarbus žemės ūkis, kodėl jam reikia bičių, demonstravo, kiek veislių obuolių galima rasti Vokietijoje, siūlė ragaujant spėti bulvių veislę...
Apie pelkes kalbame tik Lietuvoje? Nieko panašaus – vienos salės dalis skirta būtent edukacijai apie pelkių svarbą. Atskiroje salėje būrėsi dalyviai, siūlantys ir propaguojantys ekologišką produkciją. Tradiciškai lankytojų laukė gėlių salė, šiemet virtusi spalvų miestu.
Ūkininkai pasakojo apie savo darbą, vaikus traukė interaktyvios užduotys, maisto gaminimo pramogos kvietė pasirūpinti maisto įvairove ir, žinoma, kaipgi be asmenukių – apie jas ir tiesiog gražius nuotraukų kadrus pagalvota ne vienoje vietoje: olandai, sužaidę su veidrodžiais, leido sukurti besisupančių ant malūno sparnų vaizdą, kitur nukreipus telefoną į veidrodį atrodė lyg stovėtum tarp rapsų ar vidury karvių bandos.
„Žaliojoje savaitėje“ kaip kasmet tilpo ir diskusijos, ir skoniai, ir vaizdai – kiekvienas iš lauktų 300 tūkst. lankytojų galėjo rasti jam tinkamą prisilietimą prie žemės ūkio.