Po Joninių, kai įtempti pasėlių sėjos ir priežiūros darbai baigti, agronomai gali trumpam atsikvėpti, įvertinti įdėtas pastangas ir būsimą derlių. Žemės ūkio kooperatyvo „Viduklė“ agronomai Giedrius PINKA, Kęstutis ILJIČIOVAS ir Modestas URBUTIS dalijasi mintimis apie kooperatyvo narių ūkiuose taikomas augalininkystės technologijas, jų kryptį ir siekius.

Šis sezonas agronomams negailėjo išbandymų, „patikrino“ jų žinias ir patirtį. „Džiaugsimės, jeigu bus ką kulti“, – kelias savaites užsitęsus sausrai, birželio viduryje apžiūrėdami laukus kalbėjo ŽŪK „Viduklė“ agronomai. Tuo laiku dirvožemiuose labai trūko drėgmės, nes jau 4 savaites tęsėsi periodas, kai žieminių kviečių šaknų sluoksnyje drėgmės buvo mažiau už augalų vytimo drėgmės lygį.

„Sausra mažiau pakenkė tiems laukams ir juose auginamiems pasėliams, kur aukštesnis gruntinio vandens lygis, kur reguliuojamas drenažas, dirvožemiuose daugiau organinių medžiagų, kur podirvis molingesnis. Geriau išgyveno ir tie augalai, kurie buvo stipresni dar rudenį“, – pastebi agronomai. Blogiausia situacija susidarė lengvose, mažai organinių medžiagų turinčiose dirvose, kuriose jau ėmė džiūti net žieminiai javai, nekalbant apie prastai sudygusius ir augančius vasarinius augalus.

Žieminiams rapsams, javams šį pavasarį taip pat pakenkė ilgai užsitęsusios ir labai stiprios šalnos, kokių nebuvo daugybę metų. Taigi, šie metai žemdirbiams išskirtinai ekstremalūs. Vis dėlto net ir tokiomis nelengvomis sąlygomis agronomai privalo rasti sprendimų, padėsiančių užauginti derlių.

Teikia įvairią agronominę paramą

Didžioji dalis kooperatyvo narių telkiasi Raseinių rajone, bet vienas kitas ūkis yra aplinkiniuose rajonuose. Kooperatyve šiuo metu – 36 nariai, priimami dar 4 nauji. Tad greitai bus 40. Į agronomus konsultacijų kreipiasi ir kooperatyvui nepriklausantys, bet prijaučiantys ūkiai. Taigi, iš viso trys agronomai dirba net su 140 ūkininkų, kiekvienas turi savo klientus, o sezono metu konsultuodami juos kasdien nuvažiuoja po kelis šimtus kilometrų.

„Yra norinčiųjų stoti į kooperatyvą, su jais pirmiausia pradedame bendradarbiauti: ūkiuose taikome mūsų technologijas, konsultuojame, prižiūrime laukus, žemdirbiai perka iš mūsų trąšas, pesticidus, mes superkame grūdus. Taigi, įsitikiname, kad toks bendradarbiavimas tinka abiem pusėms. Jeigu viskas klostosi sklandžiai, ūkiai tampa kooperatyvo nariais“, – pasakoja Kęstutis Iljičiovas.

Pratęsdamas kolegos pasakojimą, Giedrius Pinka sako, jog ūkininkams kooperatyvas teikia visą agronominę paramą. „Pradedant nuo augalų auginimo pradžios iki derliaus nuėmimo. Jeigu reikėtų, tai, ko gero, ir kombainą išnuomotume“, – atviras G. Pinka.

Kooperatyvas ne tik aprūpina narius ūkininkus trąšomis, augalų apsaugos produktais, konsultuoja augalų auginimo klausimais, bet norintiesiems teikia sėjos, kalkinimo ir organinių trąšų paskleidimo, melioracijos įrenginių praplovimo paslaugas.

„Žvelgiame, ko ūkininkams reikia ir ko jiems patiems, ypač mažesniems ūkiams, neapsimokėtų pirkti. Pavyzdžiui, brangi ir moderni juostinė sėjamoji. Smulkiesiems tokią įsigyti brangu. Kooperatyvas įsigijo dvi tokias sėjamąsias ir ūkiams teikia sėjos paslaugas. Tarkime, ūkis dar kulia javus, o mūsų sėjamoji geriausiu agrotechniniu laiku jam jau sėja rapsus“, – pasakoja agronomai.

Didžiausią dėmesį skiria dirvožemiui

Neatsitiktinai kooperatyvas įsigijo ir kalkių bei organinių trąšų barstytuvą, nes ypatingą dėmesį agronomai skiria ūkių dirvožemiui.

„Atliekame agrocheminius tyrimus ir pagal jų duomenis reguliuojame dirvožemių pH – kalkiname pernelyg rūgščias dirvas. Remdamiesi tyrimų rezultatais technoloatliekame tręšimą organinėmis trąšomis. Ūkiai naudoja pirktinį paukščių mėšlą ir įvairias kitas organines trąšas, kai kurie turi ir kraikinio mėšlo. Galiausiai ūkininkai suprato, kad be organinių trąšų kokybiškų dirvų nebus“, – sako Kęstutis.

Kalkinimo technika labai pasiteisino: per metus išbarsto apie 30 tūkst. t kalkių ar organinių trąšų. Skaičiuojant, kad į ha išberiama vidutiniškai 4–5 tūkst. t kalkių,  išeina, jog per sezoną pakalkinama apie 6 tūkst. ha. Šie darbai nenutrūksta, kai kurie problemiški laukai jau pakalkinti ir 3 kartus (kas kelerius metus kalkinama). Be to, ir patys ūkiai turi panašios paskirties mašinų. Tad kooperatyvo narių ūkiuose dirvožemio gerinimo mastai plečiasi.

Agronomai nuolatos stebi azoto (N) kiekį dirvožemyje. Kooperatyvas iki praėjusio sezono turėjo savo laboratoriją, kurioje galėjo patys nustatyti N kiekį iš dirvožemio paimtų mėginių. Tačiau sugedus laboratorijos įrangai šį sezoną mėginius vežė ištirti į LAMMC. „Mes, agronomai, turime pasirinkę ūkiuose tam tikrus taškus, kuriuose azotą tiriame kasmet, 3 kartus per sezoną: pavasarį, prieš antrą tręšimą ir vegetacijai pasibaigus. Pagal tai koreguojame tręšimo laiką ir normas. Tikrai sutaupėme ūkiams nemažai brangaus azoto“, – aiškina specialistai.

Daugelis ūkių savo ruožtu atlieka dirvožemio tyrimus fosforui, kaliui nustatyti ir pagal tai sudarę ilgalaikius dirvų tręšimo kintama norma žemėlapius ir planus. Tik jų įgyvendinimą sutrikdė labai išbrangusios trąšos. Kai jų kaina taps logiškesnė, ūkiai vėl galės ne taip stipriai taupyti.

Sėjomainų ir tarpinių pasėlių būtinybė

„Pelningų augalų rūšių nėra daug. Todėl organika ir sėjomaina yra pagrindiniai ramsčiai, kurie palaiko dirvožemių našumą“, – aiškina Giedrius. Kooperatyvo ūkiuose daugiausia auginami žieminiai kviečiai, rapsai, pupos ar žirniai. Dar sėjama ir vasarinių kviečių, salyklinių miežių. Mažesniais plotais auginama ir įvairių kitų rūšių augalų, pavyzdžiui, dauginami vikiai, šakniniai ridikai, kad būtų iš ko sudaryti tarpinių augalų mišinius.

„Norėtųsi daugiau rūšių pelningų augalų, kurie praturtintų sėjomainą, tačiau nėra jų rinkos. Štai, augintume kukurūzus ar liucernas, bet gyvulininkystės beveik neliko, tai kur tą produkciją reiktų dėti?“ – svarsto Modestas Urbutis.

Kadangi ūkiams daugiausia pajamų duoda tik kelios augalų rūšys, tad nelengva sudaryti skirtingų augalų turtingą sėjomainos rotaciją. „Pirmiausia žiūrime, kad rapsai į tą patį lauką negrįžtų anksčiau nei po trejų metų. Būtų gerai ir kviečių neatsėliuoti. Deja, kartais ūkiuose to neišvengiama, ypač, jeigu jiems reikia didesnių pajamų. Tokiu atveju „žaidžiame“ su tarpiniais pasėliais,“ – sako Kęstutis.

Tarpinių pasėlių mišinius daugiausia sudaro avižos su žirniais. Pagal ūkių galimybes dar pridedama grikių, saulėgrąžų ir kitų augalų. Tarpiniai mišiniai dažniausiai sėjami po kviečių ar kitų augalų, į tuos plotus, kurie skiriami vasarojui. Mišiniai paliekami per žiemą nušalti, o pavasarį sėjami vasariniai augalai.

Į sėjomainas ir augalų kaitą agronomams tenka žvelgti lanksčiai. „Pasitaiko gyvenime visko, kai reikia dirbti ne pagal vadovėlines tiesas, o pagal realią situaciją,“ – sako Giedrius. Pavyzdžiui, kai kuriuos rapsų pasėlius teko atsėti kviečiais, nes rapsai blogai sudygo. O tai lėmė oro sąlygos: sėjant rapsus iš pradžių buvo labai šlapia, o vėliau dirvos uždžiūvo.

Atlieka savo bandymus

Agronomai dirba ne aštuonias darbo valandas. „Pavasarį, vasarą neskaičiuojame darbo laiko, dirbame tiek, kiek reikia. Paprastai visą dieną praleidžiame konsultuodami ūkininkus, o po to pavakarę dar važiuojame į bandymų laukus ir patys ten atliekame purškimus, žiūrime situaciją, vertiname“, – pasakoja Giedrius.

Pradėjęs dirbti kooperatyve, jis inicijavo bandymus gamybiniuose ūkių laukuose. Dabar jų atliekama daug ir įvairių. Daugiausia tiriamas augalų apsaugos produktų poveikis. Giedrius pasidžiaugia, kad kooperatyvo administracijos vadovas Erikas Butnoris pritaria tokiems eksperimentams, kurie ir kainuoja, ir laiko atima. Bandymams kooperatyvas įsigijo tam tinkamą (mažiems plotams) profesionalų purkštuvą.

Kodėl kooperatyvui reikia užsiimti bandymais, kai juos atlieka tiek mokslo įstaigos, tiek ir agroverslo kompanijos? Regis, ir informacijos apie augalų apsaugos produktus netrūksta? G. Pinka paaiškina, kad gamyboje kyla daug technologinių klausimų ir geriausia, kai atsakymus į juos sužinai pats. Juk daug viešos informacijos būna ribota, o augalų apsaugos produktų mišinių poveikis augalams dažnai netiriamas, pateikiamas tik atskirų produktų efektyvumas.

Be to, bandymų laukuose labai aiškiai ir įtikinamai galima ir kooperatyvo nariams pademonstruoti, kaip ir kurie pesticidai veikė ar neveikė, ar juos galima maišyti, ar ne. „Kai patys pamato, ūkininkams būna aiškiau, jiems nekyla klausimų, kuo purkšti pasėlius ar nepurkšti. Mes irgi iš bandymų gauname argumentų, kodėl to reikia arba nereikia. Juk mūsų veiklos esmė – ne trąšų ar pesticidų pardavimai, o technologijos. Jeigu jos tinka ūkininkams ir pasiteisina, pardavimai didėja. Mes privalome rasti atsakymus į ūkininkams kylančias problemas. Neišspręsta augalininkystės problema labai daug kainuoja“, – pastebi Giedrius.

Kooperatyvas rengia ir lauko dienas, per kurias visi norintys ūkininkai, taip pat ir agronomai iš kitų kooperatyvų (ŽŪK „Viduklė“ priklauso kooperatyvus vienijančiam kooperatyvui „Lagrenas“) susipažįsta su bandymais, technologijomis.

Ūkiams uždirbti vis sunkiau

Kooperatyvo agronomai pastebi, kad išgyventi ir uždirbti augalininkystės ūkiams kasmet vis sunkiau. Brangsta ištekliai, technika. Dar prisideda besikeičiančios klimato sąlygos. O grūdų kainos – neprognozuojamos: gali būti ir 100, ir 400 eurų už toną. Todėl labai svarbu žinoti, kaip valdyti technologijas, ko reikia augalams, kiek ir ko jiems skirti, kad įdėtos lėšos atsipirktų.

„Prieš 5 metus pradėjau dirbti agronomu kooperatyve. Tuomet buvo mažiau narių ir mažiau žemės. Tačiau pamažu gretos ir plotai didėjo. Ūkininkai pamatė naudą. Iš pradžių nustatėme laukų problematiką, pagal tai pasirinkome sprendimus, produktus. Ir taip pamažu pradėjo dėliotis technologinė grandinė, kurioje mažėjo ir chemijos sunaudojimas, ir važiavimų per pasėlius skaičius“, – apie darbų eigą pasakoja Giedrius.

Ūkininkams kooperatyvo konsultacijos kol kas nekainuoja. Kooperatyvo agronomai galvoja, kad ateityje paslaugos gali tapti mokamos, kadangi žinių vertė neįkainojama. Juk agronomas ūkininkui gali atnešti tiek pelno (jeigu pavyks užauginti planuotą derlių), tiek ir nuostolių, jeigu padarys didelių technologinių klaidų. Atsakomybė didžiulė!

Įprastais metais kooperatyvo narių ūkiuose vidutiniškai užauginama apie 7 t/ ha žieminių kviečių, iki 4 t/ha žieminių rapsų. Pasitaiko ir rekordų. Deja, šiemet agronomai prognozuoja, kad sausra derliaus vidurkį gerokai sumažino.

„Ypač šiemet mes, agronomai, ūkininkams dar esame tarsi psichologai. Kad ir kaip dabar žemdirbiams sunku, jie jau turi priimti tolesnių, būsimų rudens darbų sprendimus. Ūkininkai ir agronomai negali sustoti“, – sutartinai kalba ŽŪK „Viduklė“ agronomai.