Praėjęs augalininkystės sezonas buvo išskirtinis įvairiomis prasmėmis: pabrangusios trąšos ir augalų apsaugos produktai skatino žemdirbius taupyti, tačiau ne visiems pasisekė rasti racionaliausią išeitį: kai kur pasėlius užgožė piktžolės, buvo daug išgulusių javų, gautas mažesnis grūdų derlingumas. Tad kaip įgyvendinti žemdirbiams keliamą tikslą daugiau su mažiau ir nepadaryti klaidų?

Siekiant stabdyti klimato šiltėjimą ir mažinti aplinkos taršą žemės ūkio gamybos procese, ūkininkai raginami sumaniau naudoti degalus, trąšas, augalų apsaugos produktus, o kartu stengtis gauti didesnes investicijas atitinkantį produkcijos kiekį. Mažinti įdėjimus į gamybą verčia ir didėjančios kainos, ypač trąšų – padvigubėjusios ar patrigubėjusios, pabrangę pesticidai. Tačiau kaip konkrečiam ūkiui gamybinėmis sąlygomis pasiekti daugiau su mažiau ir nenusižengti agrotechniniams reikalavimams, nepažeisti augalų mitybos ir pasėlių produktyvumo dėsnio? Tai nelengvas ir nepaprastas klausimas.

Javai ir rapsai grįžta į tą patį lauką per dažnai

Mūsų augalininkystės ūkių pasėlių struktūroje didžiausius plotus užima žieminiai kviečiai ir rapsai – iki šiol pelningiausi augalai. Dėsninga, kad jie dažniau grįžta į tą patį lauką, nei nustatyta moksliniais tyrimais ir rekomenduojama skirtingiems regionams. Kuo augalai dažniau grįžta į tą patį lauką, tuo daugiau lieka piktžolių (apie tai, kodėl laukuose vėl išplito daug piktžolių, rašyta „Mano ūkio“ 2022 m. lapkričio žurnale – red. past.) ir patogenų užkrato, tad tenka daugiau skirti dėmesio fitosanitarinei būklei.

Šių augalų produktyvumui ir derliaus kokybei palaikyti sunaudojama daugiausia trąšų ir pesticidų. Vertėtų nepamiršti, kad jau ankstyvą pavasarį, vegetacijai atsinaujinant, peržiemojusių augalų mitybą lemia organinių medžiagų kiekis (maisto medžiagų rezervas) dirvožemyje. Kviečiai dar ankstyvajame krūmijimosi tarpsnyje ir bamblėjimo pradžioje formuoja pagrindinio produktyvumo elemento – varpų – segmentų kiekį, todėl šiuo laikotarpiu jie neturi patirti maisto medžiagų stygiaus. O tai gali atsitikti, jeigu dėl įmirkusių dirvų ar kitų priežasčių laiku neįmanoma įterpti mineralinių trąšų, o dirvožemyje mažai organinių medžiagų, iš kurių būtų atpalaiduojami augalams būtini mitybos elementai.

Kiek tikslinga mažinti trąšų ir augalų apsaugos produktų, lemia daugelis veiksnių: dirvos turtingumas maisto medžiagų, žemės dirbimo būdas, augalų auginimo tikslai, veislių parinkimas.

Be to, kintant ir ekstremalėjant klimatui, dažnėja liūtiniai lietūs ir didėja labilių maisto medžiagų išplovimo galimybė. Todėl visą vegetacijos laikotarpį labai svarbus yra organinių medžiagų kiekis dirvožemyje, nes kuo jų daugiau, tuo didesnės sorbcinės galimybės ir stabilesnė augalų mityba.

Siekiant daugiau su mažiau, svarbu ne mechaniškai mažinti trąšų ar augalų apsaugos produktų naudojimą, o tikslinti jų kiekius pagal poreikius ir didinti efektyvumą. Žinoma, kad tręšimas mineralinėmis trąšomis, ypač azotu, skatina ne tik augalų augimą, bet ir organinių medžiagų mineralizaciją dirvožemyje, o tai papildomai gerina augalų mitybos sąlygas. Tačiau dėl mažėjančio organinių medžiagų įnešimo mažėja dirvožemių humusingumas ir blogėja sorbcinės savybės, o tai didina išsiplovimo galimybes.

Siekiant tvaraus žemės ūkio, dirvožemio našumas ir organinės anglies kiekis neturi mažėti. Todėl į dirvą turi grįžti kuo daugiau augalų liekanų ar įterpiama kitų organinių medžiagų įvairiomis trąšų formomis.

Mažinimą reikia kompensuoti kitomis priemonėmis

Mažinant mineralinių trąšų naudojimą, svarbu sukurti kompensavimo mechanizmą organinėmis trąšomis arba vienų augalų savybes (pavyzdžiui, pupinių – fiksuojančių azotą iš atmosferos, sėjamųjų grikių, galinčių šaknų išskyromis paimti sunkiai kitiems augalams prieinamą fosforą) panaudoti palankiai mitybinei terpei sukurti kitiems.

Svarbu žinoti, kiek augalams reikia maisto medžiagų atskirais vystymosi tarpsniais, ir pasiekti, kad šiais laikotarpiais įvairiomis biologinėmis priemonėmis būtų skatinamas jų atpalaidavimas iš dirvožemio ir užtikrinama stabili augalų mityba.

Taupant trąšas menkesnis pagrindinių pasėlių tręšimas praėjusį sezoną tiesiogiai neigiamai veikė jų nemažos dalies produktyvumą. Organinėmis trąšomis kompensuoti brangias mineralines trąšas sunku, nes įprastų organinių trąšų – mėšlo – dėl sumažėjusių gyvulininkystės ūkių turi tik maža žemdirbių dalis.

Kita galimybė yra žaliosios trąšos – tarpinių pasėlių biomasė. Siekiant, kad tarpiniai pasėliai efektyviai palaikytų dirvožemio našumą, jie turi sukaupti pakankamai didelį biomasės potencialą. Tarpinių pasėlių auginimas ir jų biomasės panaudojimas dirvožemio našumui didinti svarbus rezervas taupyti mineralines trąšas, tačiau ir jų biomasės kaupimą riboja dirvoje esančių maisto medžiagų kiekis.

Pastaraisiais metais pastebėta, kad po menkiau tręštų pagrindinių pasėlių auginami tarpiniai taip pat gali prasčiau vystytis, sukaupti mažiau biomasės. Pavyzdžiui, ankstesniais metais daugelis tarpinių pasėlių tiesiog virto iš dirvos, o 2022-ųjų rudenį matėme daug skurdesnius, nes auginimo sąlygos pasikeitė. Viena priežasčių buvo besikartojantys gausūs lietūs per šiltąjį periodą, jie suaktyvino mitybos elementų atpalaidavimą iš dirvoje sukauptų organinių medžiagų ir sudarė galimybę pagrindiniuose pasėliuose augusiems augalams juos pasisavinti (tai parodė ir gana gausūs derliai daugelyje laukų). O dalis maisto medžiagų, ypač azoto ir kitų judriųjų elementų, buvo išplauta iš paviršinio sluoksnio į gilesnius. Be to, praėjusiais metais, taupant trąšas, silpniau tręšti pagrindiniai pasėliai, daugelyje neišlaikytas NPK maisto medžiagų balansas, dažniau taupyta fosforo ir kalio sąskaita, todėl ir tarpiniams pasėliams jų pristigo.

Tiesa, mažiau biomasės sukaupė tarpiniai pasėliai, kurie buvo pasėti vėlokai dėl vėlesnio pagrindinių pasėlių derliaus nuėmimo, dažnai rugsėjo pradžioje, kai lėtėja organinių medžiagų destrukcija dirvožemyje. O po menkiau tręštų pagrindinių pasėlių mitybos elementų dirvoje buvo likę mažai, augalų vystymąsi lėtino trumpėjančios dienos ir vėstantys orai. Jei dėl kurių nors priežasčių vėlinama tarpinių pasėlių sėja, reikėtų atsižvelgti į augalų vegetacijos trukmę, jautrumą šalnoms, pasėlio paskirtį (posėliui ar mulčiui per žiemą) ir rinktis trumpesnės vegetacijos. Tarpinius pasėlius numatant palikti mulčiui per žiemą, neverta į mišinį įmaišyti šalnoms jautrių augalų – grikių, nes brangios sėklos nekompensuos nauda.

Kiek tarpiniuose pasėliuose sukauptos antžeminės ir požeminės biomasės galėsime praturtinti dirvožemį ir kompensuoti mineralines trąšas, sunkus klausimas, nes tai lemia ne tik žemdirbiai, bet didele dalimi – ir agrometeorologinės sąlygos. Tenka prisiderinti prie kintančio klimato pagal augalų biologines ir morfologines savybes. Tas pats tarpinis pasėlis skirtingomis sąlygomis gali suformuoti skirtingos kokybės biomasę. Kai augalų mityba optimali ir palankios meteorologinės sąlygos, tarpiniuose pasėliuose formuojasi vešli azotinga, greitai besiskaidanti antžeminė biomasė. Kai dirvoje trūksta maisto medžiagų dėl nepakankamos mitybos, augalai skursta, biomasėje susidaro daugiau ilgiau nesuyrančių medžiagų: lignino ir celiuliozės. Todėl, kokią įtaką tarpiniai pasėliai padarė dirvoje, kiek ir kokių maisto medžiagų paliko po jų augsiantiems augalams, kiek jos gali kompensuoti mineralinį tręšimą, spręsti padės maisto medžiagų kontrolė pavasarį.

Ne vien lietus kaltas dėl išgulusių javų

Tręšimo, augimo reguliatorių ir augalų apsaugos produktų panaudojimo neatitikimo rezultatas jau išryškėjo praėjusiais metais. Matyt, buvo pažeista agropriemonių balanso taisyklė – visų priemonių naudoti tiek, kiek reikia ir kada reikia. Nepakankamai kvalifikuotai siektas tikslas daugiau su mažiau kai kuriuose ūkiuose sukėlė problemų. Nereti atvejai, kai nesumažinus tręšimo lygio buvo sumažintas augimo reguliatorių, herbicidų ir kitų augalų apsaugos produktų naudojimas. Dėl to vienur vešlūs pasėliai išgulė po gausesnio lietaus, kitur antroje augalų vegetacijos pusėje piktžolės užėmė aukščiausią ardą ir sunaudojo dalį trąšų, užgožė saulės šviesą ir taip stabdė kultūrinių augalų fotosintezę. Tad javuose dalis pavasarį užprogramuotų būsimo derliaus segmentų dėl tarprūšinės konkurencijos ar dėl nepakankamos mitybos patiriamo streso liko neužpildyti.

Po gausaus lietaus liepą (Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, per parą kai kur iškrito iki 50 mm kritulių, tai – daugiau kaip pusė liepos normos) neišgulę pasėliai parodė, kad dėl šios problemos buvo kaltas ne vien lietus. Buvo matyti, kad vienur žieminių kviečių pasėliai išgulė tik pagrąžose, kur posūkiuose sulėtinus išbyra daugiau trąšų. Kitur išgulė beveik visi augalai, nors gretimame lauke jie liko statūs.

Siekiant sėkmingų rezultatų, teks daug ką pergalvoti, tobulinti ir įgyti naujų kompetencijų. Visų pirma, daugiau dėmesio teks skirti teorinėms žinioms apie augalų morfologines ir biologines savybes, dirvožemio genetinę struktūrą, turtingumą maisto medžiagų ir jų stabilų išlaikymą augalų poreikiams visą vegetacijos laikotarpį. 

Priežastys, lėmusios pasėlių išgulimą

• Ūkiai, iš rudens įsigiję pigesnių trąšų, pavasarį žieminius kviečius gausiau tręšė, pasirinkę derlingas, nors nepakankamai atsparias išgulimui, veisles.
• Nors daugelis naudojo augimo reguliatorius (retardantus), tačiau jiems veikti sąlygos buvo nepalankios dėl užsitęsusio šalto pavasario. Laukiant purkšti optimalios temperatūros kai kurie kviečiai jau buvo peraugę tą vystymosi tarpsnį, kai efektyviausiai sutrumpinamas pirmasis, atsparumą išgulimui lemiantis stiebo tarpubamblis. Be to, naktinės šalnos sumažino šios priemonės efektyvumą.
• Saikingiau tręšę žieminius kviečius azoto trąšomis ir tikėję pakankamu javų atsparumu išgulimui augintojai, taupydami lėšas, nenaudojo augimo reguliatorių. Netvirti stiebai audringo plakančio lietaus neatlaikė.
• Augimo reguliatoriai naudoti per vėlai, nes norėta vienu kartu nušauti du zuikius: purškimas retardantais buvo derinamas su herbicidų ar kitų augalų apsaugos produktų panaudojimo laiku.
• Žieminiai kviečiai buvo pasėti po pupinių augalų priešsėlio arba įterpus azotingų tarpinių augalų biomasę ir patręšti vidutinėmis normomis, neatsižvelgiant į didesnį maisto medžiagų kiekį dirvožemyje. Teko matyti po pupų priešsėlio ypač stipriai išgulusių žieminių kviečių.
• Javai buvo gausiai patręšti azoto trąšomis, bet per mažai – fosforo ir kalio trąšomis, kurios turi teigiamos įtakos šaknų vystymuisi ir stiebo tvirtumui.
• Augintos labai derlingos, bet nepakankamai atsparios išgulimui veislės, nors tyrimai rodo, kad kai kurių veislių kviečiai lietingais metais pagula ir saikingai tręšiant azotu.

Kiekviena agrotechnikos priemonė turi būti panaudojama tikslingai: tinkamu laiku, tinkama norma ir konkrečiam objektui.

Taigi, tik tręšimo, veislių ir augalų apsaugos produktų sinergija gali užtikrinti tvarų augalininkystės modelį. Saikingai patręšti NPK atitinkamų veislių žieminiai kviečiai išliko statūs ir lietingą vasarą, o jų derlius prilygo gausiai tręštiems, bet dėl išgulimo subrandinusiems mažesnį derlių javams. Be to, pastarųjų grūdai susiformavo smulkesni. Dar neišvengiamai patirta išgulusių javų kūlimo nuostolių.

Įvairių agropriemonių – žemės dirbimo, tręšimo, augalų apsaugos produktų naudojimo intensyvumą galima mažinti, jeigu atsižvelgiama į dirvožemio ir sėjomainos augalų savybių visumą. Tada pasieksime daugiau su mažiau nepažeisdami aplinkos sąlygų ir augalų produktyvumo.

***

Koks praktinis rezultatas bus pasiektas gerokai sumažinus įdėjimus į gamybą, sunku numatyti: gal šiandien jis palankus aplinkosauginiu ir žemės ūkio gamybos požiūriu, tačiau ateityje gali būti nepalankus abiem požiūriais. Žemės ūkyje sėkmingas tvaraus ūkio modelis turėtų būti paremtas dirvosauginėmis, biologinėmis, herbologinėmis, agrocheminėmis ir augalų apsaugos produktų naudojimo teorinėmis žiniomis ir praktiniu patyrimu, numatant agropriemonės poveikį ateityje. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į dirvožemio fizines ir agrochemines savybes, užterštumą piktžolių sėklomis ir patogeniniais mikroorganizmais, kad, vienus metus sumažinus priemonių jų kontrolei, neiškiltų didesnė problema ateityje (panašiai įvyko praėjusiais metais, kai, sumažinus herbicidų kiekius arba naudojant ne tokius efektyvius ir dėl kitų taupymo priemonių ar agrotechnikos taisyklių nesilaikymo, pasėliai apaugo piktžolėmis).