Kukurūzai – vieni svarbiausių maistinių ir pašarinių augalų pasaulyje. Jų vis daugiau auginama ir Lietuvoje. Kukurūzų derlių lemia hibrido genetinis potencialas, aplinkos sąlygos ir auginimo technologija, kuri yra paprastesnė nei kitų varpinių javų.

•  Per keliasdešimt pastarųjų metų kukurūzų auginimo zona pasislinko apie 800 km į šiaurę. Kaip silosui tinkami augalai, jie Lietuvoje pradėti auginti apie 1960-uosius, tačiau, šiltėjant klimatui, tobulėjant auginimo technologijoms, selekcininkams sukūrus ankstyvos brandos hibridų, atsirado galimybių juos auginti ir grūdams.
• Europoje kukurūzų plotai išsiplėtė per XX a. aštuntąjį ir devintąjį dešimtmečius, nes selekcininkai sukūrė ir vis tebekuria naujus, ankstyvus, derlingus, neišgulančius, atsparius ligoms hibridus, o visus kukurūzų auginimo darbus lengva mechanizuoti. Be to, joks kitas augalas neduoda tiek pašarų masės gyvuliams, kiek kukurūzai.
• Kukurūzų augalas yra vienas įspūdingiausių gamtoje esančių energijos mechanizmų. Iš sėklos, sveriančios apie 0,25 g, per 9 savaites išsivysto 2–3 m augalas, kuris per 2 mėnesius subrandina nuo 600 iki 1 000 sėklų. Palyginimui: kviečiai subrandina apie 50 sėklų.
• Kukurūzų maistinę vertę lemia įvairūs veiksniai: genotipas, klimato sąlygos, augalų brandos tarpsnis ir kt.

Genotipas turi įtakos derliaus ir jo kokybės elementams. Atliekant kukurūzų, skirtų siloso gamybai, selekciją, siekiama sukurti ne tik derlingas, bet ir mažai ląstelienos kaupiančias, lapuotesnes veisles, iš kurių pagamintą silosą atrajotojai geriau pasisavins. Skirtingų genotipų kukurūzai yra nevienodai virškinami, šie skirtumai labiau pasireiškia žaliojoje masėje negu burbuolėse.

• Nemažai problemų visame pasaulyje sukelia su grūdais plintantys mikroskopiniai grybai, kurie apninka kukurūzus augimo ir sandėliavimo laikotarpiais. Augalui augant mikrogrybai sukelia daugelį ligų: šaknų, stiebų, burbuolių puvinius, viso augalo vytimą ir džiūvimą. Kukurūzų augalus gali apnikti įvairios grybinės ligos: dulkančiosios ir pūslėtosios kūlės (Sphacelotheca reiliana, Ustilago maydis), antraknozė (Colletotrichum graminicola), įvairūs daigų ir stiebų puviniai (Pythium spp., Fusarium spp.). Atskirais metais palankiomis plisti sąlygomis šios ligos gali būti labai žalingos.

Augalų lapus žalojanti kukurūzų dryžligė ar rudoji dėmėtligė (Setosphaeria turcica) ir burbuoles pažeidžiantys puviniai, kuriuos sukelia įvairūs Fusarium genties grybai, yra smarkiai išplitę ir jų žalingumas šiuo metu yra neabejotinas daugelio pasaulio šalių regionuose.

• Vienas pagrindinių kontroliuojamų veiksnių, lemiančių kukurūzų derlių – pasėlio tankumas. Augalų skaičius ploto vienete lemia ne tik derliaus kiekį, bet ir jo kokybę. Geram derliui (turinčiam užtektinai sausųjų medžiagų ir atitinkamai burbuolių masėje) gauti augalams reikia atitinkamo maitinamojo ploto ir pakankamai šviesos.

Nuo pasėlio tankumo priklauso kukurūzų augimo ir vystymosi sąlygos. Labai tankiuose pasėliuose, gaudami mažiau šviesos, maisto medžiagų ir drėgmės, kukurūzai išauga silpnesni, burbuolių juose būna mažiau arba ir visai nebūna, o tokių augalų pasėliai linkę išgulti. Apatiniai tokių augalų lapai greitai nudžiūsta.

Iš tankiuose pasėliuose augusių kukurūzų pagamintas pašaras būna blogiau virškinamas, nes tokių augalų audiniuose susidaro daug ląstelienos.

Jei pasėlis per retas, neišnaudojamos galimybės gauti didesnį derlių.

• Optimalų pasėlio tankumą lemia daugelis sąlygų: dirvos apsirūpinimas vandeniu, kukurūzų hibridų tipas, jų auginimo paskirtis. Kuo ankstesnė sėja, derlingesnė, geriau aprūpinta vandeniu dirva, ankstyvesnis hibridas, tuo pasėlio tankumas gali būti didesnis. Bendra taisyklė būtų tokia: kuo sąlygos geresnės, tuo pasėlio tankumas gali būti didesnis. Grūdams auginami kukurūzai turėtų būti sėjami 1 vnt./m² rečiau, negu kukurūzai silosui.

LAMMC Žemdirbystės instituto tyrimai parodė, kad kukurūzų, auginamų grūdams, tankumas, atsižvelgiant į hibridą, turėtų būti 7–8 vnt. / m², o silosui – 8–10 vnt. / m². Tarpueilių plotį galima rinktis pagal turimą techniką, paprastai jis būna 62,5–80 centimetrų.

• Pagal vegetacijos trukmę kukurūzų veislėms suteikiamas FAO skaičius: 160– 190 rodo ankstyvąsias, 190–210 – vidutinio vėlyvumo, o daugiau negu 210 – vėlyvąsias veisles. Lietuvos klimato sąlygomis tinkamiausios kukurūzų veislės tos, kurių FAO yra 180–210.