Žiemojantiems javams didelės žalos gali padaryti pavasarinis pelėsis, jeigu susiklosto jam palankios sąlygos. Tirta, kokią įtaką ligai plisti ir jos mastui gali turėti skirtingos kviečių veislės ir jų sėjos laikas.

Atėjus žiemai, kai balta sniego paklotė uždengia žiemkenčių laukus, ūkininkai gali bent trumpam atsipūsti ir laukti ateinančio pavasario. Ar sniegui nutirpus ir vegetacijai atsinaujinus, pasėlių būklė bus gera ir galėsime imtis tolesnės priežiūros, priklauso ir nuo rudenį atliktų darbų, ir nuo sąlygų, kurioms augintojai įtakos neturi.

Su sėkla plintantys patogenai, tokie kaip Microdochium nivale ir Microdochium majus, yra žieminių javų ligų sukėlėjai, kurie ypač pavojingi vėlyvo rudens–ankstyvo pavasario laikotarpiu, kai pasėliai apsnigti, todėl šių patogenų žalą ypač lemia meteorologinės sąlygos. Gerai žinoma, kad šie patogenai kartu su Fusarium genties grybais sukelia šaknų puvinius. Be to, Microdochium genties patogenai neigiamai veikia sėklos daigumą, o sudygusius augalus pažeidžia dar ankstyvaisiais augimo tarpsniais.

Prastai sudygę ir išretėję javai yra didelė problema, siekiant suformuoti produktyvų pasėlį. Kartu su pašaknio pažeidimais, po sniegu esant žemai teigiamai temperatūrai, ligų sukėlėjas Microdocium nivale plinta žiemojančių miglinių javų audiniuose ir sukelia pavasarinį pelėsį. Jei sėklos labai infekuotos, kyla didelė rizika netekti silpnesnių daigų, o kai kuriais atvejais galima prarasti visą pasėlį, jeigu sniego susilpninti ir užkrėsti augalai neperžiemoja.

Minėti patogenai puikiai prisitaikę prie žemų temperatūrų, todėl idealios sąlygos jiems plisti būna tada, kai sniegas laikosi tam tikrą kritinį laikotarpį, o didžiausia žala nustatoma, kai sniego būna bent mėnesį, ypač kai jo iškrenta ant neįšalusios dirvos. Ilgalaikis sniegas silpnina augalus ir sukuria drėgną ir stabilią patogeno aplinką. Įvertinti pavasarinių pelėsių ir pašaknio pažeidimus sunku, nes tiek Lietuvoje, tiek užsienyje ligos paplitimas dažnai skiriasi skirtingais metais ir lauke gali pasiskirstyti netolygiai, todėl atsiranda didelių eksperimentinių paklaidų tikimybė.

Deja, net ir sėjant sveiką sėklą visai išvengti Microdochium genties patogenų infekcijos neįmanoma, nes užkrato yra augalų liekanose ir dirvožemyje. Anksčiau per Lietuvos agrarinių ir miškų centro (LAMMC) Žemdirbystės instituto mokslininkų atliktus tyrimus nustatyta, kad šiems patogenams plisti įtakos turi priešsėlis, o gausesnis šių ligų sukėlėjų plitimas nustatytas kviečiuose, augintuose su šiaudais dirvos paviršiuje.

Svarbus ir sėjos laikas, nes pavasarinis pelėsis pavojingesnis vešliuose ir tankiuose, anksčiau sėtų javų pasėliuose, kai po sniegu grybas plinta persidengusiais augalų lapais, o esant palankioms sąlygoms pavasarį matyti ištisi ligotų žiemkenčių plotai. Kita vertus, vėlinant sėją kyla rizika prieš žiemą turėti silpnesnius, mažiau pašaknio pažeidimams atsparius augalus, ypač tuomet, jeigu staiga atvėsta orai antroje spalio pusėje.

Tirta skirtingų veislių kviečių ir sėjos laiko įtaka

Siekiant įvertinti Microdochium spp. pažeidimų ir sėjos laiko įtaką derliui skirtingų veislių žieminiuose kviečiuose, nuo 2021 m. LAMMC Žemdirbystės institute atliekami lauko eksperimentai. Beicais neapdorotos Ada, KWS Emil, Skagen ir Patras veislių žieminių kviečių sėklos buvo dirbtinai užkrėstos Microdochium nivale patogenu ir sėtos optimaliu (antrą rugsėjo dekadą) ir vėlyvu sėjos laiku (pirmą spalio dekadą) pagal tradicinę agronominę praktiką. Lauko eksperimentų rezultatai skirtingais metais buvo nevienareikšmiai, tam įtakos turėjo skirtingos meteorologinės sąlygos žiemą.

Remiantis tyrimų rezultatais, mažiau palankiais Microdochium spp. plisti metais (2021–2022 m.), kai Dotnuvoje (Kėdainių r.) buvo nepastovios sniego dangos periodas, kuris pasibaigė itin šiltu vasariu, pašaknio puvinių intensyvumas abiem sėjos laikais iš esmės buvo mažesnis nei praėjusią 2022–2023 metų žiemą. O tai lėmė panašų derlių tarp skirtingais laikais sėtų tų pačių veislių kviečių.

Priešingai, praėjusią žiemą (2022– 2023 m. laikotarpiu) Dotnuvoje pasnigo palyginti anksti – lapkričio pabaigoje– gruodžio pradžioje ir sniegas laikėsi beveik mėnesį. Nepastovi sniego danga vyravo ir 2023 metų pradžioje, vėliau buvo susidariusi ir vasarį. Kartu su švelniai žema temperatūra ir sniegu ant neįšalusios žemės šie ilgesni laikotarpiai buvo palankūs patogenams padaryti daugiau žalos ir sužaloti pašaknį ar kilti pavasariniam pelėsiui. Žieminiai kviečiai, ypač vėliau sėti, buvo labiau užsikrėtę pašaknio puviniais. Veislių Ada ir KWS Emil kviečiai buvo jautresni ir nemaža dalis augalų neperžiemojo, o tai lėmė didelius derliaus nuostolius: Ada – 45 proc., KWS Emil – beveik 70 proc. mažiau derliaus nei optimaliai pasėtų tų pačių veislių kviečių. Mažiau užkrėsti optimalios sėjos minėtų veislių augalai pernelyg nesiskyrė derlingumu nuo kitų optimaliai sėtų veislių kviečių.

Nors efektyviausia priemonė nuo pavasarinio pelėsio ir pašaknio puvinių yra beicai, tačiau išskirtiniais metais pasėliai gali stipriai nukentėti žiemą net pasirinkus efektyvius Lietuvoje registruotus beicus. Taigi, be sėklos apdorojimo beicu, žiemą plintančių patogenų žalai sumažinti svarbu ir tinkamas sėjos laikas, ir patogenams atsparesnių veislių pasirinkimas.