Nestabilios žaliavų, energijos ir maisto kainos, didelė infliacija, geopolitinė įtampa, sumažėjusi perkamoji galia – pagrindiniai 2022 m. Lietuvos ekonomikos bruožai. Žemės ūkio paskirties žemės kaina šiame ekonominiame kontekste augo: vidutinė ariamosios žemės pirkimo kaina kilo 7,4 proc., nuomos – daugiau kaip 32 proc. Pievų ir ganyklų pirkimo kaina didėjo 2,5 proc., nuomos – 19,7 procento.

Europos Komisija 2022 m. lapkritį patvirtino Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą, numatantį 4,3 mlrd. Eur finansavimą žemės ūkiui ir kaimo plėtrai: beveik 4 mlrd. Eur Europos Sąjungos (ES) paramos ir apie 276,5 mln. Eur nacionalinio biudžeto lėšų. Parama stiprina žemės kaip turto patrauklumą, didina žemės ūkio sektoriaus pridėtinę vertę ir konkurencingumą, o tai ilguoju laikotarpiu gali turėti įtakos ir tolesniam žemės kainų augimui.

Strateginiame plane daug dėmesio skiriama smulkiesiems ūkiams, skatinamas jų bendradarbiavimas. Lietuvoje vyrauja 1–5 ha valdos (41 proc. visų žemės ūkio naudmenų valdų), kiek mažiau yra 5–10 ha valdų (19 proc.), mažiausiai – stambių valdų: 200–300 ha ploto valdos sudaro 0,54 proc., 300–500 ha – 0,37, daugiau nei 500 ha – 0,28 proc. visų valdų.

Didesnė parama Strateginiame plane numatoma jauniesiems ūkininkams. Tiems, kurie paramos gamybinėms investicijoms kreipsis pirmą kartą, jos intensyvumas bus 20 proc. didesnis nei bazinis, kuris siekia iki 50 procentų. Tikimasi, kad tai paskatins didesnį jaunų žmonių įsitraukimą į žemės ūkio sektorių. Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) duomenimis, fizinių žemės ūkio valdytojų iki 40 metų praėjusiais metais truputį daugėjo – sudarė 12,71 proc. visų valdytojų.

Žemės vertė ir įtaka eksportui

Registrų centro duomenimis, 2022 m. visų šalies žemės sklypų vidutinė rinkos vertė dėl rinkos pokyčių padidėjo apie 12 proc., žemės ūkio paskirties žemės sklypų – apie 11 procentų. Per pastaruosius 5 metus fiksuotas didžiausias – net 77 proc. – žemės ūkio paskirties žemės sklypų vertės pokytis. Bendra visų Lietuvos žemės sklypų vertė 2022-ųjų pabaigoje sudarė apie 36 mlrd. eurų.

Statistikos departamento duomenys rodo, kad 2022 m. Lietuvos eksportas sudarė 44,31 mlrd. Eur – 28,5 proc. daugiau nei 2021 metais. Žemės ūkio ir maisto pramonės produktų eksportas toliau išlieka labai svarbus Lietuvos ekonomikai. Palyginti su 2021-aisiais, iš Lietuvos eksportuota 22,6 proc. daugiau žemės ūkio ir maisto produktų (už 7,85 mlrd. Eur). Jų eksportas sudarė 17,72 proc. viso šalies prekių eksporto – 0,25 proc. daugiau nei 2021 metais.

Daugiausia produkcijos eksportuota į Latviją (12,9 proc.), Lenkiją (9) ir Vokietiją (7,9 proc.), o lietuviškos kilmės prekių – į Vokietiją (9,7 proc.), Lenkiją (9), Latviją (8,7), Jungtines Valstijas (7,8), Nyderlandus (7,5 proc.).

Nemažai lūkesčių teikia 2022 m. gauti nauji eksporto leidimai žemės ūkio ir maisto produktų (jautienos, paukštienos, kviečių, žuvies ir pieno produktų, kiaušinių ir kt.) eksportui į prioritetines rinkas – JAV, Japoniją, Taivaną, kitas Pietryčių Azijos šalis.

Pirkimo–pardavimo, nuomos ir panaudos sandoriai

Remiantis Nacionalinės žemės tarnybos Žemės fondo duomenimis, 2022 m. įregistruotos 1 037 valstybinės žemės ūkio paskirties žemės (be sodininkų bendrijų) pardavimo sutartys, kuriomis valdomas plotas sudarė 969,8 ha – kone dvigubai (48 proc.) daugiau nei 2021 metais. Daugiausia valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo sandorių sudaryta Vilniaus (202), Kauno (172) ir Klaipėdos (112) apskrityse. Pagal valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotą, perleistą sudarant pardavimo sandorius, taip pat pirmavo Vilniaus (206,5 ha), Kauno (203,7 ha) ir Klaipėdos (105,9 ha) apskritys.

Iki 2022 m. pabaigos Nekilnojamojo turto registre įregistruotos 120 663 privačios ir 94 464 valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartys, kuriomis išnuomota atitinkamai 628 128 ir 179 071 ha žemės. Palyginti su 2021-aisiais, pernai privačiomis sutartimis išnuomotas plotas padidėjo 4 proc., valstybinės žemės – apie 7,8 procento.

Įregistruotos 455 valstybinės žemės ūkio paskirties žemės panaudos sutartys, kuriomis valdytas 8 055 ha plotas, ir 59 727 privačios žemės ūkio paskirties žemės panaudos sutartys, kuriomis valdytas plotas sudarė 221 828 hektarus.

Apleistos ir neprižiūrimos žemės toliau mažėja. 2022 m. pabaigoje šie sklypai užėmė 34 386 ha – beveik 8 proc. mažesnį plotą nei 2021 metais. Daugiausia apleistos žemės Vilniaus (1 800 ha), Molėtų (1 700), Zarasų (1 500), Utenos (1 000) ir Trakų (2 000 ha) rajonų savivaldybėse.

Žemės fondas

Valstybės žemės fondo duomenimis, 2022 m. sausio 1 d. žemės ūkio naudmenos užėmė 3 386 189 ha (51,87 proc.) šalies ploto. 3 001 081 ha sudarė ariamoji žemė, 367 991 ha – pievos ir natūralios ganyklos, 17 117 ha – kolektyviniai sodai.

Žemės ūkio naudmenų plotas sumažėjo 0,11 proc. ir 2022 m. pabaigoje sudarė 3 382 584 ha: ariamosios žemės padaugėjo 0,05 proc. (iki 3 002 532 ha), o kolektyvinių sodų – 3,29 proc. (iki 17 700 ha), pievų ir natūralių ganyklų sumažėjo 1,56 proc. (užėmė 362 352 ha šalies teritorijos).

Lietuvoje 2022 m. pabaigoje privačios nuosavybės teise įregistruoti 1 247 357 žemės ūkio paskirties žemės sklypai (be kolektyvinių sodų), kurie užėmė 3 483 496 hektarus. Daugiausia tokių sklypų įregistruota Vilniaus (180,3 tūkst.), Kauno (173,5), Šiaulių (159,8) ir Panevėžio (150,6 tūkst.) apskrityse. Pagal žemės ūkio paskirties žemės sklypų plotą pirmauja Šiaulių (519,7 tūkst. ha), Panevėžio (471), Kauno (447,8) ir Vilniaus (405,9 tūkst. ha) apskritys.

Pirkimo ir nuomos kainų palyginimas

Remiantis ŽŪDC ir Registrų centro duomenimis, vidutinė 2022 m. ariamosios žemės pirkimo kaina siekė 5 012 Eur/ha – 7,4 proc. daugiau nei 2021 m. (4 667 Eur/ha). Pirkimo kaina, palyginti su 2012-aisiais, išaugo beveik 3,3 karto.

Vidutinė pievų ir ganyklų žemės pirkimo kaina 2022 m. siekė 3 585 Eur/ha – 2,5 proc. daugiau nei 2021 m. (3 497 Eur/ha). Palyginti su 2012-aisiais, kaina išaugo beveik 4,3 karto.

Vidutinė ariamosios žemės nuomos kaina pernai buvo 241 Eur/ha – 32,4 proc. didesnė nei 2021 m. (182 Eur/ha). Palyginti su 2012-aisiais, kaina pakilo beveik 3,4 karto.

Analizuojamu laikotarpiu vidutinė pievų ir ganyklų žemės nuomos kaina siekė 164 Eur/ha – 19,7 proc. daugiau nei 2021 m. (137 Eur/ha). Nuo 2012-ųjų kaina išaugo beveik 5 kartus.

Ariamosios žemės našumas ir kainos

Registrų centro ir ŽŪDC duomenimis, 2022 m. mažiausios ariamosios žemės vidutinės pirkimo kainos buvo Šalčininkų (2 344 Eur/ha), Varėnos (2 970), Molėtų (3 027) ir Zarasų (3 076 Eur/ha) rajonų savivaldybėse. Palyginti žemomis vidutinėmis pirkimo kainomis pasižymėjo prasčiausio našumo ariamosios žemės sklypai Utenos rajono (3 099 Eur/ha) ir Druskininkų (3 102) savivaldybėse, taip pat kiek aukštesnio našumo sklypai Tauragės (3 185) ir Ignalinos (3 263 Eur/ha) rajonų savivaldybėse.

Derlingiausios ariamosios žemės sklypų vidutinės pirkimo kainos svyravo nuo 5 360 iki 7 828 Eur/ha. Tokių daugiausia buvo Kauno, Marijampolės ir Šiaulių apskrityse. Savivaldybių lygmeniu didžiausios kainos fiksuotos derlingose Joniškio (7 828 Eur/ha) ir Pasvalio (7 813 Eur/ha) rajonų žemėse. Daugiau nei 6 000 Eur/ha kainavo aukšto derlingumo Šakių (6 792), Kėdainių (6 725), Pakruojo (6 568), Kauno (6 430), Vilkaviškio (6 146) ir Radviliškio (6 122 Eur/ha) rajonų, taip pat Marijampolės savivaldybės (6 922 Eur/ha) ariamoji žemė. Ypač aukšta žemės ūkio paskirties žemės pirkimo kaina – 8 056 Eur/ha – išsiskyrė Birštono savivaldybė, kur derlingumas nėra didelis. Taigi tikėtina, kad tokią kainą lėmė perspektyva sklypuose užsiimti ne žemės ūkio, o kito pobūdžio komercine veikla.

Palyginus didžiausias derlingiausių ir mažiausias nederlingos ariamosios žemės pirkimo kainas matyti, kad jos skiriasi beveik 3,5 karto.

Mažiausios ariamosios žemės vidutinės nuomos kainos 2022 m. fiksuotos žemo našumo Druskininkų (74 Eur/ha), Birštono (100), Pagėgių (103) savivaldybių, taip pat Šilalės (95), Zarasų ir Švenčionių (107), Molėtų (108), Šalčininkų (114), Utenos (119) ir vidutinio derlingumo Širvintų (97 Eur/ha) rajonų savivaldybėse.

Didžiausiomis ariamosios žemės vidutinėmis nuomos kainomis 2022 m. išsiskyrė Trakų (701 Eur/ha), Anykščių (504), Telšių (418) ir aukšto žemės našumo Skuodo (486), Jonavos (476) ir Kretingos (405 Eur/ha) rajonų savivaldybės. Skirtumas tarp produktyviausių ir nederlingiausių ariamosios žemės nuomos kainų už hektarą yra didesnis nei 9 kartus.

Pažymėtina, kad miesto teritorijoje esančių ariamosios žemės sklypų kainos ne visada atspindi realią situaciją.

Didžiausios pievų ir ganyklų vidutinės pirkimo kainos pernai vyravo derlingose Joniškio (7 042 Eur/ha), Kauno (5 796), Raseinių (5 389), Panevėžio (5 298) ir Jonavos (5 212 Eur/ha) rajonų, taip pat Marijampolės (5 501) savivaldybėse. Brangiai kainavo ir nederlingos Plungės (5 347 Eur/ha), Vilniaus (4 851), Telšių (4 398) rajonų ir Rietavo (4 302 Eur/ha) savivaldybių žemės.

Vidutinės ariamosios žemės pirkimo kainos

Pernai, kaip ir 2021-aisiais, ariamosios žemės vidutinės pirkimo kainos augo visose Lietuvos apskrityse. Labiausiai brango Alytaus, Kauno ir Telšių apskričių žemė – atitinkamai 19,9, 12,2 ir 11,3 procento. Tauragės apskrityje kainos kilo daugiau nei 10,8 proc., Klaipėdos – 7,5, Vilniaus – 6,9, Panevėžio – 5,6 procento. Šiaulių, Utenos ir Marijampolės apskrityse augimas buvo nedidelis ir siekė atitinkamai 4,6, 3 ir 1,8 procento. Vidutinė ariamosios žemės pirkimo kaina šalyje 2022 m., palyginti su 2021-aisiais, padidėjo 7,4 procento.

Ariamosios žemės pirkimo kainos 2016–2022 m. augo Telšių apskrityje – kiekvienais metais nuo 2,4 iki 14,4 procento. Kitose šalies apskrityse jos svyravo – tai didėjo, tai mažėjo. Ryškesni vidutinių ariamosios žemės pirkimo kainų svyravimai 2016–2022 m. fiksuoti Vilniaus ir Panevėžio apskrityse, kur kainos didėjo nuo 3,5 iki 34,3 proc. arba krito nuo 2 iki 9,9 procento.

Per pastarąjį dešimtmetį (nuo 2012-ųjų) vidutinės ariamosios žemės pirkimo kainos kilo visose apskrityse vidutiniškai 3,3 karto. 4–4,4 karto siekiantis augimas fiksuotas Tauragės ir Klaipėdos apskrityse. Kitose kainos minėtu laikotarpiu didėjo 2,5–3,8 karto.

Vidutinės ariamosios žemės nuomos kainos

Aukščiausios vidutinės ariamosios žemės nuomos kainos 2022 m. buvo Klaipėdos ir Utenos apskrityse – 339 ir 331 Eur/ha. Panevėžio, Šiaulių, Marijampolės, Alytaus, Telšių ir Kauno apskrityse kainos svyravo nuo 208 iki 286 Eur/ha. Pigiausiai ariamoji žemė nuomota Tauragės ir Vilniaus apskrityse – atitinkamai už 175 ir 184 Eur/ha.

Ariamosios žemės vidutinės nuomos kainos pernai, palyginti su 2021 m. kainomis, augo visose šalies apskrityse, išskyrus Tauragės, kur ariamoji žemė atpigo 4,4 procento. 80–82 proc. kainos kilo Klaipėdos ir Telšių apskrityse. Ryškus kainų didėjimas fiksuotas Utenos, Alytaus, Vilniaus ir Kauno apskrityse – atitinkamai 77, 64, 45 ir 43 proc. 17–23 proc. nuomos kainos augo Panevėžio, Marijampolės ir Šiaulių apskrityse. Šalies mastu vidutinė ariamosios žemės nuomos kaina kilo net 32,6 procento.

Palyginus 2016–2022 m. duomenis, visose Lietuvos apskrityse matyti gana dinamiški nuomos kainų pokyčiai: didžiausi svyravimai fiksuoti Alytaus, Utenos ir Panevėžio apskrityse, kur kainos kilo nuo 6 iki 114,9 proc. arba krito nuo 2,2 iki 14,5 procento. Marijampolės, Šiaulių ir Vilniaus apskrityse šiuo laikotarpiu kainos augo 2,3–64,8 procento.

Pernai ariamosios žemės nuomos kainos augo vidutiniškai 3,4 karto, palyginti su 2012-ųjų kainomis. Didžiausias net 9,7 karto siekiantis augimas fiksuotas Utenos apskrityje. Mažiausiai per dešimtmetį nuoma brango Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių ir Tauragės apskrityse – 2,3–2,8 karto.

Nagrinėjant vidutines ariamosios žemės nuomos kainas ir jų kitimo dinamiką, verta paminėti, jog vertinami oficialiai registruotų sandorių šalių pateikti skaičiai ir sumos, kurie nuo faktinės situacijos gali skirtis.