Pašarai sudaro 60–70 proc. visų paukštienos gamybos sąnaudų. Vadinasi, naminių paukščių pramonė turi rasti ekonomiškai efektyvių mitybos ir perdirbimo strategijų, kurios suteiktų vartotojams prieinamų baltymų šaltinius.

Kiekvienas pašarų gamybos etapas gali turėti įtakos pašarų kokybei ir naminių paukščių produktyvumui. Pašarų ingredientai yra pirmoji kokybės kontrolės programos gynybos linija. Pašarų žaliavų kokybė negali būti pagerinta, jei gamybai tiekiamos prastos kokybės sudedamosios dalys, jas sunkiau tvarkyti, labiau auga pelėsiai ir mikotoksinai. Priimantis personalas turi nustatyti, ar ingredientas tinkamai iškraunamas ir sandėliuojamas per visą iškrovimo procesą.

Mėginių ėmimas, fizinių savybių ir pašarų sudedamųjų dalių maistinės sudėties įvertinimas prieš iškraunant yra būtini veiksmai, norint pagaminti aukštos kokybės ir maistingus pašarus. Teisingai paimti mėginiai padeda atmesti ingredientus, neatitinkančius mitybos ar fizinės specifikacijos. Infraraudonųjų spindulių spektrometrijos (NIR) naudojimas maisto medžiagoms vertinti leidžia dažniau atnaujinti jų matricas ir gaminti lesalus, kurie atitinka paukščių maisto medžiagų poreikį, atsižvelgiant į jų amžių, tipą ir auginimo fazę.

Svarbu paukščių amžius ir svoris

Javų grūdus, naudojamus gyvūnų pašarams, reikia sumalti. Malama paprastai plaktukiniais ir valciniais malūnais. Plaktukinis malūnas yra dažniausiai naudojamas gaminant granuliuotus pašarus. Jo veikimo pagrindai gana paprasti: medžiaga subyra į mažas dalis, nes greitai judantys plaktukai atsitrenkia į lėtai judančią medžiagą, o sumaltos dalelės išeina iš malimo kameros, kai tampa pakankamai mažos, kad galėtų praeiti pro sietus. Malimas padidina pašarų sudedamųjų dalių paviršiaus plotą, o tai stiprina jų sąveiką su virškinimo fermentais, pagerina maišymosi savybes ir sumažina maisto medžiagų segregaciją, ypač rupaus malimo pašaruose.

Pernelyg smulkus malimas nenaudingas gyvūnams. Raumeniniame paukščių skrandyje vyksta stambesnių dalelių smulkinimas. Gerai išsivystęs raumeninis skrandis gerina žarnyno peristaltiką, didina pašarų sulaikymo žarnyne laiką, skatina geresnį virškinimą ir maisto medžiagų pasisavinimą viršutinėje žarnyno dalyje, o distalinėje dalyje sumažina kokcidiozės ir kitų ligų riziką (Ferket, 2000).

Be to, spėjama, kad stambių dalelių įterpimas gerina maisto medžiagų virškinamumą ir sumažina mikrobinį užterštumą, didinant naudingų bakterijų arba sumažinant patogeninių bakterijų kiekį (Gabriel ir kt., 2003). Stambios dalelės pagerina skrandžio atvirkštinę peristaltiką tarp raumeninio ir liaukinio skrandžio, padidindamos druskos rūgšties sekreciją skrandyje, sumažina raumeninio pH, kuris gali inaktyvuoti patogenines bakterijas, tokias kaip Salmonella ir Clostridium perfringens, prieš patenkant joms į plonąjį žarnyną (Bjerrum ir kt., 2005). Be to, lesinant nesmulkintais grūdais arba stambiai maltais ingredientais sumažėja liaukinio skrandžio pabrinkimas (Jones ir Taylor, 2001; Ovi ir kt., 2021). Naujausi tyrimai pateikia duomenų, patvirtinančių nesmulkintų kukurūzų naudojimą broilerių racione.

Nors šėrimas stambiomis dalelėmis turi daug privalumų, renkantis lesalo dalelių dydį svarbu atsižvelgti į paukščių amžių ir svorį. Ką tik išsiritę viščiukai gali turėti problemų lesdami nesmulkintus grūdus arba stambias daleles – tai tiesiogiai priklauso nuo snapo dydžio. Charbeneau ir Roberson (2004) pranešė apie reikšmingą paukščių kūno masės sumažėjimą sulaukus 7 ir 15 dienų, kai kukurūzų dalelių dydis, lesinant kalakutus, padidėjo nuo 606 iki 1 094 μm. Taip pat įrodyta (Ravindran ir kt., 2006), kad viščiukų, lesinamų nesmulkintais kviečiais, kūno masė mažesnė dėl mažesnio pašarų suvartojimo, palyginti su viščiukais, gaunančiais maltus grūdus. Be to, pranešta (Jacobs ir kt., 2010) apie tiesinį kūno masės sumažėjimą (0–21 d.) ir menkesnį pašarų efektyvumą (0–7 d.), kai kukurūzų dalelių dydis padidėjo nuo 557 iki 1 387 μm. Autoriai teigė, kad jauniems viščiukams gali būti sunku nuryti nesmulkintus grūdus.

Granuliavimas keičia lesalo dalelių dydį

Istoriškai mokslininkai daugiausia dėmesio skyrė atskirų sudedamųjų dalių (pvz., kukurūzų, sojų pupelių, rupinių, kalkakmenio ir kt.) dalelių dydžiui. Tačiau, sumaišius šias atskiras sudedamąsias dalis, bendras dalelių dydis ir pasiskirstymas tampa visai kitoks, o granuliavimo procesas dar labiau pakeičia galutinio lesalo dalelių dydį (granulių mikrostruktūrą).

Granuliuojant atskiros dalelės tarpusavyje dyla, taip pat vyksta jų trintis į granulių matricų sieneles ir smulkinimas. Žinant dalelių dydį granulių viduje, galima tiksliau numatyti, kokio dydžio dalelių reikia paukščiams.

Granulių vidinį dalelių dydį galima išmatuoti drėgnuoju sijojimu. Jis yra panašus į analogišką sausąjį metodą, kai skirtingo skersmens sietai sudedami vienas ant kito siekiant atskirti daleles pagal jų dydį. Tačiau šiam metodui reikia daug laiko ir pastangų. Prieš kelerius metus tyrėjų grupė (Bonilla et al., 2022) sukūrė metodiką dalelių dydžiui granulių mikrostruktūroje matuoti. Koncepcija paprasta: iš pradžių visos granulės ištirpsta vandenyje, panašiai, kaip tai vyksta paukščio skilvyje. Tada vandens perteklius pašalinamas su 40 μm grūdėtu piltuvėliu, o dalelės džiovinamos naudojant priverstinį orą akrilo vamzdelyje, kuris pašalina drėgmę ir išlaiko daleles suspensijoje, kad jos netaptų aglomeruotos. Išdžiovintų dalelių dydžiui nustatyti taikomas standartinis metodas.

Apskritai, žinant vidutinį dalelių dydį granulių viduje, galima tiksliau prognozuoti dalelių struktūrą. Jei galima kontroliuoti ir išmatuoti tik kukurūzų dalelių dydį, bendros rekomendacijos bus tokios: naudokite 900–1 000 μm dydžio daleles iki pradinio ir pradinių lesalų periodu, o tada padidinkite iki 1 000–1 200 μm auginimo ir baigiamuoju laikotarpiais (Rubio ir kt., 2020).

Granulių kokybei įtaką darantys veiksniai

Granuliuojant kombinuotieji pašarai aglomeruojami naudojant šilumą, drėgmę ir slėgį. Granuliavimas yra pagrindinis pašarų gamybos sąnaudų centras, nes tam reikia papildomos įrangos (granulių gamyklų, aušintuvų, katilų ir kt.). Tačiau granuliavimo privalumai buvo gerai išstudijuoti ir aprašyti. Granuliuoti lesalai gerina vidutinį dienos prieaugį, pašarų konversijos efektyvumą, paukščių vienodumą ir lesalų maisto medžiagų virškinamumą (Kilburn ir Edwards, 2001; Abdollahi ir kt., 2011).

Granulių kokybė, t. y. jų gebėjimas atlaikyti pakartotinį perdirbimą, nesudarant pernelyg didelio smulkių dalelių kiekio, yra svarbus rodiklis, norint užtikrinti gerą paukščių augimą ir vienodumą. Prasta granulių kokybė verčia paukščius daugiau laiko praleisti prie lesyklų ir mažiau ilsėtis, o tai neigiamai veikia lesalo panaudojimo efektyvumą. Granulių kokybei įtakos turi lesalų sudėtis, pašarų sudedamųjų dalių dalelių dydis, temperatūra ir ekspozicijos laikas per kondicionavimą, matricų specifikacijos, džiovinimas ir aušinimas, riebalų pridėjimas į maišytuvą ir našumas.

Tačiau pašarų gamyklos personalas ribotai kontroliuoja lesalų sudėtį ir jų sudedamųjų dalių dalelių dydį, o kai kurios gamyklos neturi galimybės pridėti riebalų po granuliavimo. Norint užtikrinti gerą granulių kokybę, svarbu sutelkti dėmesį į efektyvų granuliavimo sistemos valdymą nuo kondicionavimo iki aušinimo. Kai pašarų žaliavų mišinys patenka į kondicionierių, jis yra veikiamas aukšto slėgio garu, kuris suteikia šilumą ir drėgmę, būtiną natūralių rišamųjų medžiagų, esančių pašarų sudedamosiose dalyse, išsiskyrimui ir granulių kokybei gerinti, krakmolo želatinizacijai, baltymų plastifikacijai, dalelių sukibimui ir matricų tepimui.

Pašarai turi būti kondicionuojami ne žemesnėje kaip 85 °C temperatūroje, o ekspozicija turi trukti bent 45 sekundes, kad būtų gautos geros kokybės granulės. Paprastai, gerėjant kondicionavimo temperatūrai, granulių kokybė ir drėgmės kiekis didėja, o smulkių dalelių procentas mažėja.

Įrodyta, kad maži viščiukai pirmenybę teikia 1,5–2,0 mm dydžio dalelėms. Mokslininkai (Rubio et al., 2020) vertino pašaro formos (rupus malimas, trupiniai ir 3,3 mm dydžio mikrogranulės) įtaką broilerių produktyvumui pradžios laikotarpiu (nuo 1 iki 14 dienų) ir skrostos skerdenos išeigai po 35 dienų ir nustatė, kad broilerių, lesintų rupaus malimo racionu pradiniu laikotarpiu, svoris ir pašarų suvartojimas 14 ir 35 dienomis buvo mažesnis, o krūtinėlės mėsos svoris po 35 dienų buvo maždaug 30 g mažesnis, palyginti su broileriais, lesintais 3,3 mm dydžio mikrogranulėmis arba trupiniais.

Trupiniai su dideliu smulkių dalelių (mažesnės nei 1 mm dydžio) kiekiu gali padidinti pašaro barstymą, sumažinti pašaro efektyvumą, padidinti dulkėtumą fermoje ir vandens suvartojimą, o tai gali lemti blogas kraiko sąlygas ir paukščių pėdų uždegimo riziką. Kita vertus, stambūs trupiniai (didesnės nei 3 mm dydžio dalelės) gali skatinti selektyvų lesamumą ir prisidėti prie lesalų segregacijos. Kadangi trupinių dydis gali turėti įtakos tolesniam paukščių vystymuisi, svarbu pirmosiomis paukščių amžiaus dienomis ką tik išsiritusiems jaunikliams siūlyti geros kokybės granules arba trupinius.

***

Apibendrinant galima teigti, kad kiekvienas pašarų apdorojimo etapas gali turėti įtakos gyvūnų produktyvumui ir maisto medžiagų virškinamumui. Todėl efektyviai mėsos gamybai reikalingas integruotas požiūris, nes galutinio pašaro kokybė prasideda nuo aukštos kokybės ingredientų, kurie turi būti sumalti iki optimalaus dalelių dydžio, atsižvelgiant į paukščių amžių, tolygiai sumaišyti ir granuliuoti arba susmulkinti, kad būtų kuo mažiau smulkių dalelių.