Kokios sėjomainos geriausiai tinka ekologinėje augalininkystėje, kaip ekologiniuose laukuose keičiasi augalų derlingumas ir dirvožemio agrocheminės savybės laikui bėgant? Atsakymų į šiuos klausimus pateikia mokslininkų patirtis ir tyrimai.

Lietuvoje pirmieji ekologinės gamybos ūkiai pradėti sertifikuoti nuo 1993 metų. Tuo metu labai trūko žinių apie ekologinį ūkininkavimą ir jo įtaką agroekosistemai. Neturėjome praktinės patirties ūkininkauti ekologiškai. Ją kaupėme palengva. Mus iš pradžių konsultavo užsienio valstybių specialistai, pasidalydami savo ūkininkavimo patirtimi ir mokslinių tyrimų rezultatais.

Lietuvos žemės ūkio universiteto vadovybė, padedama Švedijos mokslininkų, ekologinio žemės ūkio plėtrai Lietuvoje skatinti 1995 m. įkūrė Agroekologijos centrą. Tai buvo pirmasis toks centras Baltijos šalyse. Toliau įgyvendinti ekologinį ūkininkavimą universitete 1997 m. įkurtas ekologinės gamybos ūkis, o Mokomojo ūkio teritorijoje jam paskirtas žemės sklypas. Šis ūkis yra Agroekologijos centro mokslinių tyrimų bazė. Nuo 1997 m. jame pradėtas diegti perėjimo iš tradicinės žemdirbystės sistemos į ekologinę planas. 1999 m. sertifikavimo įstaiga „Ekoagros“ ūkiui (25 ha plotui) suteikė ekologinės gamybos statusą. Dabar ūkininkaujame 22,1 ha ekologiniame plote (dalis žemės grąžinta savininkams).

Šiame ekologiniame plote vienas pagrindinių tikslų buvo organizuoti ir vykdyti ekologinio ūkininkavimo srities mokslinius tyrimus, nagrinėti, kaip ilgalaikis ekologinis ūkininkavimas veikia agroekosistemą, kaupti ekologinio ūkininkavimo patirtį, kurti, išbandyti ir diegti naujas technologijas.

Per daugiau kaip 26 metų mokslininkų darbo minėtame ūkyje sukaupta daug ir įvairių duomenų, praktinės patirties. Pasidalysime kai kuriomis įžvalgomis.

Ekologinis ūkininkavimas ES vertinamas kaip viena efektyviausių aplinkosaugos priemonių, todėl jo plėtra labai skatinama ir finansiškai remiama. 

Sėjomainų pasirinkimas

Viena pagrindinių sąlygų sėkmingam ilgalaikiam ekologiniam ūkininkavimui plėtoti – parinkti tinkamą sėjomainą. Iš pradžių parengėme ir įdiegėme dvi sėjomainas.

I sėjomaina: 1) žieminiai kviečiai; 2) vasarojus + daugiamečių žolių įsėlis; 3) pirmų naudojimo metų daugiametės žolės; 4) antrų naudojimo metų daugiametės žolės. Šioje sėjomainoje tręšimui naudojome pakompostuotą galvijų kraikinį mėšlą.

II sėjomaina: 1) žieminiai kviečiai; 2) vasariniai javai; 3) ankštiniai javai sėklai ar žaliajai trąšai; 4) vasarojus + daugiamečių žolių įsėlis; 5) pirmų naudojimo metų daugiametės žolės; 6) antrų naudojimo metų daugiametės žolės. Iš pradžių šioje sėjomainoje nenaudojome organinių trąšų, bet, pastebėję intensyvėjančius dirvožemio savybių degradacijos procesus, pradėjome tręšti pakompostuotu galvijų mėšlu.

Po ilgamečių eksperimentų nutarta pasirinkti vieną sėjomainą: 1) žieminiai kviečiai; 2) ankštinių ir varpinių javų mišinys grūdams; 3) vasariniai javai + daugiamečių žolių įsėlis; 4) pirmų naudojimo metų daugiametės žolės; 5) antrų naudojimo metų daugiametės žolės. Daugiametes žoles sėjomainoje kartais laikome vienus, kartais – dvejus metus. Ekologinės gamybos ūkis kartu yra ir ekologinės sėklininkystės ūkis, kuriame auginama ekologiška žieminių kviečių, vasarinių javų ir daugiamečių žolių sėkla.

Patirtis rodo, kad pasirinkus tinkamą sėjomainą, ekologinės gamybos ūkiuose galima sėkmingai spręsti augalų ligų ir kenkėjų išplitimo, pasėlio piktžolėtumo problemas. Gamybiniai eksperimentai su žemės ūkio augalų atsėliavimu buvo nesėkmingi ir šios praktikos atsisakėme. Dėl augalų atsėliavimo ekologinės gamybos ūkiuose išplinta ligos ir kenkėjai, padaugėja piktžolių. Po to šias problemas labai sunkiai pavyksta išspręsti, nes naudoti chemines priemones ekologinėje gamyboje griežtai draudžiama.

Augalų derlingumo didėjimas

Ūkininkavimo pradžioje ekologiškai auginamų žieminių kviečių derlingumas buvo 4,00–4,60 t ha^-1, o pastaraisiais metais jis jau pasiekė 5,72–6,89 t ha^-1. Laikantis ekologinės gamybos reikalavimų, pasirenkant tinkamą sėjomainą, augalus aprūpinant reikiamu maisto medžiagų kiekiu, galima tikėtis stabilių derlių, kurie laikui bėgant ne mažėja, o didėja. Žinoma, ekologiniam ūkininkavimui, kaip ir visam žemės ūkiui, įtakos turi nepalankios meteorologinės sąlygos, kurių išvengti neįmanoma. Tai atsispindi ir 2021–2022 m. pirmame sėjomainos lauke.

Dirvožemio agrocheminių savybių kaita

Prieš pradedant ekologiškai ūkininkauti reikėtų ištirti ūkio dirvožemių agrochemines savybes ir jas įvertinti. Privalomo reikalavimo nėra, bet patarčiau tai padaryti. Remiantis tyrimų rezultatais, galima ūkininkui suteikti kur kas profesionalesnes konsultacijas. Skirtingiems žemės ūkio augalams palankios skirtingos dirvožemio agrocheminės savybės. Jeigu auginimo sąlygos neoptimalios, gali labai sumažėti augalų derlius ir jo kokybė. Norint pagerinti savo ūkio dirvožemių savybes, reikia naudoti leistinas ir sertifikuotas ekologinėje gamyboje trąšas, dirvožemio gerinimo priemones, kurių šiuo metu rinkoje tikrai yra.

Labai svarbu nustatyti, kaip ilgalaikis ekologinis ūkininkavimas keičia dirvožemio agrochemines savybes. Ekologinio ūkininkavimo pradžioje mūsų ūkio dirvožemyje humuso mažėjo visuose laukuose: tiek tręštame kompostuotu kraikiniu galvijų mėšlu sėjomainos lauke (I sėjomainos laukas), tiek netręštame (II sėjomainos laukas). Netręštame organinėmis trąšomis sėjomainos lauke humuso mažėjo kur kas labiau. Todėl šį sėjomainos lauką teko pradėti tręšti pakompostuotu kraikiniu galvijų mėšlu. Dėl ilgalaikio ekologinio ūkininkavimo ir tręšiant pakompostuotu kraikiniu galvijų mėšlu humuso kiekis dirvožemyje stabilizavosi ir pradėjo didėti.

Jeigu ekologinės gamybos ūkiuose nenaudojamos organinės trąšos, humuso kiekis dirvožemyje nuolat mažės ir vyks degradacijos procesai. Tai jau junta ne tik ekologiniai, bet ir intensyvios gamybos augalininkystės ūkiai, pastarieji – net dar labiau. Pagrindinė priemonė stabdyti degradacijos procesus yra nuolatinis tręšimas organinėmis trąšomis.

Iš gautų tyrimų matome, kad ekologinis ūkininkavimas turėjo mažai įtakos dirvožemio pH rodiklio kaitai. Lietuvoje dirvožemiai rūgštėja. Jei pH rodiklio vertė artėja prie 5,50 reikšmės ar ji jau yra peržengta, tuomet būtina dirvožemius kalkinti. Sertifikuota nemažai dirvožemio kalkinimo medžiagų, leidžiamų naudoti ekologinėje gamyboje. Tik svarbu žinoti savo ūkio dirvožemio agrochemines savybes ir pagal jas pasirinkti atitinkamas gerinimo priemones.

Lietuvos ekologinės gamybos ūkių dirvožemiuose yra labai nevienodai fosforo ir kalio. Judriojo fosforo ar kalio trūkumas dirvožemyje gali neleisti pasiekti didesnių žemės ūkio augalų derlių. Tą jau pastebime ekologiniuose ūkiuose. Kai judriojo fosforo ar kalio dirvožemyje lieka mažiau nei 100 mg kg^-1, ūkininkai turėtų labai sunerimti. Deja, kai kurių ekologinių ūkių dirvožemiuose judriojo fosforo ir kalio nustatoma net mažiau nei 50 mg kg^-1! Tokiuose dirvožemiuose neįmanoma užauginti didesnių žemės ūkio augalų derlių.

Mūsų atlikti tyrimai parodė, kad judriojo fosforo ir kalio dirvožemyje mažėjo. Vien tik tręšimu organinėmis trąšomis negalime kompensuoti judriojo fosforo ir kalio praradimo. Iš dirvožemio šie elementai iškeliauja su derliumi. Naudoti sintetines mineralines trąšas ekologinėje gamyboje draudžiama. Galima naudoti tik sertifikuotas ekologiškas fosforo ir kalio trąšas. Geriausia, kad fosforo ir kalio trąšas būtų galima įterpti lokaliai su sėjama sėkla, bet tam ūkininkai turi turėti atitinkamas sėjamąsias. Augalams daugiausia fosforo ir kalio reikia jų vegetacijos pradžioje.

Apibendrinant ilgalaikę ekologinės augalininkystės patirtį galima teigti, kad ekologiškai ūkininkaujant iškyla daug ir įvairių problemų, kaip ir kitose žemdirbystės sistemose. Taigi, reikia turėti žinių, kaip tas problemas spręsti.

***

Ekologiniam ūkininkavimui Europos Sąjungoje keliami tikslai: prisidėti prie aplinkos ir klimato apsaugos; užtikrinti ilgalaikį dirvožemio derlingumą; svariai prisidėti užtikrinant netoksišką aplinką; prisidėti prie aukštų gyvūnų gerovės standartų užtikrinimo, visų pirma, atsižvelgiant į gyvūnų rūšims būdingus elgsenos poreikius; skatinti plėtoti trumpąsias maisto tiekimo grandines ir vietos gamybą įvairiose ES vietovėse; skatinti išsaugoti nykstančias retas ir (arba) vietines veisles; prisidėti prie augalų genetinės medžiagos, pritaikytos konkretiems ekologinio žemės ūkio poreikiams ir tikslams, pasiūlos plėtojimo; prisidėti užtikrinant didelę biologinę įvairovę, visų pirma, naudoti įvairią augalų genetinę medžiagą, pavyzdžiui, ekologišką įvairiarūšę medžiagą ir ekologiškas veisles, tinkamas ekologinei gamybai; skatinti plėtoti ekologiškos augalų selekcijos veiklą, siekiant prisidėti prie palankių ekologinio sektoriaus ekonominių perspektyvų.