Nauja Finansinės apskaitos įstatymo redakcija reglamentuoja ūkio subjekto vadovo pareigas užtikrinant apskaitos vykdymą. Vienas svarbiausių pakeitimų – organizuodamas apskaitą ūkio subjekto vadovas privalo nustatyti vidaus kontrolės priemones ir užtikrinti jų taikymą.

Finansinės apskaitos vidaus kontrolę reikia formuoti laikantis šių reikalavimų:

• Laiku ir teisingai parengti apskaitos dokumentus.
• Laiku ir teisingai užregistruoti ūkines operacijas.
• Apsaugoti prieigas prie apskaitos informacinių sistemų ir apskaitos registrų.
• Faktiniais turto ir įsipareigojimų likučiais pagrįsti apskaitos registrų duomenis.
• Saugoti apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus, o juos praradus arba sugadinus – atkurti.

Siekdama padėti subjektų vadovams (išskyrus viešojo sektoriaus subjektų) nustatyti vidaus kontrolės priemones, susijusias su finansinės apskaitos organizavimu ir tvarkymu, Apskaitos, audito, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba parengė Vidaus kontrolės organizavimo rekomendacijas. Pagal ūkio subjekto dydį, organizacinę struktūrą, veiklos pobūdį, darbuotojų kompetenciją ir poreikius vadovas gali nustatyti lankstesnes ir ūkio subjektui tinkamas vidaus kontrolės priemones, kuriomis užtikrintų finansinei apskaitai keliamų reikalavimų laikymąsi.

Finansinės apskaitos vidaus kontrolės sistemą reikėtų kurti atsižvelgiant į subjekto apskaitos rizikų vertinimą, t. y. pagal kiekvieną apskaitai keliamų reikalavimų sritį. Vidaus kontrolės sistemą galėtų sudaryti apskaitos rizikos veiksnių nustatymas ir įvertinimas, subjekto taikytinų kontrolės priemonių sukūrimas nustatytai rizikai valdyti, apskaitos kontrolės priemonių įgyvendinimo stebėsena.

Tinkamai parengta vidaus kontrolės sistema skirta kokybiškai finansinei informacijai gauti, kuri reikalinga finansinėms ataskaitoms, mokesčių deklaracijoms, kitoms ataskaitoms parengti ir vartotojų ekonominiams sprendimams priimti. Norint užtikrinti finansinės informacijos kokybę ir išvengti reikšmingų neatitikimų, rekomenduojama atsižvelgti į šiuos apskaitos rizikos veiksnius:

• Sudėtingas ūkines operacijas (pvz., neįprastas dėl dydžio, pobūdžio, vykstančias retai).
• Reikšmingus sandorius, kurie nebūdingi įprastai subjekto veiklai.
• Subjektyvius finansinės informacijos vertinimus, ypač tuos, kuriems būdingas didelis neapibrėžtumas.
• Naujus apskaitos, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus.
• Galimas klaidas ir apgaulingus veiksmus.
• Apskaitos informacinės sistemos savybes (pvz., naudojamoje apskaitos informacinėje sistemoje neužtikrinamą įrašų atsekamumą, naikinimo galimybę įrašų apskaitos registruose).
• Netiesiogiai su apskaita susijusius įvykius ir aplinkybes (pvz., subjekto veiklos plėtojimą užsienyje, bendras įmones).

Reikia parinkti tokias kontrolės priemones, kurias taikant pavyktų nustatyti ir ištaisyti reikšmingus apskaitos netikslumus ir klaidas, taip pat užkirsti kelią jiems atsirasti. Pavyzdžiui, įvertinus apskaitos dokumentų parengimo riziką subjekte, kaip kontrolės priemonę galima paskirti už apskaitos dokumentų rengimą atsakingus asmenis, nurodyti dokumentų rengimo terminus ir kt. Nustatant apskaitos kontrolės priemones ir užtikrinant jų taikymą siūloma, kad subjekto vadovas:

• Paskirtų asmenis, kurie pagal kompetenciją dalyvautų apskaitos rizikos veiksnių nustatymo procese.
• Priimtų subjekto vidaus norminius dokumentus, numatančius subjekto apskaitos kontrolės priemones apskaitos rizikai pašalinti arba sumažinti iki priimtino lygio.
• Supažindintų su apskaitos kontrolės organizavimu susijusiais vidaus norminiais dokumentais juos vykdyti turinčius asmenis.
• Užtikrintų informacijos apie nustatytas vidaus kontrolės priemones teikimą vidaus ir išorės informacijos naudotojams.

Nustatęs apskaitos vidaus kontrolės sistemą, ūkio subjekto vadovas turi priimti sprendimus dėl jos stebėsenos, t. y. nuolatinio veikimo ir tobulinimo. Priklausomai nuo ūkio subjekto veiklos ypatumų, gali būti atliekama nuolatinė arba periodiška stebėsena, taip pat vertinama, kaip laikomasi nustatytų priemonių, stebimi nauji rizikos veiksniai ir pan.

Atsižvelgiant į ūkio subjekto veiklos specifiką, dydį ir kitus veiksnius, apskaitos kontrolės priemonės įgyvendinamos subjekto vadovo pasirinktais būdais, pavyzdžiui, įsakymais, apskaitos kontrolės taisyklėmis, kitais vidaus norminiais dokumentais. Jei subjekto apskaitą pagal sutartį tvarko apskaitos paslaugas teikiantis subjektas, kai kuriuos rizikos vertinimo ir kontrolės priemonių nustatymo veiksmus gali atlikti ir jis, jeigu taip numatyta sutartyje.