Tai, kas buvo savaime suprantama ir kuo buvo neabejojama praeityje, laikui bėgant keičiasi. Taip nutiko su galvijų šėrimo ir laikymo organizavimu.

Pasaulyje atliekama daug mokslinių tyrimų, pagrįstų praktika, kurie dar papildomai analizuojami, o iš apibendrintų duomenų sudaromos rekomendacijos, pagal kurias atnaujinamos šiuolaikinės racionų skaičiavimo programos, karvių laikymo ir bandos valdymo rekomendacijos. Didėjant informacijos srautui, ilgainiui sužinome vis daugiau, todėl keičiasi supratimas ir rekomendacijos.

Siekdami ilgalaikių veiklos rezultatų, į kuriuos orientuojama ekonomika, karvių ilgaamžiškumas, jų sveikata, ūkių efektyvumas, turime galimybę dalytis ir gauti gerąją patirtį iš viso pasaulio, todėl verta atnaujinti ir gilinti žinias.

Kuo ir kodėl šeriate savo gyvulius

Vertinant pašarų kokybę, dažniausiai atsižvelgiama į žalių baltymų ir energijos rodiklius. Tačiau gerėjant pašarų tyrimų kokybei ir gaunant vis daugiau duomenų, šie rodikliai jau nebėra pakankamai išsamūs. Vertėtų atsižvelgti ir į kitus rodiklius, kurių yra kur kas daugiau ir kurie suteikia gerokai platesnį suvokimą apie pašarus.

Dabartinė pašarų energijos skaičiavimo sistema sukurta prieš 100 metų. Matuota tai, ką tuomet buvo įmanoma pamatuoti, t. y. šilumos kiekį, susidariusį deginant pašarą. Tačiau vien dėl to, kad kažkas dega ir išskiria šilumą, nebūtinai suteiks energijos karvei.

Energijos kiekis NEL (neto energija laktacijai, MJ/kg) apskaičiuojamas pagal formules, įtraukiant koeficientus, mažinančius virškinamumą ir energijos pasisavinimą, prognozuojamus nuostolius virškinant, gyvybiniams poreikiams patenkinti ir kt. Virškinančios pašarą karvės organizme vyksta daugybė cheminių ir biocheminių reakcijų, kurių metu gaminama fizinė energija, šiluma, pienas, reikiamos medžiagos organizmui. Neįmanoma nustatyti teisingo vienos pašarinės žaliavos NEL kiekio, nes organizme ji viena nevirškinama, o virškinamas visas suėstas pašaras, ir nuo to, kokios bus tarpusavio sąveikos ir medžiagų, esančių racione, balansas virškinant, galima prognozuoti ir bendrą energijos kiekį, kurį karvė gaus.

Nepakankamas poilsis, nepritaikytos guoliavietės, blogas tvarto vėdinimas, perpildymas reikalaus papildomos energijos gyvybiniams procesams palaikyti, todėl pieno gausime kur kas mažiau, negu ta pati karvė galėtų duoti esant optimalioms laikymo sąlygoms.

Svarbiausia – raciono balansas

Amerikoje sukurtas dinaminis racionų skaičiavimo modelis, paremtas JAV Kornelio universtiteto mokslininkų grupės sukurta grynųjų angliavandenių ir baltymų sistema CNPCS (angl. Cornell Net Carbohydrate and Protein System). Jis veikia dinamiškai, įtraukia daugelį duomenų apie karvės laktacijos etapą, jos įmitimą, laikymo sąlygas, kaip antai gardo perpildymas, aplinkos temperatūra, poilsio ir stovėjimo laikas, galimybė prieiti prie pašaro. Taip pat naudojami pašarų tyrimų duomenys, ypač virškinamumas, jo greitis. Ši skaičiavimo sistema nuolat atnaujinama naudojant naujausius tyrimus ir stengiantis kuo tiksliau imituoti karvės fiziologiją ir virškinimą.

Todėl, didėjant produktyvumui, siekiant įgyvendinti vis aukštesnius sveikatos, ekonomikos standartus, racionai tampa kompleksiškesni ir neužtenka vien sudėlioti racioną, kad užtikrintume apsaugotųjų ir prieskrandžio baltymų, krakmolo, ląstelienos ir mineralų kiekį.

Šiandien jau yra žinoma, kad:

• kai trūks krakmolo, nepasigamins karvei būtinas gliukozės kiekis, dėl to trūks energijos, dažniau teks gydyti karvę dėl ketozės, bus prastesnė vaisa, gyvulys liesės;
• kai trūks angliavandenių, nebus optimaliai pasisavinti baltymai, jie bus pašalinti kaip atliekos su pieno ir šlapimo urėja;
• kai trūks gliukozės, nesusidarys pakankamai pieno baltymų, kadangi pastaruosius organizmas skaidys ir naudos kaip gliukozės substratą.

Taip pat būtinas ir bendras aminorūgščių balansas, svarbu įveiklinti prieskrandžio mikrobus, kad pasigamintų daugiau jų masės (suvirškinti jie tampa ypač aukštos kokybės baltymų šaltiniu). Svarbu ne tik balansuoti nepakeičiamųjų aminorūgščių metionino ir lizino kiekius – šiandien jau kalbama apie histidiną, argininą ir bendrą aminorūgščių kiekį (ne tik atiduodamą su racionu, bet ir susidarantį prieskrandyje).

Labai svarbi pašarų baltymų kokybė: perkaitę jie tampa nevirškinami – tai parodo išsamūs pašarų tyrimai. Pavyzdžiui, jeigu plika akimi siloso paviršiuje matyti tamsiai rudų linijų, tai rodo, kad silosuojant pašarai kaito ir procesas jau labai pažengęs. O pašarų tyrimas parodytų ir mažesnius pakitimus, kurie dar nėra akivaizdžiai matomi.

Apsaugotieji riebalai atlieka skirtingas funkcijas: dėl papildomai prisidedančio virškinimo proceso trigliceridus atrajotojai virškina sunkiau negu laisvas riebalų rūgštis. Riebalų rūgštis oleinas didina gliukozės ir insulino kiekį, dėl to daugiau energijos skiriama kūno masei palaikyti. Tuo tarpu palmitinas didina rezistentiškumą insulinui, todėl, jeigu yra neigiamas energijos balansas, didesnis pieno riebalų ir pieno kiekis iš dalies skatinamas kūno riebalų sąskaita – kitaip tariant, karvė naudoja energiją pienui ne iš pašarų, o iš savo organizmo rezervų. Taigi, manipuliuojant šiomis riebalų rūgštimis galima taip pat reguliuoti karvės įmitimą, saugoti nuo ketozės ir svorio netekimo laktacijos pradžioje, o laktacijos pabaigoje gauti daugiau pieno ir jo riebalų.

Ląstelienos įvertinimo rodiklių irgi yra daug – neutraliame tirpale, rūgštiniame tirpale išplauta ląsteliena, greitai virškinama, lėtai virškinama, nevirškinama, efektyvioji – ji skatina atrajojimą ir saugo nuo acidozės.

Anksčiau daug kalbėta apie cukrinius runkelius, kaip ypač naudingą produktą šviežiapienėms karvėms dėl lengvai virškinamos ląstelienos. Tai geras pašaras, juo verta šerti karves, kad pagerintume bendrą raciono virškinamumą, ypač jei ūkio žoliniai pašarai prastai virškinami. Tačiau šiandien jau žinoma, jog cukrinių runkelių ląsteliena prieskrandyje panaudojama acetatų ir butyratų gamybai, iš kurių, ypač acetatų, sintetinami pieno riebalai. Karvės organizmui ir jos gliukozės rezervui jie duoda mažiau naudos negu krakmolas, iš kurio gaminasi gliukogeninės rūgštys – propionatai. Todėl renkantis žaliavą karvėms šerti verta įvertinti jos funkciją, kainą, taip pat turimą pašarų bazę ir tada spręsti apie jos naudą ir reikalingumą.

Anksčiau laikytasi nuomonės, jog racione negali būti didesnio kukurūzų siloso kiekio dėl acidozės pavojaus ir rizikos nupenėti karvę. Šiandien žinome, kad pieno rūgštį, esančią silosuotuose pašaruose (taip pat ir šienainyje), telyčioms ir užtrūkusioms karvėms reikia riboti, bet krakmolo, kad ir iš kukurūzų siloso, joms reikia, kad būtų treniruojama prieskrandžio mikroflora ir ji gebėtų greičiau prisitaikyti prie intensyvesnio, koncentruoto melžiamų karvių raciono. O tai melžiamai karvei, jeigu racionas subalansuotas ir ji buvo laiku apsėklinta, duos naudos ir sveikatai, ir, tikėtina, padidins produktyvumą.

Vertinant pašarų tyrimus, svarbu atkreipti dėmesį į fermentacijos rodiklius (jeigu tai fermentuoti pašarai) – ne vien į pH, bet ir susidariusių fermentacinių rūgščių kiekius, laisvąjį azotą. Tai suteiks informacijos apie pašarų stabilumą, skonio savybes, galbūt ir indikuos apie siloso problemas. Žinoma, pašarų juslinis įvertinimas irgi būtinas – kvapas, struktūra dažnai gali padėti nustatyti galimas pašaro problemas ir įvertinti kokybę.

Jeigu pašaras nėra gerai virškinamas ir jo gyvulys suvartoja nepakankamai, gerų rezultatų nebus, organizmui trūks mineralų ir kitų maisto medžiagų. Šias problemas dera spręsti tik iš esmės įvertinus ir pašalinus jų atsiradimo priežastis. Visada svarbiausi yra pašaro sudėtinių dalių ir maisto medžiagų balansas ir harmonija.

Kaip įvertinti, ar teisinga kryptimi dirbame?

Tai padės išsiaiškinti klausimai, į kuriuos turime sau atsakyti.

Koks yra pašaro sausųjų medžiagų suvartojimas?

Didelis produktyvumas neatsiejamas nuo didelio pašarų suvartojimo. Didelis produktyvumas ir mažas pašaro suvartojimas indikuoja apie būsimas problemas (pvz., ketozę), ypač šviežiapienių karvių.

Pašarų suvartojimui įtakos turi:

• karvės amžius (jauna karvė negebės suėsti tiek pat, kiek suaugusi, pvz., trečios laktacijos karvė);
• karvės sveikatos būklė (raiša karvė prie šėrimo stalo ateis rečiau);
• pašaro struktūra ir virškinamumas (peraugęs nesusmulkintas šienainis bus mažiau ėdamas, atliks tik užpildo vaidmenį prieskrandyje, todėl mažins pašarų suvartojimą);
• karvių grupės perpildymas, nepakankamai dažnai pristumiamas pašaras.

Koks yra bazinis pieno kiekis?

Už pieną atsiskaitoma perskaičiavus į bazinio pieno rodiklius, todėl vertinant produktyvumą juo ir turi būti remiamasi, o ne natūraliu pienu ar pieno riebalais ir baltymais. Pieno riebalus ir baltymus veikia daug niuansų, pavyzdžiui, natūralaus pieno kiekis, raciono sudėtis, karvės laktacijos etapas ir kt.

Kiek pajamų gaunama atskaičius išlaidas šėrimui?

Būtina žinoti ir žymėtis iš melžiamos karvės gautas pajamas, atskaičius šėrimą. Tai yra pinigų skirtumas tarp pajamų, gautų iš vienos melžiamos karvės per dieną už pieną, atėmus pašarų kainą (visų – žolinių ir koncentratų) per dieną.

Koks karvių servis periodas (laikas nuo apsiveršiavimo iki tapimo veršinga) ir vidutinis laktacijos dienų skaičius?

Jeigu didesnė karvių dalis bandoje veršingomis tampa vėlai (150-ąją laktacijos dieną ir vėliau), vidutinis laktacijos dienų skaičius irgi dažniausiai bus didelis ir didėja tikimybė, kad bandoje kils problemų.

Siekiamybė, jog bandos karvės būtų kuo vienodesnės, ypač aktuali ūkiams iki 200 karvių, kuriuose nėra galimybės melžiamų karvių grupuoti. Kai toje pačioje grupėje yra šviežiapienių karvių, galinčių duoti daug pieno ir, pavyzdžiui, karvių, kurios melžiamos gerokai ilgiau nei metus – tai nėra naudinga nei finansiškai, nei karvių sveikatos atžvilgiu. Tokiu atveju šviežiapienėms pašare esančios energijos ir kitų maisto medžiagų dažniausiai trūks, o užtrūkstančioms karvėms dėl mažo produktyvumo – bus per daug.

Jeigu stengsimės užtikrinti šviežiapienių poreikius tokioje grupėje, šėrimas taps ekonomiškai efektyvus. Vienas šėrimo racionas gali puikiai tikti visai melžiamų karvių bandai – svarbiausia padaryti tinkamus bandos vadybos namų darbus.

Koks bandos amžius laktacijomis, brokavimas, produktyvumas per gyvenimą?

Tai parodo, koks karvių išgyvenamumas bandoje, ar jos tarnauja ilgai, ar palieka bandą anksti ir būdamos jaunos, nespėjusios atiduoti potencialaus pieno kiekio. Dideli pieno ūkiai dažnai kritikuojami dėl trumpo karvių tarnavimo laiko, tačiau neretai ir mažesniuose ūkiuose karvės palieka bandą per anksti.

Tiesa tai, kad sudarius karvei tinkamas sąlygas, rūpinantis ir ją tinkamai šeriant svarbiausiais gyvenimo etapais, galima išlaikyti ir ilgaamžę, ir produktyvią karvę. Modernūs, ekonomiškai efektyvūs ūkiai to ir siekia, todėl juose daugėja karvių, iš kurių per gyvenimą primelžta 100 000 ir daugiau kg pieno.

***

Šiandien pasaulis atviras ir galime naudotis gerąja kitų ūkių praktika, stebėti pasiekimus ir atradimus, jais pasinaudoti. Galime su gyvulių banda elgtis taip, kad pasiektume greitų, bet trumpalaikių rezultatų, kurie atneš trumpalaikę naudą, arba galime siekti ilgalaikių tikslų ir programuoti didelį produktyvumą, stiprią gyvulių sveikatą, kurti ekonomiškai tvarų ūkį. Ekonominės krizės turi tendenciją kartotis, pasibaigus vienai, po kurio laiko ateis kita. Pieno verslas, norėdamas išlikti ir būti konkurencingas, turi stiprėti, būti tvaresnis, kad per kitą krizę išliktų ekonomiškai stabilus. Tam būtina užsibrėžti ilgalaikius tikslus, vertinti ūkio duomenis ir, atsižvelgiant į juos, kurti bandos valdymo bei šėrimo strategiją.