Žemės ūkio sektoriaus ekonominiai rezultatai tiesiogiai svarbūs žemdirbiams ir ūkio darbuotojams, netiesiogiai – tiekėjams, kaimo bendruomenėms ir galutiniams vartotojams. Naujausius rodiklius skelbia Eurostatas.

ES žemės ūkio bendrosios produkcijos vertė 2021 m. siekė 449,6 mlrd. Eur (2020 m. – 414,1 mlrd. eurų). Ji apėmė augalininkystės (248,7 mlrd. Eur) ir gyvulininkystės produkciją (163,1 mlrd. Eur), taip pat žemės ūkio paslaugas ir kitas veiklas (37,8 mlrd. Eur).

Didžiausią ES žemės ūkio produkcijos dalį sudarė grūdai (64,1 mlrd. Eur), daržovės ir sodininkystės produktai (61,7 mlrd. Eur), pienas (58 mlrd. Eur), kiauliena (35,8 mlrd. Eur) ir vaisiai (31,7 mlrd. Eur).

Bendroji produkcija ir tarpinis vartojimas

ES žemės ūkio pramonės bendroji pridėtinė vertė 2021 m. sudarė 189,4 mlrd. Eur (2020 m. – 178,4 mlrd. eurų). Per 15 metų (2006–2021 m.) šis rodiklis padidėjo net 34,7 proc. dabartinėmis kainomis, o tai atspindi 43,7 proc. produkcijos vertės kilimą, kuris iš dalies kompensavo daugiau nei perpus augusio tarpinio vartojimo sąnaudas (trąšų, augalų apsaugos produktų, sėklos, pašarų, farmacijos priemonių, elektros, degalų, veterinarijos gydytojų paslaugų). Eurostato duomenimis, tarpinio vartojimo sąnaudų vertė 2021 m. ES siekė 260,2 mlrd. eurų.

Šešiose šalyse narėse – Lietuvoje, Airijoje, Vengrijoje, Čekijoje, Latvijoje ir Rumunijoje – 2006–2021 m. žemės ūkio pramonės pridėtinė vertė pagal dabartines kainas bent padvigubėjo. O štai Lenkijoje, Bulgarijoje, Švedijoje ir Austrijoje šis rodiklis augo ne mažiau kaip 50 procentų. 2021 m. Belgijoje, Slovėnijoje, Danijoje ir Maltoje žemės ūkio pramonės pridėtinė vertė buvo mažesnė nei prieš 15 metų. 2021 m., palyginti su 2006 m., žemės ūkio produkcijos gamyba ir tarpinio vartojimo sąnaudos padidėjo visose Bendrijos narėse, išskyrus Maltą – ten žemės ūkio produkcijos gamybos apimtys šiek tiek sumenko.

Pridėtinė vertė

Žemės ūkio pramonės pridėtinė vertė ES sudarė 1,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – tiek pat, kaip ir 2006 metais. Rumunijoje, Bulgarijoje ir Graikijoje žemės ūkio pramonės pridėtinės vertės ir BVP santykis 2021 m. buvo gerokai didesnis nei kitose ES valstybėse – siekė atitinkamai 4,2, 3,5 ir 3,3 procento. Šis rodiklis Ispanijoje taip pat buvo gana aukštas – 2,4 procento. Trylikoje Bendrijos narių žemės ūkio pramonės pridėtinė vertė sudarė mažiau nei 1 proc. šalies BVP. Mažiausia ji buvo Maltoje (0,3 proc.), Suomijoje (0,3) ir Liuksemburge (0,2 proc.).

Remiantis Eurostato duomenimis, per 15 metų žemės ūkio pramonės pridėtinės vertės ir BVP santykis padidėjo dešimtyje ES valstybių narių. Didžiausias augimas fiksuotas Graikijoje ir Lietuvoje – atitinkamai 0,8 ir 0,7 procentinio punkto, Ispanijoje, Latvijoje ir Vengrijoje augimas siekė 0,3–0,4 procentinio punkto. Šis rodiklis per minėtą laikotarpį labiausiai sumažėjo Rumunijoje ir Bulgarijoje – atitinkamai 2,8 ir 1,9 procentinio punkto.

Iš visų ES valstybių narių Prancūzijos žemės ūkis 2021 m. sukūrė didžiausią pridėtinę vertę – ji sudarė net 18,6 procentų. Italijoje šis rodiklis siekė 17,7 proc., Ispanijoje – 15,8, Vokietijoje – 10,3 procento. 2021 m., palyginti su 2006 m., Italijoje, Nyderlanduose ir Graikijoje pridėtinė vertė iš visų ES valstybių narių sumažėjo daugiausia – atitinkamai 2, 1,1 ir 0,9 procentinio punkto. Didžiausias augimas fiksuotas Airijoje (1,1 procentinio punkto), Vokietijoje (1) ir Lenkijoje (0,6 procentinio punkto).

Darbo jėga

Žemės ūkio darbo jėgos sąnaudos 2006–2021 m. ES sumažėjo 35,5 procento. Žemės ūkio gamybos veiksnių pajamos, tenkančios vienam metiniam darbo vienetui, per 15 metų padidėjo 66,9 procentais. Šios pajamos labiausiai sumažėjo Danijoje (40 proc.), Slovėnijoje (28,4) ir Suomijoje (19,6 proc.). Didelis augimas fiksuotas Prancūzijoje (15,8 proc.), Italijoje (8,1), Bulgarijoje (33,7) ir Kroatijoje (23,2 proc.). Visoje ES žemės ūkio gamybos veiksnių pajamos augo 3,3 procento.

2021 m., palyginti su 2006 m., septyniose ES valstybėse narėse šios pajamos sumažėjo, labiausiai Maltoje ir Liuksemburge – vidutiniškai 3,2 ir 1,8 proc. per metus. Kitose Bendrijos šalyse mažėjimas svyravo nuo 0 iki 1,1 proc. per metus.

***

Terminas „žemės ūkio pramonė“ vartojamas apibūdinti visas žemės ūkio valdas (ūkius), užsiimančias žemės ūkio gamyba, gamintojų grupes (kooperatyvus), gaminančias vyną ir alyvuogių aliejų, taip pat specializuotus žemės ūkio rangovus.