Zurnalui - A1-BASF + prenumerata 2024 11 19 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2023/02
Embrionų persodinimas. Ar sulauksime proveržio?
  • Dovilė ŠIMKEVIČIENĖ
  • Mano ūkis

Galvijų embrionų transplantacija jau senokai tapo viena iš biotechnologinių veisimo priemonių ir net nebevadinama inovacija. Pradėta taikyti maždaug prieš 4 dešimtmečius Lietuvoje ji pagreičio neįgavo. Kodėl? Vieno atsakymo nėra.

Pernai įvykusios konferencijos „Veterinarija šiandien: galvijų bandos sveikatingumas ir jo valdymas“ dalyviai į klausimą, ar embrionų transplantacija (ET) galėtų būti aktyviau taikoma Lietuvos veislininkystės ūkiuose, atsakė: 67 proc. – teigiamai, 14 proc. – neigiamai, 19 proc. neturėjo nuomonės.

Kai Lietuvoje prieš kelis dešimtmečius buvo išbandyta ET, visi to laiko gyvulininkystės korifėjai buvo įsitikinę, kad ateis momentas, kai ši biotechnologija pakeis dirbtinį sėklinimą, nes šis paprastas būdas leidžia efektyviau panaudoti genetinį potencialą.

„Dabar nebūčiau toks tikras. Embrionų persodinimas leistų panaudoti potencialą, bet šis būdas brangus ir nenuspėjamas, nes atsiranda daug dedamųjų“, – sako LSMU Veterinarijos akademijos Stambiųjų gyvūnų klinikos prof. Vytuolis Žilaitis, vienas šios biotechnologijos pradininkų Lietuvoje.

Lyderystės, kaip ir dera, įvairiu metu ėmėsi mokslas. Embrionų transplantavimo bandymų būta Gyvulininkystės institute, vėliau su savo entuziazmu metodines paieškas veislininkystėje labai skatino doc. Giedrius Palubinskas, LSMU Gyvūnų mokslų fakulteto Gyvūnų veisimo katedros vedėjas. Jo rūpesčiu buvo vykdomi ET projektai.

O praktinės veiklos neseniai ėmėsi LSMU Praktinio mokymo ir bandymų centro (PMBC) vadovas, veterinarijos gydytojas dr. Sigitas Japertas. Seniai svajojęs apie galimybę centre pradėti ET, pirmiausia jis sudarė sąlygas iš ūkio karvių plauti embrionus ir juos persodinti. Praėjusių metų pabaigoje PMBC jau iš užsienio įsigijo 17 sertifikuotų moteriškos lyties embrionų su ištirtu genomu.

Embrionų persodinimas turi pereiti į gamybą

S. Japerto tikslas – su aukštos genetinės vertės embrionais pagerinti bandą. Kai užaugs iš embrionų atvestos telyčios, LSMU Veterinarijos akademijos mokslininkai plaus jų embrionus ir persodins PMB centre užaugintoms žemesnės genetinės vertės telyčioms – taip bus galima greičiau gauti aukštesnės veislinės vertės palikuonių. O geriausias ūkio telyčias sėklins seksuota sperma.

Kitas S. Japerto ir jo komandos tikslas – įvaldyti gamyboje transplantacijos procesus. LSMU PMBC bazėje projektuojamas naujas gamybinis centras su nauja šiuolaikiška mokomąja gamybine ir moksline karvių ferma. Kol vyks projektavimo ir statybos darbai, centro vadovas nori gauti kuo daugiau aukštos genetinės vertės telyčių, kurios bus laikomos naujoje robotizuotoje fermoje.

„Embrionų transplantacija – mokslo pasiekimas ir labai gaila, kad ši technologija dar nėra taikoma Lietuvoje gamybinėmis sąlygomis. Jau tiriame telyčių genomą ir matome, kad atsiranda aukštos genetinės vertės gyvulių, tad su embrionų transplantacija galėtume greičiau daryti pažangą. Vienas iš mano tikslų yra šia biotechnologija užkrėsti ir kitus gamybinius gyvulininkystės ūkius, kurie nori spartesnės pažangos“, – kalba S. Japertas.

Jis įsitikinęs, kad iš mokslo lygmens ET jau turi pereiti į gamybą ir tapti rutina, nes ne vienas pažangus šalies ūkis rastų bandoje gyvulių, iš kurių galėtų išplauti embrionų ir juos persodinti. Tačiau, norint šios srities proveržio, reikia daugiau šviečiamosios veiklos. „Reikia, kad atsirastų keli lyderiai, kurie tai darytų. Savo pavyzdžiu jie patrauktų kitus, o tada jau sparčiau gerėtų genetinis potencialas, produktyvumas, kartu – ir ūkininkų pajamos“, – svarsto autoritetingas specialistas.

Procedūra nesudėtinga, bet brangi

Visi 17 embrionų LSMU PMBC ūkio telyčioms buvo persodinti per kelis kartus. Procedūrą atliko į šią sritį susitelkęs veterinarijos gydytojas Vilmantas Juodžentis, pats ir išplaunantis, ir persodinantis embrionus. Prigijo 50 proc. embrionų – tai Vakarų standartus atitinkantis rezultatas.

„Karvės organizmas nepažįsta svetimo embriono, todėl turi teisę priešintis“, – paaiškina prof. V. Žilaitis, kodėl neprigyja didesnis procentas embrionų. Jis pabrėžia, kad dėl sunkiau prigyjančių embrionų sunku plačiau panaudoti šias biotechnologijas.

Pasaulyje ET tapo dideliu verslu, embrionai skraidinami iš vieno pasaulio krašto į kitą. „Tai geras metodas tobulinti veislinę bandą. Labai gerai, jeigu gaunamas ir išskirtinės veislinės vertės buliukas – iš jo per parduodamą spermą galima uždirbti daugiausia. Bet tikrai ne kiekvienas embrionų persodinimą ūkyje taikantis ūkininkas pasieks dangų, t. y. aukščiausius reprodukcijos rezultatus. Be to, tai labai brangu. Taikydamas šią biotechnologiją turi turėti ir rinką tokiems gyvuliams“, – svarsto prie ET ištakų Lietuvoje stovėjęs prof. V. Žilaitis.

Jo teigimu, techniškai nei embrionų išplovimo, nei persodinimo procedūra nesudėtinga, tačiau labai brangiai kainuoja preparatai. Be to, norint plauti embrionus, reikia turėti tokių gyvulių, iš kurių būtų verta tai daryti. Galima pirkti iš užsienio veislininkystės įmonių, bet tai dar labiau didina technologijos kainą.

Lietuvoje embrionų plovimą ir persodinimą, profesoriaus manymu, stabdo maža galvijų populiacija – kažin, kiek joje rastume gyvulių, iš kurių būtų galima tikėtis išskirtinės veislės palikuonių ir sudominti Vakarų rinką. Ateityje, tikėtina, tokio genetinio potencialo turėtų atsirasti, nes pažangių ūkininkų yra.

Iš embrionų – Wagyu galvijai

Prof. V. Žilaitis embrionus pagal projektinę veiklą yra persodinęs pieninėms karvėms Dalios Kairaitienės ūkyje. Bet ūkininkai tos technologijos vėliau nenaudojo.

ET technologiją pirmasis išbandė mėsinių galvijų augintojas Mindaugas Balčiauskis (Šilutės r.), pasinaudojęs ja naujai bandai įsigyti. Angusų veislės karvėms Vokietijos specialistas 2019 m. implantavo Wagyu embrionus su nustatyta lytimi, prigijo apie 60 procentų – buvo atvesta 16 telyčių ir 2 buliukai. Pavasarį ūkyje jau laukiama iš embrionų gautų telyčių palikuonių, kurie gims po natūralaus kergimo.

Ūkininkas sako, kad ET ūkyje pasiteisino, nors daugiau šia procedūra nesinaudojo. Pirmoji ir turbūt svarbiausia priežastis – tai buvo labai brangu, o tikslas gauti grynakrauję Wagyu veislę – pasiektas.

Ar toks būdas įsigyti Wagyu galvijų buvo pigesnis negu užsienyje pirkti galvijus ir juos atsivežti, ūkininkas tikslaus atsakymo neturi. „Bet laiko prasme tai truko ilgiau. Įsodinus embrioną reikia 9 mėn. laukti jauniklio, po to pusantrų metų auginti iki kergimo ir vėl 9 mėn. laukti prieauglio. Tai investicijų į embrionus ir jų persodinimą grąžos šiuo atveju reikia laukti maždaug 5 metus“, – sako M. Balčiauskis.

Beje, iš embrionų atvestų Wagyu Lietuvoje iš pradžių net nebuvo galimybės įrašyti į duomenų bazę. „Labai padėjo prof. V. Žilaitis ir po ilgų konsultacijų su tuomečio Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro specialistais buvo įteisinti pirmieji iš embrionų atvesti kilmingi Wagyu galvijai“, – džiaugiasi augintojas.

***

Idėja Lietuvoje persodinti galvijų embrionus kilo Gyvulininkystės instituto profesoriui habil. dr. Pranui Pakėnui (1925–1998 m.). Kai 1983 m. šiame institute pradėjo dirbti jaunas veterinarijos gydytojas Vytuolis Žilaitis (dabar – LSMU Veterinarijos akademijos Stambiųjų gyvūnų klinikos profesorius), parodė jam pluoštą literatūros ir pasiūlė parengti referatą, kas tuo klausimu daroma pasaulyje. Ši V. Žilaičio parengta medžiaga vėliau padėjo gauti valstybės finansavimą, kuris leido pradėti vystyti embrionų persodinimą, domėtis šia biotechnologija Prancūzijoje ir įsigyti transplantavimo įrangą.

Į tai gilinosi dar keli specialistai, o pirmąjį embrioną Lietuvoje išplovė dr. Jonas Kutra, 1991 m. apgynęs biologijos mokslų daktaro disertaciją „Galvijų embrionų transplantacijos metodo tobulinimas“. Tuo metu, dar iki atkuriant nepriklausomą Lietuvą, buvo diegiama mintis, kad ši biotechnologija yra dirbtinio sėklinimo atšaka ir yra būtina veislininkystėje.

V. Žilaitis įkūrė laboratoriją su visa įranga Dotnuvos eksperimentiniame ūkyje, ten pradėjo plauti embrionus. Tačiau viskas sustojo, kai Lietuvoje prasidėjo sunkūs valstybės atkūrimo rūpesčiai.

***

Komentarai

Edvardas GEDGAUDAS, Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos direktorius

Embrionų persodinimas turėtų įtakos spartesnei veislininkystės pažangai. Tačiau didžiausias stabdys – didelė kaina. Turėtume sekti vokiečių, amerikiečių pavyzdžiu – geriausias karves jie sėklina aukščiausios genetinės vertės bulių sperma, išplauna iš jų embrionus ir persodina žemesnės veislinės vertės karvėms. Tai būtų ūkiškas ir spartesnis bandos gerinimo kelias, be to, šviežias embrionas prigyja lengviau negu šaldytas. Nors daugelyje Lietuvos ūkių dar silpna genetika ir nėra iš ko išplauti embrionų, bet jau yra ir turinčių gerų pirmaveršių su įvertintais genomais – tai gali būti pagrindas, iš kurio ūkininkai galėtų plėsti genetinę medžiagą su ET. Kai kuriuose užsienio ūkiuose toks procesas tapo rutininiu.

Arūnas RUTKAUSKAS, veislinių galvijų augintojas, veterinarijos gydytojas

Veisliniame ūkyje embrionų persodinimas būtų dar pažangesnis veisimo metodas. Lietuvoje įstatyminės bazės spragos užpildytos ir jau gali būti persodinama daugiau embrionų, bet lietuviams trūksta drąsos, o gamybininkai sako, kad brangu. Ir pats dar nesijaučiu tam subrendęs, reikia turėti ir didesnę bandą, norint imtis šios biotechnologijos.

Eglė BUTKIENĖ, veislinių galvijų augintoja

Gaila, kad vis dar nenaudojame embrionų persodinimo, tai labai pagreitintų veislinį darbą. Bet pas mus ir mėsinių galvijų sėklinimas yra pasiekimas, jis padeda judėti į priekį. Embrionų transplantacija Lietuvoje dar pernelyg brangi procedūra ir iš embriono atvestas gyvulys mūsų šalyje kainuotų labai brangiai, nebent rastume rinką kaimyninėse šalyse. Kol kas norinčiuosius išbandyti šią biotechnologiją galima suskaičiuoti ant pirštų. Gal reikia kažkam žengti pirmą žingsnį? Nes ir sėklinimo pradžia buvo nelengva, daug kas skundėsi prastais rezultatais. Reikėjo laiko, kad šis veisimo metodas pasiteisintų ir gautume teigiamus rezultatus. Tikiuosi, kad ateis ir embrionų persodinimo laikas.