Veršelių auginimas – didelis iššūkis daugumai ūkių. Jie ypač imlūs ligoms pirmaisiais gyvenimo mėnesiais, tačiau mokslo duomenys ir praktika rodo, jog pastangos išlaikyti veršelius sveikus ir sparčiai augančius atsiperka.

Laiku sugirdžius pakankamai kokybiškų krekenų ir daugiau pieno per pirmąsias 8 savaites atsiranda ilgalaikis išliekamasis efektas: taip augintos telyčaitės duoda 500–1 500 kg daugiau pieno jau per pirmąją laktaciją. Didelės įtakos veršeliams turi ankstyvojo gyvenimo periodo įvykiai, tad kompensacinis atšėrimas (geresnis šėrimas vėliau) ar geresnės laikymo sąlygos neatitaiso ankstesnės žalos. Todėl privalu keisti požiūrį į veršelius ir jų augimą, vystymąsi, nes tai nulemia būsimos karvės ir viso ūkio ateities rezultatus.

Telyčių auginimo sėkmės indikatoriai:

• dvigubai didesnis gimimo svoris 56- ąją gyvenimo dieną;
• apsiveršiavusios telyčios svoris turi siekti 85 proc. suaugusios karvės svorio;
• pirmaveršių, kurios gydytos veršelio amžiaus, bandoje – ne daugiau kaip 30 proc.;
• pirmaveršių laktacijos piko pieno kiekis – 80 ir daugiau proc. suaugusios karvės (nuo 3 laktacijos) pieno kiekio;
• pirmaveršių visos laktacijos pieno kiekis – 80 ir daugiau proc. suaugusios karvės (nuo 3 laktacijos) pieno kiekio;
• pirmaveršių brokavimas iki 60 laktacijos dienos – ne daugiau kaip 5 proc.;
• pirmaveršių išlaikymas bandoje iki antros laktacijos – 85 ir daugiau proc.

Visiems šiems rodikliams įtaką galime daryti jau pirmosiomis telyčaitės gyvenimo savaitėmis. Kai tai pasiekiama, efektyvi pieno gamyba tampa gerokai paprastesnė.

Krekenos – pirmoji gynybos linija

Veršelis, kurio imunitetas neišsivystęs, gimsta aplinkoje, kurioje gausu mikrobų, virusų, parazitų, galinčių sukelti ligas ar net gaišimą, ir didžiąja dalimi priklauso nuo motininių antikūnų, gaunamų su krekenomis. Todėl pagrindinis tikslas – aprūpinti antikūnais jo žarnyno absorbcijos vietas, kol ten nepateko bakterijų.

Krekenose yra ne tik imunoglobulinų, jose gausu ir maisto medžiagų – tai pirmas ir svarbiausias maistas, kurį veršelis gauna. Taip pat krekenose yra vadinamųjų nemaistinių bioaktyvių faktorių (enzimų), kurie padeda žarnynui vystytis, hormonų (insulino, IGF1 augimo faktoriaus), kurie skatina ląstelių dauginimąsi – dėl jų geriau išsivysto organai. Krekenose sukauptos geriausios savybės, padedančios veršeliui išgyventi ir skatinančios jo tolesnį vystymąsi.

Kad krekenos būtų maksimaliai efektyvios, veršeliui būtina užtikrinti tinkamas sąlygas. Jeigu gims nešvarioje aplinkoje, bus girdomas užterštomis krekenomis ir paliktas šaltame nepakreiktame gardelyje, veršelis nepasisavins imunoglobulinų ir energijos. Vietoje jų gaus dozę bakterijų, kurios alins jį – veršelis susirgs, gal net nepagydomai.

Krekenų girdymo taisyklės:

• krekenų kiekis – 10 proc. veršelio kūno svorio;
• krekenų kokybė turi būti tikrinama visada. Tikrinama imunoglobulino G koncentracija turi būti lygi arba didesnė negu 50 mg/ml – tokiu atveju krekenos laikomos aukštos kokybės ir tinkamos pirmąkart pagirdyti veršelį;
• krekenų ir joms skirtų indų surinkimo, laikymo ir sugirdymo higiena privalo būti preciziška;
• sugirdoma žinduku arba zondu;
• imunoglobulinų pasisavinimą pagerina: kruopšti higiena, mažas bakterinis užterštumas, tinkamas krekenų apdorojimas (neperkaitinimas), šilta ir be streso veršelio aplinka.
• krekenos turi būti sugirdytos kuo greičiau – per 1 val. (vėliausiai per 2 val.) nuo gimimo;
• vėlesnių melžimų krekenos (tranzitinis pienas) taip pat yra labai vertingos, jos irgi turi būti sugirdytos veršeliui.

Šėrimo svarba ankstyvuoju periodu

Po krekenų ir tranzitinio pieno prasideda pieno ar pieno pakaitalo fazė. Kuo daugiau ir kokybiškesnio pašaro veršelis gauna pirmosiomis savaitėmis, tuo geriau jis augs, o kai taps karve, atsidėkos – investicijos atsipirks didesniu pieno kiekiu. Tai įrodė ne tik moksliniai tyrimai – karvės, veršelių amžiaus girdytos daugiau pieno arba aukščiausios kokybės pieno pakaitalu, gerokai skiriasi nuo prasčiau augintų.

Veršelių šėrimo technologijų buvo ir yra įvairių. Šiuo metu produktyvūs pienininkystės ūkiai vėl grįžta prie šėrimo, primenančio natūralų – veršelis, būdamas prie karvės, pieno geria po nedaug ir dažnai iki soties. Natūralus karvės pienas turtingas maisto medžiagų, o veršelis per dieną gali jo išgerti ir 10–15 litrų. Tokį šėrimą labiausiai atitinka automatinės veršelių girdyklos, o jeigu girdoma rankiniu būdu, vietoje 2 girdoma 3 kartus.

Vokietijoje populiaru girdyti veršelius pienu arba jo pakaitalu iki soties. Taip veršelis gauna daugiau maisto medžiagų, kurių reikia ir gyvybiniams procesams palaikyti, ir augimui – kai energijos ir maisto medžiagų netrūksta, veršelis turi didesnius resursus kovoti su ligomis ir ilgiau išlikti sveikas.

Daugiau maisto medžiagų reiškia ir didesnį statybinių medžiagų – baltymų – kiekį veršelio vystymuisi. Veršelio mityba pirmosiomis gyvenimo savaitėmis turi didžiulį poveikį jo organų funkcionavimui vėliau. Organai daugiausia auga ląstelių dalijimosi būdu prieš gimimą ir per pirmąsias 40 gyvenimo dienų. Tai turi įtakos audinių kokybei (t. y. vidaus, virškinimo organams, tešmeniui), o vėliau – gyvulio produktyvumui ir sveikatai.

Nujunkyti rekomenduojama 8–10 savaitę, palaipsniui mažinant pieno ar jo pakaitalo kiekį, kad būtų skatinamas didesnis koncentratų vartojimas.

Koncentratai ir juose esantis krakmolas, kuris augina prieskrandžio gaurelius ir didina prieskrandžio absorbuojamąjį paviršiaus plotą, padeda vystytis veršelio prieskrandžiui, todėl nuo 3 dienos jį pradedame pratinti prie starterinio pašaro. Iš pradžių pakaks kelių granulių, kiekvieną dieną duodant šviežių (ne likusių nuo vakar). Iki 12 savaičių veršelis starterinio pašaro turi gauti iki soties. Taip vystysis prieskrandis, o nujunkytą veršelį koncentratai aprūpins energija ir maisto medžiagomis ir padės sumažinti nujunkymo stresą.

Šieno ar šiaudų (smulkintų) šiuo laikotarpiu veršeliui reikia nedaug, jie neatlieka reikšmingos funkcijos.

Šėrimo rekomendacijos

Jei veršeliai girdomi pieno pakaitalais – reikėtų rinktis aukščiausios kokybės, turinčių kuo daugiau pieno baltymų. Sojų priedų pieno pakaitale reikia vengti, kadangi jų baltymus pirmosiomis savaitėmis organizmas virškina prasčiau negu pieno ir tai neduos reikiamo efekto augimui.

Pieno pakaitalo koncentracija rekomenduojama 15 proc., t. y. 1 litre pieno pakaitalo yra 150 g pieno pakaitalo miltelių.

Nuo antros savaitės veršelis vidutiniškai turi gauti 1–1,5 kg sauso pieno pakaitalų miltelių, t. y. apie 7–10 l paruošto produkto. Nuo 4–5 savaitės šį kiekį reikia pamažu mažinti.

Laikymas ir ligų prevencija

Kreikiant veršelių gardus būtina atsižvelgti į metų laiką ir oro sąlygas. Termiškai neutrali naujagimio veršelio zona yra 10–25 °C – esant šiai temperatūrai veršelis papildomai nenaudoja energijos savo kūno temperatūrai palaikyti, kuri skirta augimui. Šaltuoju periodu veršelio laikymo vieta turi būti gausiai pakreikta šiaudais, maždaug 2/3 gulinčio veršelio kojų turi būti po šiaudais.

Ar tinkamai pakreikta, galima įvertinti atsiklaupus ant kraiko – jeigu keliai sudrėksta, reikia daugiau kreikti arba pasirūpinti apatiniu sugeriamuoju sluoksniu. Specialūs apklotai taip pat padeda geriau išlaikyti šilumą, ypač iki 3 savaičių amžiaus veršeliams, kol jų prieskrandis dar nėra visai išsivystęs. Vėliau, vykstant prieskrandžio fermentacijai, skaidant angliavandenius, prieskrandis generuoja šilumą ir veršelio termiškai neutrali zona didėja intervalu nuo 0 iki 23 °C. Šios investicijos apsimoka, nes veršelis daugiau pašaro energijos gali panaudoti augimui, o ne kūno temperatūrai palaikyti.

Veršelių laikymo vieta turi būti apsaugota nuo vėjų, skersvėjų, kritulių, gerai ventiliuojama. Taip ore nesusidaro didelė amoniako ir ligų sukėlėjų koncentracija.

Nors labai sunku, tačiau svarbu daryti viską, kad veršelis neviduriuotų – ypač laikytis higienos. Jeigu vis dėlto tai atsitinka, svarbu, kad neviduriuotų stipriai ir ilgai. Tinkamai parinkti elektrolitai padeda apsaugoti nuo dehidratacijos ir greičiau atkuria virškinimo funkciją. Maitinimo pienu ar pieno pakaitalu nutraukti nerekomenduojama, kadangi taip veršelis netenka energijos ir maisto medžiagų šaltinio. Ne visada pavyksta išvengti gydymo antibiotikais, tačiau visada reikia išsiaiškinti ligos priežastis, pavyzdžiui, greitaisiais testais, ir pirmiausia jas eliminuoti.

Didelių problemų pridaro sunkiau pastebimos plaučių ligos, kadangi jos gali turėti įtakos nepagydomiems plaučių sutrikimams, toks gyvulys niekada efektyviai negalės pasisavinti pakankamai deguonies, kad tinkamai išpildytų savo genetinį potencialą pienui gaminti.

Priežiūros rekomendacijos

• Veršelis turi gimti švariame, sausai pakreiktame garde.
• Veršeliui gimus reikia kuo greičiau dezinfekuoti virkštelę.
• Vengti per didelės veršelių koncentracijos, nes sunkiau tinkamai pasirūpinti tiek gardo, tiek oro higiena.
• Šiuo metu populiarėja veršelių apgyvendinimas gardeliuose po 2, o vėliau grupelėmis – taip ugdomas socialus elgesys, veršeliai mokosi vienas iš kito, geriau ėda ir vėliau patiria mažiau streso esant pokyčiams, greičiau adaptuojasi.
• Vakcinacija padeda sumažinti susirgimą plaučių ir virškinamojo trakto ligomis, tačiau neturėtų būti pasikliaujama vien ja.
• Veršeliai, užtrūkusios tranzitinės ir šviežiapienės karvės – tai trys grupės, kurios turi būti reguliariai ir neskubant, skiriant pakankamai dėmesio, apžiūrimos, kad būtų aptikti įtartini, galimai sergantys gyvuliai, ir laiku imtasi priemonių, jei reikia gydyti.

***

Taigi, telyčios yra pieno ūkio ateitis, joms reikia dėmesio ir priežiūros. Pirmosios veršelio gyvenimo savaitės turi bene didžiausią įtaką būsimos karvės ir kartu ūkio produktyvumui ir sėkmei. Jūsų pastangos atsipirks ir po 2 metų gausite daugiau pieno, bus sveikesnės karvės ir efektyvesnė ūkio veikla.