Paukštininkystės sektoriaus skirtumai tarp Europos Sąjungos (ES) šalių akivaizdūs. Vienos jų greičiau įsitvirtina bendrojoje rinkoje, kitos negali pasigirti didele pažanga, o štai Lietuvai koją kiša lenkiška produkcija ir nepalankios gamybos sistemos.

Lietuvai įstojus į ES, sumažėjo kiaušinių paklausa vidaus rinkoje, dabar dominuojančios jų gamybos sistemos neatitinka vartotojų lūkesčių, o viščiukų broilerių gamybos apimtys augo. Tačiau per tą patį laikotarpį Lenkijai pavyko gerokai padidinti gamybinį pajėgumą ir tapti rinkos žaidėja, kuri daro įtaką produkcijos kainoms Lietuvoje ir mažina šalies viščiukų broilerių augintojų gerovę.

Lietuvos gyventojas 2004 m. suvartojo vidutiniškai 18 kg paukštienos ir 215 kiaušinių. Tuomet paukštienos valgyta du kartus mažiau nei kiaulienos, namų ūkiuose ši mėsa buvo antras pagal populiarumą pasirinkimas. 2021 m. gyventojo vidutiniškai per metus suvartotos paukštienos kiekis padidėjo iki 31 kg, kiaušinių metinio suvartojimo rodiklis augo lėčiau – sudarė tik 242 vienetus. Įdomu ir tai, kad 2004–2021 m. įvykęs reikšmingas paukštienos suvartojimo rodiklio augimas kompensavo sumažėjusį šalies nuolatinių gyventojų skaičių – vidaus rinkos paklausa padidėjo. Kiaušinių metinio suvartojimo rodiklio augimo tempo neužteko, todėl produkto paklausa vidaus rinkoje sumenko.

Vertinant Lietuvos paukštienos ir kiaušinių gamybos situaciją ES kontekste galima teigti, kad mūsų šalies gamintojai nelaikomi rimtais žaidėjais bendrojoje rinkoje. Vištų populiacijos pokyčiai įstojus į ES nerodo poslinkių, kuriuos galima sieti su gana reikšmingu gamybos pajėgumo didinimu, iš esmės keičiančiu ES rinkos situaciją. Mūsų šalyje 2004-ųjų pradžioje vištų buvo 7,87 mln., 2021 m. jų skaičius padidėjo iki 8,12, o 2022 m. pradžioje siekė net 8,90 milijonų. Jų dalis paukščių struktūroje beveik nekito – 2004 m. sudarė 97,54 proc., 2021 m. – 97,14, o 2022 m. – 98,57 procentų.

Kiaušinių gamybos ir kainų pokyčiai

Vištų dedeklių populiacijos tendencija buvo priešinga – jų sumažėjo nuo 3,96 (2004 m.) iki 3,51 mln. (2021 m.), tačiau 2022-ųjų pradžioje šių paukščių padaugėjo iki 3,75 milijono. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2004–2021 m. surinktų kiaušinių skaičius padidėjo nuo 862,6 iki 876,1 mln. vienetų. Tai galima paaiškinti augančiu žemės ūkio bendrovių ir įmonių produktyvumu. 2004 m. iš vienos dedeklės surinkta 260, o 2021 m. – 273 kiaušiniai.

Pagal kiaušinių svorį 2021 m. svarbiausių ES kiaušinių gamintojų septintuke buvo Prancūzija, Vokietija, Ispanija, Italija, Nyderlandai, Lenkija ir Rumunija. Šios šalys pagamino net tris ketvirtadalius viso ES kiaušinių kiekio. Lietuvoje pagaminti nesiekė net 1 proc. ES pagamintų kiaušinių svorio. Daugiausia narvuose laikomų dedeklių yra Lietuvoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Ispanijoje. Kitos šalys pasižymi didesne gamybos sistemų įvairove ir stengiasi reaguoti į visuomenės susirūpinimą dėl gyvūnų gerovės.

Lietuvos situacija itin nepalanki dėl to, kad šalyje dominuoja narvuose laikomų vištų kiaušinių gamybos sistemos. Verslininkai gana neseniai investavo į geresnius narvus, siekdami prisitaikyti prie aukštesnių gyvūnų gerovės reikalavimų. Tačiau nuo 2025 m. jų lauks naujas išbandymas – daug įmonių įsipareigojo nebeprekiauti narvuose laikomų vištų kiaušiniais. Vartotojų inicijuoti pokyčiai verčia vėl investuoti į naujas gamybos sistemas, tačiau tam nepalanki sektoriaus situacija – pastaruoju metu jis patiria krizių. Padėtį apsunkina itin išaugusios pašarų kainos, kurios sudaro reikšmingą išlaidų dalį. Dėl geopolitinės padėties pabrango energijos ištekliai, šildymas ir degalai, o tai irgi mažina verslų galimybes skirti lėšų naujoms investicijoms.

Narvuose laikomų vištų kiaušinių didmeninių kainų evoliucija rodo, kad šalių rinkos reaguoja į bendras kainų kilimo ir kritimo tendencijas ilgalaikėje perspektyvoje, todėl kainų pokyčiai ES rinkoje – svarbus veiksnys, paaiškinantis nacionalinių rinkų kainas.

Pagal kiaušinių kainas Lietuvą, kaip ir Ispaniją ar Rumuniją, galima priskirti prie žemiausią didmeninę kainą turinčių šalių. Lenkijos produkcijos didmeninės kainos gerokai aukštesnės ir labiau sietinos su Prancūzijos ir Portugalijos kainomis. Jos kai kuriose šalyse 2022 m. viršijo aukščiausią lygį, kuris pasiektas 2018 m., kai ES rinka reagavo į mažėjančią pasiūlą dėl didelio kiekio kiaušinių išėmimo iš rinkos (tai lėmė netinkamai naudojami insekticidai ir paukščių gripo proveržiai). Nuo 2021 m. augančios kainos – ES rinkos reakcija į salmoneliozės protrūkį ir paukščių gripą. 2022-iems reikšmingą įtaką darė vasario pabaigoje prasidėjęs Rusijos karas prieš Ukrainą, kuris ilgainiui vis labiau veikia ES ekonomiką. Viena vertus, sankcijos pakeitė trąšų ir energijos kainas bei jų prieinamumą ES rinkoje. Kita vertus, konfliktas sutrikdė dviejų stambių žemės ūkio produktų gamintojų eksportą, kuris paveikė pasaulinę tam tikrų žemės ūkio produktų, įskaitant pašarinius augalus, pasiūlą ir kainas. Prasidėjusi infliacija darė įtaką ir kiaušinių kainoms.

Broilerių auginimas ir kainų pokyčiai

Lietuvoje viščiukų broilerių verslas dominuoja, palyginti su kitais paukštienos verslais. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2021 m. šalies mėsos perdirbimo įmonėse, cechuose ir skerdyklose paskersta 47,6 mln. paukščių, iš jų net 97,42 proc. viščiukai broileriai, 0,48 proc. sudarė kalakutai, 2,1 proc. – kiti paukščiai. Mėsos perdirbimo įmonėse, cechuose ir skerdyklose paskerstų paukščių pagal skerdienos svorį 95,83 proc. atitenka viščiukams broileriams, 2,16 proc. – kalakutams, likusią dalį sudaro kiti paukščiai.

Lietuvai įstojus į ES, daugėjo išperintų mėsinių viščiukų, tačiau augusios gamybos apimtys neleido reikšmingai pakeisti Lietuvos gamintojų situacijos ES. Čia svarbiausių mėsinių viščiukų augintojų dešimtukas nesikeitė, tačiau įvyko reikšmingų pokyčių, perskirstant užimamas pozicijas. Lenkijai pavyko padaryti esminį proveržį po įstojimo į ES – ji tapo broilerių gamybos lydere.

Lenkijos broilerių augintojų sėkmė itin skaudžiai paveikė Lietuvos paukštininkystės plėtros perspektyvas – didžiausi mūsų šalies prekybos tinklai tapo itin patraukliu lenkiškos produkcijos realizavimo kanalu. 2018–2022 m. didmeninių viščiukų broilerių kainų palyginimas rodo, kad Lenkijos kaina – itin konkurencinga Lietuvos rinkai užimti. Kaimynės gamybiniai pajėgumai ir žemės ūkio rėmimo skirtumai (pvz., pagalbos verslui teikimas per trumpesnį laikotarpį įvykus krizei) leidžia pasiūlyti rinkai produktą už žemesnę kainą. Tai itin apsunkina Lietuvos broilerių augintojų konkurencingumą nacionalinėje ir ES rinkose. Šalies broilerių augintojai negali branginti produkcijos, kai padidėja gamybos savikaina, nes gyventojai vietinei produkcijai nelojalūs. Ši aplinkybė verčia prisitaikyti prie žemesnių kainų, kurias diktuoja Lenkijos gamintojai. Trumpų atsigavimo laikotarpių atsiranda, kai kaimyninėje šalyje siaučia paukščių gripas ar sumažėja užsienio produkcijos pasiūla.

Palyginus stambiausių ES viščiukų broilerių gamintojų ir Lietuvos didmeninių kainų pokyčius 2018–2022 m., galima pastebėti kelis įdomius aspektus. Didmeninės kainos Vokietijoje ir Prancūzijoje itin išsiskiria – yra gerokai aukštesnės. Nyderlanduose, Vokietijoje ir Prancūzijoje jos mažiausiai svyruoja, palyginti su Lenkija ir Ispanija. Vadinasi, kai gamintojų arba vartotojų lygmeniu kainos pakyla arba nukrinta, ši našta nepasiekia viščiukų broilerių tiekimo grandinės, o tai gali pažeisti rinkos dalyvių gerovę. Nuo 2021 m. visos šalys, išskyrus Nyderlandus, didina viščiukų broilerių kainas. Pokyčius lėmė panašūs veiksniai, kaip ir kiaušinių gamyboje, kur svarbus vaidmuo teko ligų protrūkiams, brangstantiems pašariniams augalams ir geopolitinės situacijos raidai.

Taigi, galima pasakyti, kad augančios paukštininkystei svarbiausių produktų kainos itin skaudžiai veikia vartotojų išlaidas, nes kiaušiniai ir vištienos produktai – daugelio šalies gyventojų kasdienės mitybos dalis. Kita vertus, į pokyčius turi reaguoti ir verslai, nes šie produktai dažnai sudaro reikšmingą kitų maisto produktų savikainos dalį. ES trumpalaikė perspektyva dėl žemės ūkio rinkų rodo, kad 2022–2023 m. galima tikėtis, jog ES dėl išaugusių gamybos išlaidų ir paukščių gripo padarinių paukštienos metinis gamybos augimas nesieks nė 1 procento. Minėtos priežastys lemia brangstančią produkciją, o tai mažina patrauklumą ES produkciją importuoti į kitas šalis.