Česnakų ropelių prekingumui ir kokybiniams rodikliams juos sandėliuojant daug įtakos turi nuėmimo laikas ir sąlygos, tinkamas ropelių išdžiovinimas.

Ropelės raunamos, kai nudžiūsta 3–4 lapai ir pradeda trūkinėti žieminių česnakų žiedynų apvalkalai (tam reikia, kad būtų palikti bent keli česnakai su nenuskintais žiedynais). Vasariniai česnakai imami, kai pradeda džiūti apatiniai lapai ir išgula apie 75 proc. lapų.

Labai svarbu nesuvėlinti derliaus ėmimo, nes, nukasus ropeles per vėlai, sutrūkinėja išoriniai lukštai, skiltelės gali išbyrėti. Išoriniame lukšte ir skiltelių minkštime atsiranda mikropažeidimų, tokius česnakus greičiau apninka ligos, jie prasčiau laikosi sandėliuose.

Nuimant derlių, šakniavaisių pakeltuvu ar kastuvu ropelės pakeliamos – pakertamos jų šaknys, po to išraunamos, nupurtomos žemės.

Derliaus ėmimą, jeigu galima, reikėtų suplanuoti sausu laikotarpiu. Oras be kritulių yra labai palankus ropelėms džiovinti. Esant tinkamoms meteorologinėms sąlygoms, česnakai džiovinami lauke,prapučiamoje vietoje, pridengus nuo tiesioginės saulės. Kai orai lietingi, ropelės džiovinamos po priedangomis, gerai vėdinamose patalpose. Turint galimybes, galima džiovinti patalpose su aktyviosios ventiliacijos įrenginiais.

Ropelės išdžiūsta per 2–3 savaites. Lietingomis vasaromis derlių reikėtų imti keliomis dienomis anksčiau, nes drėgnomis sąlygomis ropelės greičiau praranda kokybę – trūkinėja dengiamasis lukštas, prasčiau laikosi saugyklose.

Gerai išdžiūvusių ropelių viršutiniai lukštai turi čežėti. Jeigu ropelės netinkamai išdžiovintos, ne tik vystosi ligos, bet skiltelės anksčiau pradeda leisti šaknis, įkaista, padidėja kvėpavimo intensyvumas, prarandami eteriniai aliejai, cukrus ir vitaminai.

Išdžiovintos ropelės baigiamos valyti: pašalinamos šaknys, nupjaunami lapai. Vasarinius arba minkšto kaklelio morfotipo česnakus populiaru pinti į kasas. Taip paruoštos ropelės yra geros prekinės išvaizdos ir juos patogu sandėliuoti. Nuimant ir tvarkant derlių, negalima sužaloti lukštų ir dugnelio, nes mechaniškai pažeistos ropelės greitai pradeda pūti.

Vienas pagrindinių vasarinių česnakų privalumų – geros laikymosi savybės. Palyginti su žieminiais, jų išoriniai, kaklelį dengiantys lukštai yra hermetiškesni ir geriau išsaugo drėgmę ropelės viduje, padeda apsisaugoti nuo ligų sukėlėjų iš išorės. Laikyti skirtos ropelės per žiemą sukraunamos sandėlyje dėžėse arba stelažuose 20–30 cm sluoksniu.

Atsižvelgiant į tolesnę naudojimo paskirtį, česnakai gali būti laikomi šaltai arba šiltai. Laikant šaltai, nuo 0 iki +4 °C temperatūroje, sulėtėja daržovių kvėpavimas, būna minimalūs masės nuostoliai. Optimalus santykinis oro drėgnis laikant – 50– 60 proc., O₂ kiekis – 0,5 proc., CO₂ – nuo 5 iki 10 proc. Sudarius tokias laikymo sąlygas, vasarinius česnakus galima išlaikyti iki kito derliaus. Taip laikomos prekybai skirtos ropelės.

Sėklai skirtas ropeles optimalu laikyti šiltame sandėlyje, kuriame būna +13–15 °C temperatūra. Šiltai laikytos dauginamosios medžiagos ropelės užaugusios būna didesnės, tačiau ne visada gerai subręsta.

***

Pagal vartojimo paskirtį skiriamos trys česnakų produkcijos rūšys: vartoti tiesiogiai skirtos neperdirbtos šviežios ar džiovintos, skirtosios perdirbtai produkcijai (gaminamos drožlės, milteliai, prieskonių mišiniai, rauginti, fermentuoti ir kt.) ir dauginamoji medžiaga.