Pastaraisiais metais Lietuvos selekcininkai sukūrė naują slyvų veislę, tris vyšnių ir tiek pat trešnių veislių, kurios papildė Nacionalinį augalų veislių sąrašą.

Kaulavaisiai Lietuvoje auginami nuo seno. Vyšnių veislės Vietinė rūgščioji ir Žagarvyšnė, slyvų veislė Vietinė geltonoji ir trešnių veislės Žemaičių geltonoji, Žemaičių rožinė, Žemaičių juodoji, daugelio pomologų nuomone, yra vietinės kilmės liaudies selekcijos veislės. Mokslinę, sistemingą slyvų selekciją Lietuvoje pradėjo sodo augalų selekcijos pradininkas Ipolitas Štaras 1952 metais.

Slyvos

Pasaulyje priskaičiuojama apie 6 tūkst. slyvų veislių. Lietuvoje per paskutinį ketvirtį amžiaus siekta sukurti ištvermingas žiemą, gausiai derančias, atsparias ligoms, tinkamas desertui ir perdirbti (džiovinti, šaldyti) stambiavaises slyvų veisles.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Sodininkystės ir daržininkystės institute 2023 m. sukurta slyvų veislė Tamona. Šios ir kitų aprašomų veislių autorius – prof. habil. dr. Vidmantas Stanys.

Tamona atrinkta iš laisvo apsidulkinimo slyvų veislės Volžskaja krasavica sėjinuko. Medelyne ir sode vaismedžiai yra didesnio nei vidutinis augumo, rutuliškais, tankiais vainikais. Veislė kryžmadulkė. Žydi gegužės II dekadą. Gausų derlių duoda kryžmiškai apsidulkinusi su veislės Ažano vengrinė žiedadulkėmis. Vaismedžių ištvermingumas žiemą geras. Lietingą vasarą serga puviniu.

Vaisiai dideli (masė 50–90 g), pasislėpę po lapais, elipsiški, tinkami vežti, atsparūs ligoms, prinoksta rugpjūčio pabaigoje– rugsėjo pradžioje vienu metu, vartojami švieži ir perdirbti. Odelė rausvai violetinė su mėlynu apnašu. Minkštimas oranžinis, standus, saldus, sultingas. Kauliukas nedidelis, elipsiškas, nuo minkštimo atsiskiria vidutiniškai laisvai, turi tendenciją trūkinėti. Džiovinti vaisiai išlieka labai gero skonio.

Vyšnios ir trešnės

Nors šių rūšių vaismedžius žmonės augina daugiau kaip 2 000 metų, jų sisteminga selekcija pradėta tik XX a. pradžioje. Todėl kai kurios šiuolaikinės veislės yra tik per kelias kartas nutolusios nuo ankstyvųjų protėvių.

Vyšnių ir trešnių selekcijos programos pasaulyje buvo nukreiptos į vaismedžių savybių, atsparumo biotiniams ir abiotiniams veiksniams, vaisių kokybės gerinimą.

Lietuvoje nuo 1995 m. bandoma išvesti stambiavaises, įvairaus sunokimo laiko, tarpuavyje suderinamas, kompaktiško vainiko, atsparias puviniui, šalnoms, ištvermingas žiemą trešnių veisles, ištvermingas žiemą, atsparias ligoms, tinkamas perdirbti vyšnių veisles.

Šiais metais į Nacionalinį augalų veislų sąrašą įrašytos LAMMC sodininkystės ir daržininkystės institute sukurtos trys naujos vyšnių veislės: Coliukė, Ruoda ir Agera.

Coliukė – vėlyva vyšnių veislė, atrinkta iš laisvo apsidulkinimo veislės Ukrainka sėjinukų. Vaismedžiai žemaūgiai, rutuliškos formos vainikais, ištvermingi žiemą, vidutiniškai atsparūs ligoms. Veislė savidulkė, bet geriau mezga kryžmiškai apsidulkinus, derlinga. Žydi gegužės I dekadą. Uogos sunoksta liepos II–III dekadą. Vaismedžiai išsiskiria savo dydžiu. Jie yra žemesni už žinomas Žagarvyšnias.

Vaisiai vidutinio stambumo (iki 5 g), vidutinio skonio (4,3), sausai ir lengvai atsiskiria nuo kotelių, nelinkę skilinėti, labai tinka uogienėms. Odelė ir minkštimas tamsiai raudoni, sultys raudonos, kauliukai smulkūs, lengvai išimami, sudaro 7 proc. uogos masės. Iš uogų išverdama pati tirščiausia, palyginti su visomis kitomis žinomomis vyšnių veislėmis, uogienė. Šeimos poreikiams patenkinti reikėtų auginti 3–4 medelius.

Ruoda – vėlyva vyšnių veislė, atrinkta iš laisvo apsidulkinimo veislės Ribakura krasnaja sėjinukų. Vaismedžiai vidutinio augumo, piramidinės formos, retašakiais vainikais, ištvermingi žiemą, vidutiniškai atsparūs ligoms. Veislė savidulkė, labai derlinga. Žydi gegužės I dekadą. Uogos sunoksta liepos II–III dekadą. Veislė nereikli auginimo sąlygoms, stabiliai dera ir duoda labai didelį derlių.

Vaisiai vidutinio stambumo (iki 4,8 g), vidutinio skonio (4,2), sausai ir lengvai atsiskiria nuo kotelių, nelinkę skilinėti. Odelė ir minkštimas tamsiai raudoni, sultys raudonos. Kauliukai smulkūs, lengvai išimami, sudaro 6 proc. uogos masės.

Agera – labai vėlyva vyšnių veislė, atrinkta iš laisvo apsidulkinimo veislės Biruliovskaja sėjinukų. Vaismedžiai vidutinio augumo, rutuliškos formos vainikais, ištvermingi žiemą, atsparūs ligoms. Veislė savidulkė, bet geriau mezga kryžmiškai apsidulkinus, vidutinio derlingumo. Žydi balandžio III–gegužės I dekadą. Uogos sunoksta liepos III–rugpjūčio I dekadą.

Vaisiai dideli arba labai dideli (iki 7,5 g), skanūs (4,7), sausai ir lengvai atsiskiria nuo kotelių, nelinkę skilinėti. Odelė tamsiai raudona, minkštimas ir sultys raudoni. Kauliukai dideli, lengvai išimami.

Po 10 metų pertraukos, kai 2013 m. buvo išvestos 3 lietuviškos trešnių veislės, 2023 metais Nacionalinis augalų veislių sąrašas vėl pasipildė dar 3 naujomis LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institute sukurtomis trešnių veislėmis: Pagunda, Sava ir Truopna.

Pagunda – vėlyva trešnių veislė, sukurta sukryžminus veisles Merchant ir Sunburst. Vaismedžiai stipraus augumo. Vainikai – retašakiai, vidutinio tankumo, tolerantiški daugeliui ligų, žiedai atsparūs pavasario šalnoms. Derėti pradeda 4–5 metais, dera vidutiniškai gausiai. Veislė kryžmadulkė.

Uogos sunoksta liepos II–rugpjūčio I dekadą. Vaisiai plačiai širdiškos formos, labai gražūs, puikaus skonio, transportabilūs, labai dideli (iki 13 g), odelė rudai raudona, blizgi. Minkštimas rausvas, kremzlinis. Vaiskotis nutrūksta lengvai ir sausai. Kauliukas vidutinio dydžio, sudaro 4–4,5 proc. uogos masės.

Sava – vidutinio ankstyvumo trešnių veislė, sukurta sukryžminus veisles Agila ir Leningradskaja čiornaja. Vaismedžiai stipraus augumo. Vainikai – vidutinio tankumo, tolerantiški daugeliui ligų, žiedai atsparūs pavasario šalnoms. Derėti pradeda 3–5 metais, dera gausiai. Veislė kryžmadulkė. Uogos sunoksta birželio III–liepos I dekadą.

Vaisiai plačiai širdiškos formos, labai gražūs, skanūs, vidutiniškai transportabilūs, vidutinio didumo (iki 7,5 g), mažai skyla nuo lietaus, odelė iš pradžių raudona, vėliau rudai raudona, blizgi. Minkštimas rausvas, vidutinio kietumo. Vaiskotis nutrūksta lengvai ir sausai. Kauliukas vidutinio dydžio, sudaro 5–6 proc. uogos masės. Tai – gana ankstyva veislė, kurios uogos skanios jau pradėjusios raudonuoti. Visa tai lemia veislės išskirtinumą – galimybę ilgai vartoti uogas.

Truopna – vidutinio vėlyvumo trešnių veislė, sukurta sukryžminus veisles Sam ir Mlejevskaja čiornaja. Vaismedžiai vidutinio augumo. Vainikai – retašakiai, vidutinio tankumo, nereikia genėti ir formuoti, tolerantiški daugeliui ligų, žiedai atsparūs pavasario šalnoms. Derėti pradeda 4–5 metais, dera vidutiniškai gausiai. Veislė kryžmadulkė. Uogos sunoksta liepos II– III dekadą.

Vaisiai plačiai širdiškos formos, labai gražūs, puikaus skonio, transportabilūs, vidutinio dydžio (iki 8,8 g), odelė rudai raudona, blizgi. Minkštimas vidutiniškai raudonas, pusiau kremzlinis. Vaiskotis nutrūksta lengvai ir sausai. Kauliukas vidutinio dydžio.