Nykštukinė Viduržemio jūros salų valstybė Malta mažesnė už Lietuvą du šimtus kartų. Bet ir čia žmonės, prisitaikę prie vietos sąlygų, ūkininkauja, naudojasi ES bendrosios žemės ūkio politikos parama, nors ši ne visada atitinka lūkesčius.

Nepaisant palankaus klimato, Malta patiria objektyvių sunkumų dėl vandens išteklių ir derlingos žemės trūkumo. Pagrindinė žemės ūkio šaka yra augalininkystė. Dirbama apie pusė šalies ploto. Daugiausia auginamos daržovės, vaisiai ir gėlės. Malta ypač garsėja bulvėmis, kurių derlius nuimamas du kartus per metus. Ankstyvosios bulvės eksportuojamos į Italiją ir Prancūziją. Didelius plotus užima pomidorų, saldžiųjų paprikų, žiedinių kopūstų ir svogūnų plantacijos. Nemažuose žemės ūkio paskirties plotuose auga alyvmedžių giraitės ir sodai, kuriuose noksta citrusiniai vaisiai (apelsinai ir citrinos), abrikosai, figos ir kiti subtropiniai augalai. Terasiniuose šlaituose – vynuogynai.

Iš javų sėjami miežiai, kviečiai, kukurūzai, plėtojama ir kmynų gamyba. Beje, kmynai yra viena seniausių salyno kultūrų. Teigiama, kad Komino salos pavadinimas kilęs iš arabiško žodžio „cumin“, kuris reiškia „kmynai“.

Maltoje mažai ganyklų ir galimybių paruošti pašarus, todėl gyvulininkystė menkai išvystyta; daugiausia auginamos ožkos, avys, kiaulės. Dėl karščių gyvuliai dažniausiai laikomi uždaruose tvartuose. Daugelis ūkininkų šeimų papildomai uždirba žvejodami, tačiau žvejyba nėra labai išplėtota. Po įstojimo į Europos Sąjungą ėmė kurtis akvakultūros ūkiai.

Malta nepajėgi visiškai apsirūpinti maistu, todėl didelę importo dalį sudaro grūdai ir kiti maisto produktai.

Žemės ūkio plėtrą labiausiai stabdo dirbamų plotų susiskaldymas. Smulkūs ūkiai, kurių plotas 1–2 ha, negali naudoti žemės ūkio technikos, be kurios šiuolaikinėmis sąlygomis neįmanoma pasiekti aukšto darbo našumo.

Laukai ir sodai dažniausiai užima nuokalnių įdubas ir terasas, akmenų tvorimis apsaugotas nuo erozijos ir aprūpintas drėkinimo įrenginiais. Ūkininkams neretai tenka derlingos žemės atsivežti ar paprasčiausiai atsinešti krepšiais. Žemė mažuose sklypeliuose yra kruopščiai dirbama, dažniausiai rankomis, kaip ir prieš šimtus metų. Tik sunkaus ūkininkų darbo dėka akmenuotoje Maltos žemėje galima gauti gerą derlių, kartais du ar tris per metus.

Anot Maltos ūkininkų, didelė kliūtis ūkininkauti yra kainų skirtumas tarp ekologiškų ir komerciškai užaugintų daržovių ir vaisių. Smulkiuose Maltos ūkiuose užauginta produkcija iš esmės ekologiška, tačiau ją užauginti labai brangu, o vartotojai mieliau perka komerciškai užaugintas pigesnes daržoves ir vaisius.

Šalyje nėra sistemos, kuri palaikytų maisto vertę. Vartotojams neaišku, iš kur atkeliauja jų daržovės ir vaisiai – ar iš Maltos, ar iš Prancūzijos, ar iš Italijos. Prekybos centruose nenurodoma daržovių ir vaisių kilmė. Pirkėjas negali pasakyti, ar pirkiniai iš kaimyno ūkininko, ar iš užsienio. Dėl to maltiečiams sunkiau remti vietos ūkininkus, net jei to norėtų.

Kiti iššūkiai – darbo jėgos trūkumas ūkiuose ir netinkamas paramos paskirstymas. Ūkininkams siūloma parama traktoriams įsigyti, o dažnam reikalinga visiškai kitokia pagalba. Žemdirbiai siūlo skatinti įmones, kurios perka vietinių ūkininkų produkciją, tuomet jie turėtų užtikrintą realizacijos rinką, gautų pajamų ir galėtų išlaikyti savo šeimas.

Dar vienas išbandymas Maltos ūkininkams – žemės prieinamumas. Vidutinis Maltos ūkininkų amžius yra 57 metai, tačiau jaunieji ūkininkai negali gauti žemės, nes salose žemės nėra daug, o tie, kas jos turi, nenori perleisti. Maltoje sakoma: „Jei jūsų šeima neturi žemės, jūs neturite šansų ūkininkauti.“ Mat bankai neskolina pinigų žemės ūkio paskirties žemei pirkti.

MALTOS ŽEMĖS ŪKIS SKAIČIAIS

• Maltoje yra apie 10,2 tūkst. žemės ūkio valdų (nuo 2010 iki 2020 m. sumažėjo 16,2 proc.).
• Naudojamų žemės ūkio naudmenų plotas – 10 731 ha (sumažėjo 6,2 proc.).
• 7 118 žemės ūkio valdų savininkai (arba 69,2 proc.) valdo ne didesnį kaip 1 ha žemės ūkio naudmenų plotą.
• Žemės ūkyje dirba 13,3 tūkst. asmenų (per 10 metų sumažėjo 26,7 proc.).
• Asmenų, dirbančių daugiau nei 1 800 val. per metus, skaičius išaugo 38,2 proc. – iki 1 797 asmenų 2020 metais.
• Gyvulių skaičius sumažėjo 23,6 proc. – nuo 41 652 (2010 m.) iki 31 825 (2020 m.).
• 53,1 proc. žemės ūkio valdų savininkų vykdė kitą veiklą, nesusijusią su savo ūkiu.
• 4 161 ūkis arba 40,5 proc. visų ūkių gamino produkciją tik savo reikmėms.
• 49,6 proc. žemės ūkio paskirties žemės ūkininkai nuomoja iš valstybės.
• Ariamoji žemė sudaro 72,5 proc. visų ŽŪN, daržai ir daugiamečiai augalai – 18,6 proc.
• Laistoma 3 891 ha arba 36,3 proc. visų ŽŪN.

Gyvulininkystė

• Galvijų ūkių yra 241, juose laikoma 14,5 tūkst. galvijų, iš kurių 41,5 proc. melžiamos karvės.
• 953 ūkiai augina 16,2 tūkst. avių.
• 502 ūkiai augina 5,7 tūkst. ožkų.
• 93 ūkiai augina kiaulių.
• 478 ūkiai augina 7,3 tūkst. veislinių triušių patelių.
• 336 bitininkai laiko 3,6 tūkst. avilių.
• 111 ūkių augina 545 tūkst. broilerių, o 475 ūkiai – 339 tūkst. vištų dedeklių.

Mašinos ir įrenginiai

• Ūkiuose dirba 3 572 traktoriai, iš kurių 54,5 proc. yra mažesnio nei 35 AG galingumo.
• Daržų kultivatorių – 15 976.
• Vandens siurblių – 12 314, iš jų 46,9 proc. elektriniai.
• Purškimo agregatų – 7 675.