Reprodukcija apima įvairias veisimo technologijas, siejamas su patelės ir patino reprodukcijos valdymu. Jų diegimas ne tik didina ūkio konkurencingumą, bet taip pat padeda tikslingiau planuoti darbus ir generuoti pelną.

Norint diskutuoti apie veisimo technologijų įvaldymą ir taikymą, reikia žinoti pagrindinius fiziologinius avių reprodukcinius įvykius, rujos požymius ir jų trukmę, pasireiškimo laiką, galiausiai, kokio amžiaus avis ir avinus tikslingiausia atrinkti veisti ir į kokius rodiklius atsižvelgti.

Optimaliems reprodukcijos rezultatams pasiekti reikia sveikos patelės ir sveiko patino. Kalbant apie reprodukciją yra specifinių dalykų vertinant patelės ir patino veisimo galimybes ir reprodukcinį sveikatingumą.

Jaunų avių rujos požymiai išreikšti silpniau

Avių reprodukcinis aktyvumas išreiškiamas skirtingai, tai lemia veislė: vienos avys pasižymi nesezonine ruja, kitos aktyviai rujoja tam tikrą sezoną.

Sezoninis aktyvumas yra tai, kai lytinis ciklas pasireiškia tik tam tikru sezonu, per kurį avys lytiškai aktyvios. Išreikštu sezonu reguliariai, vidutiniškai kas 17 parų (varijuoja 13–19 parų), kartojasi lytinis ciklas. Per jį subręsta folikulas, kuriam ovuliavus patelė turi galimybę tapti vaikinga.

Per lytinį ciklą aktyviausi periodai yra priešrujis ir ruja. Pirmieji artėjančio rujos periodo požymiai pasireiškia priešrujo fazėje, kai parausta ir paburksta avių išoriniai lytiniai organai, matyti šviesios, negausios gleivės. Ruja yra lytinio imlumo periodas, kai avis prisileidžia aviną poravimuisi. Šis periodas gana trumpas ir trunka apie 24– 36 val., ovuliacija įvyksta 20–30 val. nuo jos pradžios, o veisiama turėtų būti praėjus 10–25 val. nuo rujos pradžios.

Avių rujos požymiai yra gerokai mažiau išreikšti, palyginti su karvių, ir paprastai juos pastebėti sunkiau. Subrendusios avys per rują tampa neramios, pradeda bliauti, mažiau ėda, ieško ir veržiasi prie avino. Taip pat gali energingai vizginti uodegą, mušti į žemę priekinėmis kojomis. Jaunų avių rujai būdingi požymiai ir aktyvumas išreikšti gerokai silpniau.

Sezoninis aktyvumas ir dienos trukmės pokyčiai veikia ir avinus. Jų reprodukcinis aktyvumas didžiausias rudenį, mažėja žiemos pabaigoje, pavasarį ir vasarą. Sėklidžių dydis, testosterono koncentracija, spermos gamyba ir lytinis potraukis didėja trumpėjant dienos trukmei.

Avių veislė, geografinė padėtis ir aplinkos temperatūra taip pat turi įtakos rujos trukmei: Rambuljė, merinosų avių rujos laikotarpiai yra trumpesni, palyginti su sufolkų ir Hempšyro. Nepaisant su veisle susijusio veisimo sezono trukmės skirtumo, visų veislių avys yra vaisingiausios rudenį.

Veiksniai, darantys įtaką lytinei brandai

Sėkmingam apvaisinimui svarbu ne tik lytinis patelės ir patino cikliškumas. Kad būtų galima patelę veisti, o patiną naudoti kergimui, abu jie turi pasiekti lytinę brandą. Avių lytinis subrendimas paprastai apibrėžiamas kaip laikas, kai gyvūnas tampa pajėgus daugintis, t. y. pirma patelių ovuliacija ir pirmieji spermatozoidai patino ejakuliate.

Dauguma avių visiškai subręsta, kai pasiekia 50–70 proc. suaugusio gyvulio kūno svorio (būdingo veislei) ir yra nuo 6 iki 9 mėn. amžiaus, nors, pavyzdžiui, Suomijos landrasų avys subręsta 3–4 mėnesių. Pavasarį gimusios avys paprastai brandą pasiekia rudenį (apie 6 mėn. amžiaus), o atvestos rudenį brandos sulaukia tik kitą rudenį (apie 12 mėn. amžiaus). Kadangi avių ėringumas trunka apie 5 mėnesius, veisimasis rudenį nulemia, kad ėriukai gims pavasarį, kai palankiausios sąlygos jiems išlikti ir augti.

Per avinų lytinio subrendimo periodą padidėja testosterono koncentracija kraujyje, intensyviau gaminasi spermatozoidai ir pasireiškia poravimuisi būdingas elgesys. Avinukų sėklidžių dydis padidėja ir spermatozoidų gamyba prasideda maždaug nuo 8 iki 10 savaičių amžiaus (kūno svoris nuo 16 iki 20 kg), o pasiekę 4–6 mėn. amžių (40–60 proc. suaugusio gyvūno kūno, būdingo veislei, masės) avinai gamina gyvybingą spermą ir gali sėkmingai apvaisinti patelę.

Lytinės brandos laikotarpį veikia genetiniai ir aplinkos veiksniai, įskaitant veislę, mitybos visavertiškumą ir atvedimo sezoną. Jeigu šiuo laikotarpiu gyvūnas patirs daug streso, patelės ir patino reprodukcinės sistemos lytinis brendimas bus slopinamas, o dėl nevisavertės mitybos gyvūnas subręs vėliau.

Kokią veisimo technologiją pasirinkti

Tikslingai atrinkus gyvūnus pagal aptartus rodiklius, kitas žingsnis turėtų būti veisimo technologijos pasirinkimas: avis kergti arba sėklinti.

Nusprendus avis kergti, yra trys kergimo pasirinkimo būdai:

• laisvas,
• grupinis,
• kontroliuojamas (rankinis).

Nutarus kergti, reikėtų apsvarstyti ir avino galimybes pagal jo amžių, jaunesniam avinukui skiriant 25–30 avių grupelę, o subrendusiam, vyresniam – iki 40–50 avių.

Laisvo kergimo būdu keli avinai laikomi kartu su avimis visą kergimo laikotarpį. Taikant grupinį kergimą, formuojamos nedidelės avių grupės, kai vienas avinas kergia avis per visą sezoną. Kontroliuojamas (rankinis) kergimo būdas yra laikomas geriausiu ir efektyviausiu, kai avys kergiamos individualiai pagal kergimo planą su tam atrinktu avinu, siekiant išvengti giminystės ryšių. Avis kergiama tik nustačius, jog ji rujoja, kergimas gali būti kartojamas du kartus per 24 valandas. Veisiant šiuo būdu tiksliai žinomas ėriavimosi laikas ir atvestų ėriukų giminystė, tačiau metodas užima daug laiko ir darbo.

Nutarus avis sėklinti, yra keletas pasirinkimo variantų ir technologijų, sėklinant į makštį, į gimdos kaklelį, į gimdos kūną per gimdos kaklelį arba laparoskopiškai. Labai skiriasi šių būdų atlikimo technika, sudėtingumas ir, žinoma, rezultatai.

Patelei sėklinti gali būti naudojama šviežia, atvėsinta arba šaldyta sperma. Sėklinant į makštį naudojama šviežia arba atvėsinta sperma, o avis sėklinama tik po nustatytos rujos. Taikant šį metodą reikia daugiau spermos. Sėklinant į gimdos kaklelį, sperma deponuojama kaklelio raukšlėse. Sėklinant į gimdos kūną per gimdos kaklelį, reikia specialaus kateterio. Avių anatominė specifika gali apriboti šių metodų pasirinkimą, nes tik iki 75 proc. avių pavyksta pravesti kateterį pro gimdos kaklelį ir ne visos iš jų tampa ėringomis.

Laparoskopinis avių sėklinimo būdas technologiškai yra sudėtingiausias, tam reikia turėti specialią įrangą ir nemažų pradinių investicijų. Sėklinant šiuo būdu sperma išleidžiama tiesiai į gimdą arba gimdos ragus per pilvo sienoje padarytus nedidelius pjūvius. Apvaisinimo rodikliai siekia 50–90 proc. ir yra didžiausi, palyginti su kitais metodais. Naudojama šaldyta sperma, kurios reikia gerokai mažiau.

Ne visus avinus patelės traukia

Avims kergti pasirinkus aviną ar sėklinti naudojant spermą, labai svarbu užtikrinti avino reprodukcinį sveikatingumą. Tam atliekamas androloginis avino vertinimas. Jį sudaro klinikinis ir fiziologinis reproduktoriaus sveikatingumo tyrimas, spermos mėginio paėmimas, jos kokybės nustatymas ir libido įvertinimas.

Šį tyrimą rekomenduojama atlikti du mėnesiai iki planuojamo avino reproduktoriaus panaudojimo (kergimo sezonui arba spermos ėmimui prieš planuojamą sėklinimą). Žinoma, tyrimą rekomenduojama atlikti ir tais atvejais, kai įsigyjamas veislinis reproduktorius, įtarus, jog jis gali turėti sveikatos problemų, arba po veisimo sezono matyti mažai ėringų avių.

Per tyrimą įvertinama avino būklė ir sveikatingumas, atliekamas ir klinikinis tyrimas. Taip pat tiriama avino reprodukcijos organų struktūrų išsivystymas, patologijos. Avino sėklidžių apimtis tiesiogiai atspindi reprodukcinį pajėgumą. Veislių, kurios siekia 40 kg svorį ir daugiau, avinų sėklidžių apimtis turėtų būti ne mažesnė kaip 25 cm.

Sperma gali būti paimama dviem metodais: kergiant, kai spermai surinkti naudojama dirbtinė vagina, arba panaudojant elektrostimuliaciją. Per spermos ėmimo procesą patalpoje turi būti ir patelių, nes dėl jų skleidžiamų feromonų avino lytinis potraukis aktyvinamas ir lengviau išskiriama sperma. Ji tiriama analizuojant skirtingus kokybinius parametrus: tūrį, pH, spermatozoidų judrumą, koncentraciją mililitre mėginio ir visame ejakuliate, spermatozoidų gyvybingumą, morfologinius galvučių ir uodegėlių pakitimus, pašalines ląsteles mėginyje.

Libido, avino lytinis potraukis vertinamas atskiriant aviną ir laikant kartu su rujojančia patele. Pastebėta, jog yra patinų, kurie pasižymi potraukiu tos pačios lyties gyvūnams. Pagal mokslinių tyrimų duomenis nustatyta, jog apie 8 proc. avinų neturi seksualinio potraukio patelėms, tačiau išreiškia susidomėjimą patinais. Tačiau nėra tyrimų, aiškiai patvirtinančių sumažėjusio libido ir aseksualumo abiems lytims genetinio perdavimo mechanizmą. Manoma, jog šis požymis gali būti paveldimas iš dalies ir formuojasi dėl kintančių aplinkos veiksnių.

Literatūroje aprašomas išskirtinai geros kokybės avinas reproduktorius atitinka šiuos kriterijus:

• yra puikios sveikatos,
• kūno masės indeksas 3–4 balai,
• vyresnio nei 14 mėn. avino sėklidžių apimtis turėtų siekti ne mažiau kaip 35 cm,
• spermos mėginyje nustatoma daugiau negu 50 proc. progresyviai judrių ir ne mažiau kaip 90 proc. morfologiškai nepakitusių spermatozoidų.

Pagal statistinius duomenis apie 10 proc. avinų sumažėjęs vaisingumas dėl nevisavertės mitybos, prastų auginimo sąlygų, aplinkos temperatūros, amžiaus, aktyvumo stokos, patiriamo streso ar persirgtos ligos. Nors gana dažnai nustatyti patino vaisingumo sumažėjimo priežastis yra gana sunku.

Lytinio ciklo sinchronizavimas

Norint sistemingai dirbti su dideliu gyvulių skaičiumi, kartais yra pasirenkamas būdas sinchronizuoti patelių lytinį ciklą, t. y. kad atrinktai avių grupei reprodukcinis aktyvumas pasireikštų apibrėžtu laiko periodu. Atsižvelgiant į poreikį, galima sinchronizuoti avių rujas natūraliais metodais arba naudojant veterinarinius preparatus. Pasirinkimo galimybės yra įvairios, bet pagal ūkio poreikius, auginimo technologijas, veislę, ūkio tipą parenkami individualūs metodai.

Natūralūs lytinio ciklo sinchronizavimo būdai:

• šviesos periodo kontrolės metodas, kai, kontroliuojant šviesos srauto trukmę, veikiami reprodukcijos reguliacijos mechanizmai;
• avino buvimo efekto metodas daugiau siejasi su stimuliaciniu poveikiu, kai, 6 savaitėms atskyrus aviną ir po to jį įleidus į gardą pas pateles, jo efektas pasireiškia per reprodukcinės veiklos aktyvinimą;
• selekcinis metodas, kai, tikslingai fiksuojant ir stebint patelės reprodukcinę informaciją, atrenkamos visliausios, vedančios daugiau palikuonių, produktyviausios patelės.

Šie metodai pasižymi ne tiesioginiu efektu, bet veikia per reprodukcijos reguliacijos mechanizmų aktyvinimą. Žinoma, palyginti su medikamentine sinchronizacija, jie užtrunka ilgiau, tačiau ir kaštų, ir kitų išteklių reikia mažiau. Naudojant veterinarinius preparatus pasiekiami aukštesni vaisos rezultatai, bet padaugėja papildomo darbo, reikia daugiau ir finansų. Sinchronizacijos programą parenka ir atlieka specialistas ar veterinarijos gydytojas.

Skirtingų veisimo technologijų ir rezultatai skirtingi, nors tikslas yra tas pats – kuo didesnis ėringų avių skaičius. Šalyje vis labiau populiarėja ultragarsinis ėringumo tyrimas, kuris padeda atskirti ėringas avis nuo neėringų ir nustatyti daugiavaisiškumą. Tyrimas gali būti atliktas bet kuriuo ėringumo periodu, bet paprastai atliekamas 40–80 parų po kergimo ir iš grupės atskyrus aviną. Yra galimybė įvertinti ir ankstyvą ėringumą, bet jo požymiai būna ne tokie aiškūs.

***

Dėl informacijos apie veisimą trūkumo sunkiau siekti rezultatų avininkystės ūkiuose. Tačiau domėjimasis biotechnologijų naujovėmis ir jų įtraukimas į ūkių valdymą gerina veisimo rezultatus ir kelia Lietuvos avininkystės sektoriaus konkurencingumą Europos ar net pasaulio lygiu. Taigi, siekiant geriausių ūkio rezultatų reprodukcijos valdymo pasirinkimo galimybių yra nemažai ir įvairių, pritaikomų skirtingo dydžio ūkiams ir ūkių tikslams.