Rugpjūtis – tarpinių pasėlių sėjos metas. Kad jie duotų didžiausią naudą, būtina pasirinkti tinkamas tarpinių augalų rūšis ir jų mišinių sudėtį, atsižvelgiant į sėjomainoje auginamus augalus ir kitus svarbius aspektus.

Tarpinių pasėlių auginimo tikslų yra daug ir ne per vieną sezoną jie pasiekiami. Pavyzdžiui, per vienus metus neįmanoma reikšmingai padidinti humuso kiekio dirvožemyje.

Tikslai, kurių siekiama auginant tarpinius pasėlius:

• sumažinti dirvožemyje laisvo, augalų nesunaudoto azoto kiekį;
• padidinti dirvožemyje organinių medžiagų (humuso) kiekį;
• padidinti sėjomainos augalams prieinamų maistingųjų medžiagų kiekį;
• pagerinti augalų mitybos sąlygas (sumažinti dirvų tankį ir suslėgimą, padidinti poringumą, drėgmės kiekį) ir t. t.;
• sumažinti dirvų eroziją;
• padidinti biologinio azoto kiekį pupiniais augalais;
• pertraukti ligų ir kenkėjų vystymosi ciklus, sumažinti pesticidų poreikį;
• kontroliuoti piktžolių plitimą;
• padidinti naudingų vabzdžių populiacijas;
• padidinti mikorizės grybų infekciją.

Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad nuėmus pagrindinius augalus pasėti tarpinius pasėlius nesunku, tačiau juos auginant susiduriama su tam tikromis problemomis. Pavyzdžiui, juos reikia pasėti per gana trumpą laiką, tarpinių pasėlių masė labai priklauso nuo oro sąlygų, augalai išgarina daug drėgmės iš dirvų, o esant sausroms tai negerai. Jeigu pasėliai labai vešlūs, sunku įterpti didelę jų masę. Kartais tarpiniai augalai subrandina sėklas, pasisėja ir taip užteršia dirvas. Palikus per žiemą tarpinius pasėlius, pavasarį dirvožemis ilgiau džiūsta, vėliau galima sėti vasarojų.

Tarpinis pasėlis – tai augalai ar jų mišiniai, auginami po pagrindinio pasėlio derliaus nuėmimo iki kitų pagrindinių augalų sėjos.

Augalų rūšys ir jų savybės

Tarpiniame pasėlyje gali būti auginami vienos rūšies augalai, bet didesnės ir įvairesnės naudos duoda jų mišiniai. O mišinio vertė priklauso ne nuo augalų skaičiaus, bet nuo kiekvieno komponento atliekamo darbo. Kaip tarpinius galima auginti daugybės rūšių augalus. Renkantis jų mišinius, labai svarbu atsižvelgti į ūkio sėjomainą, įvertinti auginimo tikslus.

Sudarant augalų mišinius būtina atsižvelgti į:

• kaip intensyviai užklotas dirvožemis (baltosios garstyčios ir pašariniai ridikai > avižos > bitinės facelijos);
• šaknų struktūrą, gylį ir masę;
• maistingųjų medžiagų pasisavinimą, biomasę;
• fitosanitarinę funkciją;
• ūkyje taikomas technologijas.

Tarpinių pasėlių mišinio sudėtis priklauso ir nuo pagrindinio pasėlio augalų. Bastutinius augalus tarpiniam pasėliui sėjomainoje su rapsais reikėtų rinktis apdairiai. Rapsų dalis pasėlių struktūroje neturėtų būti didesnė kaip 25 proc. Išplitus rapsų ligoms, rekomenduojama fitosanitarinė pertrauka, ne trumpesnė kaip 5–6 metai. Pastebėjus pasėlyje tokias ligas, kaip sklerotinis puvinys, šaknų gumbas, verticiliozė, kurių sukėlėjai gyvybingi dirvoje išlieka 10 ir daugiau metų, verčiau bastutinių neauginti. Patartina rinktis rapsų ir bastutinių augalų veisles, kurios atsparios ligoms.

Kadangi ūkių sėjomainose vyrauja kviečiai ir rapsai, renkantis tarpinius pasėlius, verta atkreipti dėmesį į tokias negiminingas pagrindinių augalų rūšis, kaip facelijos, grikiai, aliejiniai linai, paprastosios trūkažolės (cikorijos). Jie gali padėti apsaugoti sėjomainos augalus nuo ligų ir kenkėjų, nes pertraukia jų vystymosi ciklus. Be to, kiekviena minėta rūšis turi savo privalumų. Pavyzdžiui, facelijos (hidrofilinių šeima) tirpdo dirvožemio organinėje medžiagoje esantį fosforą (P), jų masė greitai skaidosi, tinkama mulčiui, augalai neutralūs nematodams, patikimai nušąla. Nors facelijos gali užsikrėsti verticilioze ar sklerotiniu puviniu, tačiau jos yra pripažintos kaip neutralūs rapsams augalai.

Sėjamieji grikiai (rūgtinių šeima) gerai tinka mišiniuose su kitais augalais, taip pat mulčiui, sudygę augalai greitai vystosi, atsparūs sausrai, padidina dirvoje augalams prieinamo P kiekį, bet anksti pasėti gali subrandini sėklas ir jomis užteršti dirvą.

Sėjamieji linai (lininių šeima) sėjomainos požiūriu – neutralūs augalai, nereiklūs (reikia mažai vandens ir maistingųjų medžiagų), giliai į dirvą prasiskverbiančiomis šaknimis.

Dar viena grupė tarpinių pasėlių – įvairūs azotą fiksuojantys pupiniai augalai. Iš pupinių žolių grupės tarpiniams pasėliams tinka įvairūs dobilai: raudonieji, baltieji, persiniai, egiptiniai. Daugiamečiai raudonieji ir baltieji dobilai užaugina daug masės, turi daug lapų, atsparūs žiemos šalčiams, tai – vertinga žalioji trąša, tinka įsėliams. Vienmečiai persiniai ir egiptiniai dobilai greitai auga, turi daug lapų, atsparūs sausrai, intensyviai šaknijasi (sėklos norma – 15–20 kg/ha), mažiau tinka įsėliui.

Iš pupinių javų grupės tarpiniams pasėliams tiktų sėjamieji vikiai, pašariniai žirniai, pupos, valgomieji lęšiai. Vasariniai vikiai – nereiklūs, pakenčia sausrą, stelbia piktžoles, ant šaknų gyvenančios gumbelinės bakterijos gerai fiksuoja atmosferos azotą, patikimai nušąla, tinka mulčiui (sėklos norma šiuo atveju – 120–180 kg/ha). Labai tinka mišinyje su pašariniais ridikais.

Pašariniai žirniai (peliuškos) gerai uždengia dirvą ir stelbia piktžoles, pasižymi kaip labai geras priešsėlis (sėklos norma auginant vienus – 160–200 kg/ha).

Pupos sudygusios stipriai vystosi, stelbia piktžoles, efektyviai kaupia N, nupjauta ar įterpta jų masė greitai yra, pupos labai tinka mišiniuose.

Valgomieji lęšiai – nereiklūs dirvai, mėgsta kalkingas, šiltas, sausas ir neužmirkstančias dirvas, sukaupia daug N, P, K, Mg (sėklos norma auginant vienus – 100–150 kg/ha, priklauso nuo sėklos stambumo), bet augalai mažai konkurencingi auginami mišiniuose.

Kaip tarpiniai pasėliai labai populiarios baltosios garstyčios ir pašariniai ridikai. Jie gali būti auginami tiek pavieniui, tiek mišiniuose. Nors atrodytų, kad garstyčios ir ridikai panašūs, bet jų savybės ir atliekamos funkcijos tarpiniuose pasėliuose ganėtinai skiriasi. Tam tikrais atvejais tinkamesnės garstyčios, o kitais – ridikai (jų savybės pateiktos lentelėje).

Sudarant tarpinių pasėlių mišinius, svarbu tinkamai apskaičiuoti bendrą sėklos normą. Ji priklauso nuo to, koks procentas kurios rūšies augalų į mišinį įeina. Atitinkamą dalį tos rūšies sėklų ir reikia į mišinį įdėti. Pavyzdžiui, mišinį turi sudaryti 50 proc. bitinių facelijų ir po 25 proc. egiptinių dobilų ir pašarinių ridikų. Pirmiausia sužinome, kokios šių augalų sėklos normos žaliajai trąšai hektarui, jeigu juos sėtume po vieną. Facelijų sėklos norma yra 16–20 kg, egiptinių dobilų – 15–20 kg, o ridikų – 25–30 kg hektarui. Vadinasi, hektarui apsėti į mišinį facelijų reikėtų imti pusę normos (50 proc., arba 8–10 kg), o dobilų ir ridikų – po ketvirtį minėtos normos, atitinkamai 3,75–5 kg ir 6,25–7,5 kg.

Tarpinių pasėlių augalų antžeminė masės ir joje sukauptų maisto medžiagų kiekis labai priklauso nuo sėjos laiko, augimo sąlygų, orų, taip pat auginamų augalų rūšies. Apie tai – rugsėjo žurnale. Siekiant didesnio žaliosios masės derliaus, tarpinius pasėlius reikia pasėti kuo skubiau nuėmus derlių (geriausia iki rugpjūčio vidurio).

***

Pagrindinės problemos auginant tarpinius pasėlius:

• reikia pasėti per palyginti trumpą laiką;
• nepastovus tarpinio pasėlio augalų derlius;
• augalai išgarina daug drėgmės;
• sunku įterpti didelę jų masę;
• subrandina sėklas ir pasisėja;
• pavasarį dirvožemis su augalais ilgiau džiūsta, vėluoja vasarojaus sėja;
• neretai po TP augalų masės įterpimo mažėja vasarojaus derlius;
• papildomos išlaidos sėjai ir įterpimui.