Lietuvoje nacionalinė maisto kokybės sistema įteisinta 2007-aisiais. Tai svarbu sertifikuotą maistą gaminantiems ūkininkams, nes suteikia pranašumą prieš konkurentus ir galimybę padidinti pelną. Kokių pokyčių per šį laikotarpį įvyko?

Dar prieš tapdamos Europos Sąjungos (ES) narėmis, kaimyninės valstybės naudojo įvairius maisto kokybės ženklus, pavyzdžiui, „Pagaminta Latvijoje“, „Pagaminta Lenkijoje“ – taip siekė suteikti prioritetą saviems produktams.

Kai kurios šalys narės jau anksčiau pagal aiškiai apibrėžtus, aukštesnės kokybės reikalavimus pagamintus ir sertifikuotus produktus žymėjo pripažintais kokybės ženklais, pavyzdžiui, Prancūzija („Label Rouge“), Nyderlandai („Global Approach“).

Į Bendriją įstojus daugiau valstybių, tokius ženklus, kaip „Pagaminta Latvijoje“, imta laikyti diskriminaciniais, todėl jie pakeisti arba panaikinti. Europos Komisija leido šalims pačioms nusistatyti konkrečius reikalavimus pagal poreikius ir gamybos sąlygas, tik reglamentais apibrėžė bendruosius reikalavimus, keliamus nacionaliniu lygmeniu pripažintoms maisto kokybės sistemoms. Lietuvoje tuo metu plačiai dar nenaudoti nei išskirtiniai ženklai, skirti vietos maisto gamintojų produktams žymėti, nei maisto kokybės sistema. Todėl nutarta kurti nacionalinę maisto kokybės sistemą, vadovaujantis kitų šalių patirtimi.

Nacionalinė maisto kokybės sistema Lietuvoje

Mūsų šalyje nacionalinė maisto kokybės sistema įteisinta 2007-aisiais. Pagal ją gaminami produktai, kurių kokybė pranoksta ES ir nacionalinių teisės aktų nustatytus saugos, gyvūnų ir augalų sveikatos, gyvūnų gerovės, aplinkosaugos reikalavimus, taip pat (arba) tie, kurie turi ypatingų savybių.

Daug metų pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintus produktus (NKP) sertifikavo vienintelė įstaiga „Ekoagros“, tačiau 2022 m. ši teisė suteikta ir privačiai sertifikavimo įstaigai „Ekoliuks“. Maisto gamintojas, gavęs NKP sertifikatą, turi teisę produkciją ženklinti atitinkamu NKP ženklu: „Nacionalinė kokybė Lietuva“.

Juo žymimi sertifikuoti, aukštesnės nei įprastos kokybės maisto produktai, atitinkantys bendruosius ir specialiuosius NKP specifikacijos reikalavimus.

„Kokybė“. Juo ženklinami tie nacionalinės kokybės produktai, kurie atitinka bendruosius, specialiuosius ir papildomus (dar aukštesnius) reikalavimus.

Sertifikavimo įstaigos prižiūri ir sertifikuoja NKP, jų auginimo, gamybos ir (ar) perdirbimo procesus. O jų gamybai reikalavimų keliama tikrai nemažai. Tad eiti šiuo keliu nelengva. Kas skatina tai daryti? „NKP ženklais paženklinti produktai įgauna konkurencinį pranašumą ir tampa paklausesni rinkoje, palyginti su įprastais produktais. „Ekoagros“ sertifikuotus produktus galima pamatyti tiek dideliuose prekybos tinkluose, tiek mažesnėse parduotuvėse. Nacionalinės maisto kokybės sistemos ženkliukai tampa vis populiaresni, o į rinką pateikiama vis įvairesnės sertifikuotos produkcijos“, – privalumus vardija „Ekoagros“ vadovė Virginija Lukšienė. Pasak „Ekoliuks“ vadovo Mindaugo Šimkūno, toks ūkininkų gaminamas maistas įgyja konkurencinį pranašumą tarp įprastinių produktų, kurių gamybos nekontroliuoja sertifikavimo įstaigos. „Pagaminta produkcija ženklinama NKP ženklu, kuris rodo geresnę kokybę. Aukštesnė pridėtinė vertė ūkininkui leidžia tikėtis didesnio pelno realizavus produkciją, be to, mažinama aplinkos tarša“, – pabrėžia jis ir priduria, kad gaminti NKP taip pat skatina valstybės pagalba ir ES parama.

Konkretūs nacionalinės kokybės reikalavimai taikomi pagal produktų grupes, kurių yra devynios:

• bičių produktai ir jų mišiniai;
• duona ir pyragai;
• mėsa ir jos gaminiai;
• paukštiena;
• pienas ir jo produktai;
• švieži vaisiai, uogos, daržovės ir iš jų perdirbti produktai;
• kiaušiniai;
• šokoladas;
• gira.

„Ekoliuks“ vadovo teigimu, dažniausiai kokybės sertifikatai suteikiami vaisiams, daržovėms, vis labiau domimasi ir kiaušinių kokybės sertifikavimu. „Ekoagros“ duomenimis, pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą iš daržovių dažniausiai sertifikuojamos bulvės, burokėliai, kopūstai, morkos, salotos, svogūnai ir moliūgai. Vaisių ir uogų kategorijoje populiariausi obuoliai, juodieji serbentai. Rinkai pateikiamos ir sertifikuotos sultys, medus. Anot V. Lukšienės, ūkininkai, įvertinę gaunamą naudą, produkciją pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą sertifikuoja ne vienus metus (sertifikatas galioja iki jo trečiųjų galiojimo metų gruodžio 31 d.) ir tokių produktų gamybą tęsia toliau.

Taigi maisto produktų kokybės sertifikavimo tendencija Lietuvoje išlieka stabili – tai pastebi ir sertifikavimo įstaigos.

Ekologiška produkcija

Ekologiška produkcija turi būti žymima ekologiškų produktų ženklu. Tai galioja visiems Lietuvos rinkai tiekiamiems supakuotiems, ekologinės gamybos reikalavimus atitinkantiems ir sertifikuotiems ekologiškiems produktams. Visuomenė domisi sveikesniu maistu, todėl vis dažniau skaito etiketes. Taigi, produktai, turintys ekologiškumą patvirtinantį ženklą, sulaukia didesnio vartotojų dėmesio ir pasitikėjimo.

Lietuvoje pagaminti ekologiški produktai žymimi nacionaliniu ekologiškų produktų ženklu „Ekologinis žemės ūkis“ ir ES ekologinės gamybos logotipu. Lietuvoje ekologiškus produktus sertifikuoja vienintelė „Ekoagros“. Pasak įstaigos direktorės, ekologine gamyba užsiimančių ūkininkų yra maždaug 10 kartų daugiau nei gaminančių nacionalinės kokybės produktus. Skirtumas tarp šių sistemų didelis. „Ekologiški produktai sertifikuojami pagal visai ES keliamus, o nacionalinės maisto kokybės produktai – pagal nacionalinius reikalavimus“, – skirtumus trumpai apžvelgia V. Lukšienė ir pabrėžia, kad ekologiškiems gaminiams, be kita ko, keliami gerokai aukštesni ir griežtesni reikalavimai nei NKP.

Kurį laiką ekologiškai ūkininkaujančiųjų nežymiai mažėjo, vis dėlto nuo 2021 m. jų vėl ėmė daugėti. „Ekoagros“ duomenimis, tais metais sertifikuota 13,4 proc. daugiau ekologinės gamybos ūkių, ekologiškai dirbamos žemės plotai taip pat didėjo – sudarė 9 proc. visų žemės ūkio naudmenų, o bendras sertifikuotas žemės ūkio naudmenų plotas siekė beveik 262 tūkst. hektarų. Pernai augimo tendencija išsilaikė – daugiau sertifikuota ir veiklos vykdytojų (4,6 proc.), ir ploto (2,3 proc.). Iš viso sertifikuota apie 3 000 ūkininkų, gaminančių ekologišką produkciją.

Kalbant bendrai, visoje ES ekologiški produktai sparčiai populiarėja, jų rinka plečiasi. Tam įtaką daro ir žaliasis kursas, kurio pagrindas – tvari maisto sistema. Mat Europos Komisija pagal žaliojo kurso strategiją „Nuo lauko iki stalo“ užsibrėžė tikslą – padidinti ekologinės gamybos apimtis tiek, kad iki 2030 m. ekologiškai ūkininkaujama būtų bent 25 proc. žemės ūkio paskirties žemės. O štai Lietuvoje siekiama padvigubinti dabartinius ekologinio ūkininkavimo plotus. Taigi neabejojama, kad ekologiškų produktų ir ekologinių ūkių ateityje tik daugės.

Saugomos nuorodos kelia produkto vertę

ES lygmeniu naudojamos saugomos nuorodos yra Bendrijos žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos dalis, kuri Lietuvoje įgyvendinama nuo 2003-iųjų. Jeigu produktas siejasi su vietove, kurioje yra gaminamas, jam gali būti suteikiama saugoma nuoroda. To siekiantys gamintojai šalyje patvirtintai komisijai turi pateikti paraišką. Jeigu užtenka informacijos apie gaminio savybes ir jo gamybą, pateikiami visi būtini dokumentai, paraiška perduodama EK, kuri ir sprendžia, ar įtraukti produktą į nuorodų registrą ir suteikti teisę žymėti jį specialiu ženklu, kurį pripažįsta visos šalys narės.

Saugoma kilmės vietos nuoroda (SKVN). Skirta vynui ir maisto produktams, kurių visi gamybos, perdirbimo ir paruošimo procesai vyksta konkrečiame regione. Specifines savybes ar produkto kokybę lemia vietovės klimato, dirvos sudėties, joje augančių augalų išskirtinumas. Vynui naudojamos vynuogės turi būti tik iš tos geografinės vietovės, kurioje jis gaminamas. Šiuo ženklu žymimas Seinų / Lazdijų krašto medus.

Saugoma geografinė nuoroda (SGN). Ja ženklinamas vynas ir maisto produktai, kurių bent vienas iš gamybos, perdirbimo ar paruošimo etapų vyksta konkrečiame regione. Ne mažiau kaip 85 proc. vynui naudojamų vynuogių turi būti iš tos geo grafinės vietovės, kurioje jis gaminamas. Tokią nuorodą iš lietuviškų gaminių turi Nijolės Šakočienės šakotis, „Jovarų“ alus, sūriai „Džiugas“ ir „Liliputas“, „Daujėnų“ naminė duona, midus „Stakliškės“ ir lietuviškas varškės sūris.

Geografinė nuoroda (GN). Skirta spiritiniams gėrimams ir aromatiniams vynams, kurių bent vienas iš distiliacijos ar paruošimo etapų vyksta konkrečiame regione. Žaliaviniai produktai nebūtinai turi būti iš to regiono. GN žymimi šie spiritiniai Lietuvos gėrimai: trauktinė, samanė, „Vilniaus“ džinas, spiritinis gėrimas „Trejos devynerios“, trauktinės „Dainava“ ir „Palanga“, originali lietuviška degtinė „Lithuanian vodka“. GN žymima tokiu pat ženklu, kaip ir SNG.

Garantuotas tradicinis gaminys (GTG). Šis ženklas nurodo, kad produktas tradiciškai pagamintas, tradicinės sudėties ar turi kitų tradicinių elementų. Svarbu tai, kad jis nesusijęs su konkrečia geografine vietove. Lietuvoje GTG logotipu žymimų gaminių yra du – „Žemaitiškas kastinys“ ir „Lietuviškas skilandis“.

Remiantis EK 2022 m. duomenimis, Bendrijoje iš viso užregistruoti 3 458 produktai, kurie ženklinami saugoma nuoroda: 1 624 vynai, 1 576 maisto ir žemės ūkio maisto gaminiai, 258 spiritiniai gėrimai. 2020 m. paskelbti naujausi geografinių nuorodų tyrimo duomenys rodo, kad produkto su saugomu pavadinimu pardavimo vertė vidutiniškai du kartus didesnė už panašių produktų, kuriems sertifikatas nesuteiktas. Apskaičiuota, kad tokių produktų metinė pardavimo vertė sudaro 74,76 mlrd. Eur per metus, o daugiau kaip penktadalį šios sumos gaunama už produktus, eksportuojamus ne į ES.

***

Taigi, kaip rodo oficialūs duomenys, vien ekologiškos produkcijos gamintojų gana sparčiai daugėja ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Tai neabejotinai lemia ir gana ambicingi su maisto kokybe susiję nacionaliniai ir europiniai tikslai. Ar vartotojai greitu metu ims dar sparčiau pirmenybę teikti ne pigesniam, bet kokybiškam ir sveikam sertifikuotam maistui, parodys laikas. Tačiau viena akivaizdu – visuomenė dažniau atsigręžia į sveiką gyvenseną, tad ateityje susidomėjimas maisto kokybės sertifikavimu greičiausiai tik augs.

---

Ekologiški maisto produktai

• Maistingesni.
• Turi daugiau antioksidantų.
• Šviežesni.
• Be sintetinių medžiagų, pesticidų, konservantų.

Šaltinis – Žemės ūkio ministerija

***

Gamintojai, kurie gamina SKVN, SGN, GN ar GTG ženklais pažymėtus produktus, teisiškai apsaugo savo interesus nuo imitavimo, pateikiamos melagingos informacijos apie produkto kilmę ar ypatingas savybes, taip pat vartotojų klaidinimo.

Šaltinis – Žemės ūkio ministerija

***

NKP produktų privalumai

• Suteikia konkurencinį pranašumą, nes pelno vartotojų pasitikėjimą.
• Padeda sukurti aukštesnę pridedamąją vertę ir taip daugiau uždirbti.
• Greitai atpažįstami tarp kitų gaminių.
• NKP ženklai palengvina produktų pozicionavimą rinkoje, nes pabrėžia jų kokybę.
• Juos gaminant diegiamos aplinkai palankesnės gamybos technologijos ir mažinama aplinkos tarša.
• Teikiama valstybės pagalba ir ES parama.

Šaltinis – Žemės ūkio ministerija