Prieš 15 metų ES ir pasaulio institucijos pabrėžė, kad gyvūnų užkrečiamąsias ligas užkardysime biologinio saugumo priemonėmis gyvūnų laikymo vietose ir jų auginimo ūkiuose. Patirtis rodo, kad esminio proveržio nepasiekta.

Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija, reaguodama į padėtį, sugrįžta prie klasikos – užkrečiamųjų ligų profilaktikos, vakcinuojant gyvūnus nuo ligų, kurioms išvengti yra sukurtos vakcinos. Tačiau vakcina nuo afrikinio kiaulių maro (AKM), kuris plinta nesustodamas, vis dar nesukurta. AKM protrūkių per pastaruosius metus įvyko visuose žemynuose, išskyrus Australiją.

Afrikinis kiaulių maras, nuo 2014 m. įsitvirtinęs ES šernų populiacijoje, dėl didelio gyvūnų tankumo ir skaičiaus greitai plinta. Virusas į kiaulių laikymo vietas dažniausiai patenka daugiau šiltuoju sezonu dėl žmogaus veiklos, todėl būtina tinkamai valdyti riziką. Tai galima pasiekti kuriant ir tobulinant nacionalines kontrolės programas ir, būtina pripažinti, kad informavimas apie riziką yra esminis veiksnys, siekiant veiksmingai kontroliuoti ir vertinti rizikos kelius. Valstybės skatinamos išlaikyti skaidrumą, laiku pranešti apie viruso plitimą ir valdyti riziką, įgyvendinant tarptautinius standartus.

AKM atsiradimas ir paplitimas suteikė papildomą pagrindą apsvarstyti išmintingesnius ir tvaresnius šernų populiacijos valdymo sprendimus. Intensyvus šernų dalyvavimas AKM perdavimo cikle kai kuriose Europos ir Azijos dalyse yra naujas ir didėjantis iššūkis nukentėjusių šalių veterinarijos tarnyboms. AKM virusui įsitvirtinus šernų populiacijoje, kontrolė gali padėti sumažinti viruso patekimą į dar neužkrėstus regionus. Šernų populiacijų mažinimas keičiant medžioklės valdymo metodus gali sulėtinti jos geografinio plitimo tempą ir padėti sumažinti viruso patekimo į šalį riziką.

Europos Komisija nuolat analizuoja ir vertina epidemiologinę AKM situaciją paveiktose valstybėse, o Europos maisto saugos agentūra (EFSA) atlieka nuolatinį rizikos vertinimą, siūlo rizika ir mokslu paremtas ligos kontrolės ir valdymo priemones. Valstybių narių sukauptą AKM kontrolės patirtį ir ligos valdymo priemones ES patvirtino AKM valdymo strategijoje, kurioje nurodyta, kad reguliuojant šernų populiaciją galima naudoti papildomas priemones medžioklėje, jeigu tai leidžia nacionalinė teisė.

Siekiant sumažinti šernų populiaciją ir bent keletą metų išlaikyti ją ties minimaliausia leistina ekologiniu požiūriu riba, medžioklės būdai galėtų būti labiau orientuoti į greitą ir nesklaidantį šernų populiacijos mažinimą. Patrauklios išmokos už sumedžiotus šernus paskatintų mažinti šernų bandą jau užkrėstose AKM teritorijose.

EK reglamentas dėl AKM kontrolės įpareigoja visas ES valstybes nares iki šių metų spalio parengti nacionalinį šernų populiacijos valdymo planą, kuriame kiekviena šalis turi apibrėžti ilgalaikę strategiją ir jos įgyvendinimo būdus. Panašu, kad Lietuvoje turimų priemonių gali ir nepakakti, todėl reikia sekti kitų šalių pavyzdžiu ir medžiotojams suteikti visas reikalingas priemones.

Visi žinome, kaip stipriai nuo AKM ir EK įvestų gyvų kiaulių ir jų produktų išvežimo ribojimo nukentėjo Lietuvos kiaulininkystės sektorius: smulkių fermų kaimuose beveik neliko, o bendras kiaulių skaičius sumažėjo dvigubai.

Lietuvos veterinarijos gydytojai kartu su medžiotojais, ūkininkais daug nuveikė įgyvendindami ES numatytą AKM valdymo strategiją, tačiau likviduoti ligos nepavyksta, ypač laukinėje gamtoje. Veterinarijos srities problemų taip pat yra, todėl visi turi jas spręsti, kad gyvulių sveikatos ir maisto standartai būtų užtikrinti visoje nuo fermos iki stalo grandinėje. Lietuvos maistas yra kokybiškas, daug jo eksportuojama, tačiau vis iškylantys skandalai dėl nesaugaus maisto sukėlė nepasitikėjimą kontroliuojančiomis institucijomis. Be to, mokslinis pliuralizmas, kai po vieno mokslininko komentaro atsiranda kitas, paneigiantis pirmojo nuomonę, sukelia dar didesnį visuomenės nepasitikėjimą.

Kuo daugiau skaidrios, teisingos informacijos perduoda kontrolės institucijos, tuo mažiau galimybių apkaltinti jas problemos dangstymu ar slėpimu. Aktyvus kryptingas komunikavimas didina pasitikėjimą institucija. Visoms ES valstybėms, kuriose nustatytas AKM, taip pat yra aišku, kad labai svarbu kontroliuoti šernų populiaciją, todėl ir atitinkamos medžioklės priemonės įteisintos įstatymais.

Čekija yra pavyzdys, kaip medžiotojai naudoja naujausią techniką šernams medžioti siekdami, kad jie nepatektų į AKM neužkrėstas zonas. AKM kontrolės srityje medžiotojų ir veterinarų bendradarbiavimas davė gerų rezultatų ir Vokietijoje, Prancūzijoje, Belgijoje – šiose valstybėse užsikrėtusių šernų yra minimaliai.

AKM yra liga, kurios ekonominiai padariniai paveiktai šaliai yra milžiniški, ir jos stebėsena, kontrolė, likvidavimas reikalauja didžiulių lėšų. Vien tik likviduojant ligą ir kompensuojant nuostolius ES valstybėse pastaraisiais metais išleista per 900 mln. eurų.

Neabejotina, kad AKM plitimas Europoje dar ilgai liks grėsme kiaulininkystės sektoriui ir sunkins ne tik medžioklės sektoriaus veiklą. Šios ligos paveiktos šalys jau priėmė labai svarbius sprendimus, kuriais siekiama sumažinti arba stabilizuoti šernų skaičių, o tai turi nemažai įtakos medžiotojams ir medžioklės ar laukinės gamtos valdymo institucijoms. Svarbu, kad medžiotojai suprastų ir priimtų siūlomų valdymo sprendimų tikslus, paskirtį, o politikai tam pritartų.

Šios problemos neturi paprasto ir greito sprendimo, todėl gali prireikti ilgalaikio laukinės gamtos valdymo paradigmos ir praktikos pakeitimo. Reikia mokslininkams, gamtininkams, veterinarams, taip pat ir biologams suprasti, kad gamta keičiasi, turime išmokti prisitaikyti ir mes, o ne laikytis savo susikurtų dogmų ir nusistatymų.