Valdas Stumbra savo jėgomis Raseinių rajone kuriasi jau daugiau kaip dešimtmetį. Tvarkosi namus ir ūkio infrastruktūrą, plečia dirbamos žemės plotus, atnaujina technikos parką, tiesa, perka ne naujas, o naudotas mašinas, kurias pats remontuoja ir prižiūri.

Valdas augo Paliepių kaime, buvo dešimtas dvylikos vaikų šeimoje. Baigęs vidurinę mokyklą dirbo statybose, laimės ieškojo užsienyje. Grįžęs įsidarbino viename Raseinių rajono ūkyje, vėliau – žemės ūkio bendrovėje, kurioje dirbdamas nusprendė pradėti pats ūkininkauti. Augalininkystės ūkį įregistravo 2010 m., pradžia – keliolika hektarų. Šiuo metu jaunas ūkininkas dirba per 400 ha, didžioji jos dalis – nuomojama ir apie 20 km nutolusi nuo Valdo su žmona Indre kuriamų namų Paliepiuose. Tame pačiame kaime gyvena ir Valdo tėvai, čia savo ūkius po truputį kuria ir du broliai, kurie yra pagrindiniai Valdo pagalbininkai. Darbymečiu ir daugiau brolių ateina į talką, todėl papildomai darbuotojų V. Stumbra nesamdo.

Nuomoja jaunas ūkininkas dirbamą žemę ne tik Raseinių, bet ir Kauno rajonuose. Ūkininkavimo pradžioje teko nemažai dirbti 0,5–1 ha dydžio sklypų, bet ilgainiui pavyko ne tik dirbamą plotą padidinti, bet ir sklypų skaičių sumažinti, laukus jungiant, keičiantis su kaimynais. „Kai dirbi ir svajoji, svajonės pildosi“, – juokiasi V. Stumbra, džiaugdamasis didėjančiais laukais, kurių plotai dabar jau ir 15, ir 35 ha siekia.

Kita jauno ūkininko svajonė – padidinti nuosavos žemės dalį, tad pagal galimybes kasmet po kelis hektarus stengiasi įsigyti, tačiau pastebi, kad savininkai dabar neskuba žemės parduoti, nes pinigai vis labiau nuvertėja.

Technika ūkyje ilgai neužsibūna

Dirbti žemę V. Stumbra pradėjo Belarus traktoriumi, o pirmas vakarietiškas buvo 100 AG naudotas John Deere, kurį įsigijo Vilniaus rajone. Dirbęs juo apie metus, perėjo prie rusiško T150. Nors rusišku traktoriumi dirbti nebuvo komfortiška, bet lengviau nei su Belarus.

Dirbamiems plotams plečiantis pradėjo pirkti naudotas vakarietiškas mašinas. „Rankas turiu, galva dirba, tai techniką su broliais patys remontuojame, kelerius metus ja padirbame ir parduodu. Galiu drąsiai pasakyti, kad iš ūkio technika išvažiuoja tvarkingesnė nei atvažiuoja įsigyta“, – tikina jaunas vyras, per dvylika ūkininkavimo metų pakeitęs nemažai įvairių gamintojų žemės ūkio mašinų. Jo nuomone, nėra prasmės ilgai dirbti ūkyje ta pačia mašina – geriau tvarkingą parduoti ir naujesnę, šiek tiek modernesnę įsigyti.

Savamoksliu mechaniku save vadinantis ūkininkas garsių prekės vardų nesivaiko, nes tai turi didžiulę įtaką kainai, be to, ir prie konkrečių gamintojų nėra prisirišęs: techniką įsigyja atsižvelgdamas į pasiūlą ir finansines galimybes, o pagrindiniai kriterijai – išvaizda, techninė būklė ir prieinama kaina.

V. Stumbra ES investicine parama technikai įsigyti nesinaudojo. Ne tik galimybių, mat mažai nuosavos žemės turi, bet ir didelio noro tam nėra. Valdo įsitikinimu, nauja technika beprotiškai brangi, o parama sudaro nelabai reikšmingą dalį, bet įsipareigojimus tenka prisiimti. Nenorėdamas bankams „dirbti“, ir naujausios technikos ar technologijų žūtbūt nesistengia įsigyti. „Kas iš to, kad pažiūrėti yra į ką, kiemas pilnas technikos, o kišenėse vėjai švilpia. Geriau naudota technika, tuomet nuo bankų mažiau priklausai, o nesėkmės atveju finansiškai saugiau“, – įsitikinęs ūkininkas, nors pripažįsta, kad visiškai išsiversti be išperkamosios nuomos paslaugų ar banko paskolų ūkininkaujant beveik neįmanoma.

Pirmenybę teikia našioms mašinoms

Siekdamas žemės ūkio darbus atlikti maksimaliai greitai, V. Stumbra laukų maždaug penkerius metus visai nearia, taiko minimalaus dirbimo technologiją, be to, stengiasi įsigyti galingą ir našią techniką. Šiuo metu ūkyje – du rotoriniai javų kombainai (Fendt ir John Deere), du didelės galios traktoriai Claas 930 Axion ir Case IH Steiger 420 (trečią 260 AG Case IH pardavė), teleskopinis JCB krautuvas, savaeigis Challenger Rogator purkštuvas, pneumatinė Amazone sėjamoji, pakabinama Bogballe trąšų barstomoji, 8 m darbinio pločio diskinis Agroland skutiklis, krovininis automobilis (antrą pardavė, bet jau ieško jam pamainos).

Per ūkininkavimo metus išbandė ne vieno gamintojo javų kombainus: pradėjo nuo kratiklinių Fortschritt, vėliau keitė juos Massey Ferguson, Case IH derliaus dorojimo mašinomis, kol galiausiai nusprendė, kad reikia galingesnių ir našesnių rotorinių. Tad prieš trejus metus iš Lietuvos įmonių įsigijo 2009 m. gamybos rotorinį Fendt, po metų – 2006 m. gamybos John Deere javų kombainą. „Jei kombainas būtų naujas, ko gero, užtektų mano ūkiui ir vieno galingo, tačiau, kai naudoti, ramiau gyventi turint du – jei vienas sugenda, kitas važiuoja. Nors negaliu skųstis, kad per javapjūtę kombainai genda – atsakingai paruošiame juos prieš darbymetį, tad pasitaiko tik smulkių gedimų, kuriuos gana greitai pašaliname“, – sako ūkininkas, pridurdamas, kad sunkiausia Fendt kombainui atsarginių dalių gauti, mat tokio tipo mašinos Lietuvoje kol kas tik dvi dirba.

Neseniai pardavė ir kelerius metus ūkyje naudotą 10 m darbinio pločio Lemken noraginį skutiklį ir vikšrinį 500 AG traktorių. Traktoriui pamainą jau rado – įsigijo ratinį Case IH Steiger, o štai didelio darbinio pločio (galvoja apie 8 m) noraginio skutiklio dar teks paieškoti, nes naudotų pasiūla labai maža, o naujų kaina didelė. Vikšrinio traktoriaus, kuriuo labai patogu laukuose dirbti, atsisakė, nes iki laukų tenka nemažai važiuoti keliu. Ūkininkas neabejoja, kad riedėti ratiniu traktoriumi bus minkščiau ir komfortiškiau nei vikšriniu. Be to, patogumą didins ir naujai įsigytame traktoriuje sumontuota automatinio vairavimo sistema (lig šiol naudojosi tik lygiagretaus vairavimo sistemomis). Nors dirbant bendrovėje V. Stumbrai teko darbuotis su automatinio vairavimo sistemomis aprūpintais traktoriais ir jis sutinka, kad jomis dirbti greičiau ir patogiau, tačiau naujausiomis technologijomis nesižavi, mat, „kai viską technika už žmogų padaro, jis bunka, be to, nepatiria malonumo dirbti žemę“.

Naujausia ūkio technika – lenkiškas diskinis Agroland skutiklis, kuris yra viena iš nedaugelio Valdo įsigytų naujų mašinų. Prieš dvejus metus, pasinaudodamas išperkamąja nuoma įsigijo ir naują JCB teleskopinį krautuvą – pakeitė juo penkerius metus ūkyje dirbusią tos pačios gamintojos mašiną.

Norėtų statyti grūdų bokštus

Augina V. Stumbra žieminius kviečius, kvietrugius ir rapsus. Anksčiau sėjo ir žieminių miežių, bet prieš dvejus metus jų atsisakė, nes, anot ūkininko, laukai nuo jų labai užsiteršia. Vietoj miežių bandė žirnius auginti, bet ir jie nuvylė: praeitą sezoną labai sugulė, nemažai prigėrė ir pelkinėmis žolėmis užžėlė, viename lauke gervės sėklas išrankiojo, tad tų plotelių net kulti nereikėjo. Paprastai didžiąją daugumą laukų Valdas žieminiais augalais užsėja ir vasarojui pasilieka nedidelę dalį. Šį sezoną planuoja sėti apie 30 ha pupų, joms per žiemą paliktas posėlis. Lig šiol daugiausia garstyčias ir 8 savaičių posėliui (nukūlęs žieminius miežius, sėdavo garstyčias, o rugsėjo viduryje – kviečius) naudojęs ūkininkas, planuoja jas keisti kitais augalais, nes pastebėjo, kad jų ilgos šaknys labai drėgmę iš žemės išgarina, tad tokiuose laukuose kviečiai prastai dera.

„Tiesą sakant, sėjomaina nėra gera, tenka po rapsų dvejus metus kviečius atsėliuoti, bet pastaraisiais metais iš vasarojaus gero derliaus nepavyksta užauginti. Praeitą sezoną apie 70 ha buvau užsėjęs vasariniais kviečiais. Nors sėjau naują sertifikuotą sėklą, tačiau derlius prastokas byrėjo – gamta savo padarė“, – pasakoja V. Stumbra, 2022 metais vidutiniškai kūlęs apie 6 t/ha kviečių. Tręšimas mažesnėmis normomis dėl kelis kartus išbrangusių trąšų turėjo nemažai įtakos ir jų kokybei – grūdai buvo tik trečios, ketvirtos ir vos keli procentai – antros klasės.

Ūkininkas pripažįsta, kad stipriai išbrangę trąšos ir degalai gerokai padidino grūdų auginimo savikainą ir sukėlė nerimo. Kad jaustųsi saugiau ir būtų ramiau, pernai pirmą kartą draudė pasėlius, galvoja draudimu riziką mažinti ir šiemet. „Kai investicijos didžiulės, norisi garantijos, kad jei gamta iškrėstų išdaigų, kad nors kiek nuostolius padengtų. Kadangi dar valstybė pusę draudimo įmokų kompensuoja, tai vienam hektarui visai nedidelė suma išeina“, – skaičiuoja Valdas. Beje, pernai pirmą kartą ir apie 100 ha dirvožemio tyrimus atliko, pasinaudodamas ES parama konsultavimo paslaugoms ir bendradarbiaudamas su Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, kurios specialistai ir ūkio buhalterinę apskaitą tvarko.

Grūdų V. Stumbra nesandėliuoja – neturi tam sąlygų ir galimybių. Per javapjūtę šiek tiek jų pila į garažą, tačiau didžiąją dalį vilkiku pats išveža į elevatorius, dažniausiai Kėdainių. Kadangi darbymečiu prie elevatorių didelės eilės, ūkininkui būtų naudinga turėti du krovininius automobilius. „Mėgstu technikos rezervą turėti, tad geriau didesni padargai ir galingesnė technika, du krovininiai automobiliai, nes greičiau darbus padarai, esant reikalui gali ir kaimynams padėti. Jei vienas vežčiau grūdus, tektų per dieną tris keturis kartus važiuoti, o kai dviese, galima du kartus važiuoti ir kitais darbais užsiimti, nereikia visą dieną per javapjūtę prie elevatorių laukti“, – paaiškina ūkininkas. Nuėmęs derlių, jis parduoda ne visus grūdus, dalį jų sandėliuoja elevatoriuje. Pernai grūdų saugojimą elevatoriuje už papildomą mokestį pratęsė iki kovo mėnesio. Juokiasi, kad sumanė loterijoje žaisti – gal pavyks laimėti vėliau parduodant grūdus didesnėmis kainomis nei dabar mokama.

Jaunas ūkininkas galvoja dar vieną pastatą ateityje statyti, kad galėtų per darbymetį daugiau grūdų laikinai susipilti ir nereikėtų į elevatorius kursuoti. Tam pamažu ruošiasi – pernai iš kaimyno įsigijo 0,5 ha sklypą. Svarsto ir apie grūdų valomosios ir džiovinamųjų bokštų įsigijimą, kad investicija mažesnė būtų ir galėtų be džiovyklos išsiversti. „Tada padėtis bus kitokia, nereikės grūdų iš karto per javapjūtę vežti, tai galėsime daryti žiemą, kai yra laisvesnio laiko ir dažniausiai geresnę kainą siūlo“, – apie ūkio bazės gerinimą svajoja Raseinių r. ūkininkas Valdas Stumbra.