Technologinė pažanga padeda užtikrinti pieno kokybę ir kiekį, o ilguoju laikotarpiu pasitarnauja ekonominiams ūkio rodikliams. Vis dėlto viena svarbiausių rentabilumo sąlygų yra šėrimas.

Kalbant apie ūkio rentabilumą pirmiausia reikia pabrėžti pagrindinius dalykus: genetiką, mitybą ir auginimo technologijas. Tačiau kaip bežiūrėsi, gyvulių šėrimas yra viena svarbiausių viso pieno ūkio gamybos proceso dalių, nes, norint išnaudoti genetinį karvių potencialą, reikia atitinkamai jas šerti. Taigi, ūkio pelningumą 60–70 proc. lemia mityba.

Rentabilumo rodikliai ir jų svarba

Ūkiuose gana dažnai matome kompiuteryje suskaičiuotą ir subalansuotą racioną, tobulai sudėtas maisto medžiagas. Tačiau jau kitame etape, tvarte, pašarų maišytuve- dalytuve išmaišyti pašarai dažniausiai dėl žmogiškojo veiksnio išbarstomi už tvarto durų ir dalis jų nepasiekia karvių. Tuomet iškart galime sakyti, kad ūkis nebus rentabilus, nes praranda dalį pašarų, jų energija dingsta taip ir nepasiekusi karvių.

Norėdami įvertinti ūkių rentabilumą, turime išanalizuoti jų racionus ir tik tuomet galime pateikti įžvalgas, kas didina ar mažina jų išlaidas.

Svarbiausias raciono ingredientas yra žoliniai pašarai, kurie ruošiami pačiuose ūkiuose. Galima sakyti, kiek kokybiškai pavyksta juos pasigaminti, toks pelnas ir laukia. Jeigu žoliniai pašarai nelabai kokybiški, jiems trūksta energijos, vadinasi, tai, ko gyvulys negauna su žoliniais pašarais, turėsime kompensuoti kombinuotaisiais, papildais ir kt. O tai kainuos.

Ūkiai, ypač dideli, samdo konsultantus racionams sudaryti. Mūsų analizuotais atvejais dalyje ūkių racionus skaičiavo ūkių specialistai, kitoje dalyje – konsultantai. Pastaruoju atveju iškart atsiranda galimybė sutaupyti. Šiuo metu tipizuoti, suskaičiuoti racioną tikrai nėra sunku, nes kiekvienas ūkininkas gali įsigyti racionų skaičiavimo programą. Kai žinome savo turimas žaliavas, jų energinę vertę, kai galime kas savaitę tirti pašarus, žaliavų maistinę vertę, kuri kinta, o tai lemia kasdienį energijos kiekį, galime koreguoti racioną.

Netikėta, bet pati didžiausia ūkio rentabilumo problema buvo rutina. Jeigu ūkyje nėra automatizuotų technologijų, viskas paliekama žmogui. O šiais laikais rasti gerų, sąžiningų, pareigingų darbuotojų kaime tampa vis sunkiau. Todėl ir atsiranda niuansų, kurie daro nemažai žalos: šeriama ne tuo pačiu laiku, kartais pašarų stalas būna tuščias kelias valandas, pašarai pristumiami nevienodai arba pristumiami retai, o kai kada ir visai nepristumiami. Dėl to išbalansuojama gyvulio rutina.

Jeigu karvė prie tuščio pašarų stalo net nebaubia, vadinasi, pašarų ji pasigenda ne pirmą dieną. O melžiamai karvei visada po nosimi turi būti kokybiškų pašarų, kitu atveju apie pelningą ūkį net negali būti kalbos, nes negausime didelės dalies produkcijos.

Be to, pašarų stalai turi būti plaunami, valomi, dezinfekuojami, nes ten kaupiasi bakterijos, bet retame ūkyje tai pamatysi. Todėl karvės suserga, tuomet prarandama produkcija ir kenčia rentabilumas.

Įtakos ekonominiams rodikliams turi ir viso pašarų raciono mišinio (TMR, angl. Total mixed ration) drėgnumas. Jeigu jis per sausas – blogai išsimaišo, dėl to irgi kyla problemų. Taigi, šėrimo rutina yra vienas svarbiausių veiksnių, norint, kad ūkis būtų rentabilus.

Svarbu grupuoti karves, kad kiekviena gautų jos fiziologinį tarpsnį atitinkantį racioną. Stebina, kad yra ūkininkų, galvojančių, jog užtrūkusiai karvei galima duoti prastų pašarų. Tai pagrindinė klaida, nes užtrūkusi karvė ruošiasi laktacijai, produktyviam laikotarpiui. Jeigu ji bus šeriama nekokybiškai, neišvengsime nei reprodukcijos, nei būsimos laktacijos produktyvumo problemų.

Todėl svarbu atkreipti dėmesį į šiuos gana paprastus ir valdomus procesus. Ir kad pašarų mišinį ruošęs žmogus į pastabą apie per sausą mišinį nesakytų „negi visą dieną vandenį pilsiu.“

Būtent dėl rutininių dalykų, kurie kelia problemų, pieno ūkiuose daugėja inovatyvių technologijų, nes robotai, dirbtinis intelektas eliminuoja žmogiškąjį veiksnį. Tikėtina, kad jie darbo jėgą pakeis greičiau, negu mes galvojame.

Naujausios šėrimo technologijos ūkyje

Šiuo metu dažniausiai sutinkamos technologijos – melžimo, šėrimo, pašarų pristūmimo, mėšlo valymo robotai. Rentabilumui jų įtaka labai didelė, nes gyvulys nejaučia streso, papildomų dirgiklių.

Automatinės šėrimo sistemos užtikrina, kad melžiamos karvės visada turi šviežių pašarų, todėl daugiau jų suėda, turi daugiau energijos ir patenkina genetinį poreikį, o tai sugrįžta per produkciją.

Automatiniai šėrimo robotai. Šie robotai automatiškai pasisuka aplink šėrimo vietas ir dozuoja pašarus gyvuliams pagal nustatytus parametrus. Jie gali būti programuojami tiekti tam tikrą kiekį pašarų konkrečiu laiku, kasdien arba pagal kitus nustatytus kriterijus. Šėrimo robotai gali būti įrengti su įvairiais jutikliais, kurie stebi gyvulių elgesį, mitybos įpročius, svorį ir kitus parametrus.

Kai kurie šėrimo robotai gali sumaišyti skirtingus pašarus ir dozuoti juos galvijams. Taip pat gali būti integruoti su kitomis automatizuotomis žemės ūkio sistemomis, pavyzdžiui, su melžimo robotais arba galvijų sveikatos stebėjimo prietaisais, siekiant turėti visišką žemės ūkio valdymo ir stebėsenos sistemą.

Šėrimo stebėjimo sistemos. Galvijų šėrimo stebėjimo sistemos naudoja įvairius jutiklius ir duomenų rinkimo prietaisus, kad stebėtų gyvulių elgesį ir mitybos įpročius. Šios sistemos leidžia individualizuoti racionus, atsižvelgiant į kiekvieno galvijo poreikius ir sveikatos būklę.

Galvijų šėrimo stebėjimo sistemos gali sukurti šėrimo tvarkaraščius, kurie nustato, kada ir kiek pašarų turi būti tiekiama kiekvienam gyvuliui. Jos taip pat gali sekti gyvulių svorį, pieno produkciją ir kitus parametrus.

Pašarų maisto medžiagų analizės prietaisai. Analitiniai prietaisai, rodantys, ar racionas tinkamas, ar reikia jį perskaičiuoti, ganėtinai greitai skinasi kelią į ūkius.

Dauguma šių pašarų analizės prietaisų naudoja spektroskopijos technikas – infraraudonųjų (IR) arba artimųjų infraraudonųjų spindulių (NIR) spektroskopiją. Šie aparatai leidžia greitai ir tiksliai nustatyti pagrindinius pašarų rodiklius, tokius kaip baltymai, angliavandeniai, riebalai, skaidulos ir mineralai. Mobilūs įrenginiai leidžia ūkininkams greitai tikrinti pašarų kokybę tiesiog ūkyje, o tai sutaupo laiko, padeda greitai priimti sprendimus.

Spektroskopinės analizės rezultatai gali būti perduodami į kompiuterius, kurie naudoja specialias programines įrangas pašarų sudėčiai įvertinti. Šie duomenys gali būti vertinami ir palyginami su mitybos poreikiais ir standartais.

Šėrimo technologijų įtaka rentabilumui

Įtaka produkcijos kokybei ir kiekiui. Su moderniomis šėrimo technologijomis galima tiksliau dozuoti pašarus. Tai gali pagerinti pieno ar mėsos gaminių kokybę ir padidinti jų kiekį per tam tikrą laiką, taip padidindami bendrąją produkciją ir pelną.

Šėrimo efektyvumas. Stebėjimo technologijos nustato, kiek karvė suėda, kiek pašarų likučių būna. Jeigu ant šėrimo stalo lieka apie 5 proc. pašarų, galima sakyti, kad racionas tinkamas. Jeigu lieka mažiau, karvės gali būti alkanos. Jeigu lieka daugiau ir tai nėra ligos padarinys, reikia išsiaiškinti, kur galima sutaupyti.

Automatizuotas šėrimas gali sumažinti pašarų atliekas ir nuostolius, kurie gali būti susiję su žmogiškomis klaidomis arba neteisingu pašarų dozavimu. Taip pagerinamas šėrimo efektyvumas ir sumažinamos išlaidos.

Darbo jėgos taupymas. Šėrimo technologijos, tokios kaip automatiniai šėrimo robotai, gali sumažinti darbuotojų poreikį ūkyje. Kartu sumažės išlaidos darbuotojams samdyti ir žmonių klaidų tikimybė šėrimo procese.

Laiko taupymas. Automatizuotas šėrimas taip pat gali sumažinti šėrimo proceso trukmę. Tai suteikia ūkininkams daugiau laiko atlikti kitas veiklas, tokias kaip gyvulių sveikatos priežiūra, gyvūnų gerovės užtikrinimas, ūkio administravimas ar strategijos planavimas.

Žinių ir duomenų naudojimas. Šėrimo technologijos gali rinkti duomenis apie gyvūnų ėdimo elgesį ir mitybos poreikius. Šie duomenys gali būti naudingi tobulinant racionus, padedant optimizuoti pašarų naudojimą ir didinant pelningumą.

Ekonominiai skaičiavimai. Inovatyvios šėrimo technologijos suteikia ūkininkui galimybę atlikti ekonominę analizę ir modeliavimą, kurie padeda numatyti, kaip skirtingos mitybinės schemos ar racionai gali paveikti pelną ir kitus ūkio rentabilumo rodiklius.

Sąnaudų kontrolė. Automatizuotas šėrimas leidžia griežtai kontroliuoti pašarų ir šėrimo išlaidas, nes tiksliai žinoma, kiek pašarų yra sunaudojama per kiekvieną šėrimą. Tai padeda efektyviai valdyti ūkio išlaidas ir pagerinti pelningumą.