03 06 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2022/11
Inovacijos ūkiuose – reali pagalba veterinarijos gydytojui
  • Dovilė MALAŠAUSKIENĖ, Mindaugas TELEVIČIUS, prof. dr. Ramūnas ANTANAITIS LSMU Veterinarijos akademija
  • Mano ūkis

Inovatyvios priemonės suteikia galimybę realiu laiku ir nuolat, nesukeliant karvei streso ar diskomforto, stebėti jos sveikatos būklę, laiku identifikuoti susirgimus ir kontroliuoti reprodukcinę funkciją.

Pastaraisiais dešimtmečiais sukurta priemonių, kurios palengvina bandos valdymą ir karvių sveikatos stebėseną. Tai automatizuotos sveikatos stebėjimo sistemos (ASSS). Šių novatoriškų sistemų pranašumas ir pagrindinis tikslas yra tam tikrų fiziologinių parametrų (biožymenų) matavimas realiu laiku ir nuolat, nesukeliant karvei jokio streso ar diskomforto. ASSS gali matuoti pieno kiekį, karvės aktyvumą, širdies ir kvėpavimo dažnį, atrajojimo trukmę arba ėdimo elgsenos pokyčius, pieno sudėtį, kūno svorį, tinklainio turinio temperatūrą ir pH, progesterono kiekį piene ir kt.

Su šiomis sistemomis galima identifikuoti karves, sergančias įvairiomis medžiagų apykaitos (ketoze, kepenų lipidoze, hipokalcemija ir kt.) ir virškinimo sistemos ligomis (šliužo dislokacija, acidoze, prieskrandžio veiklos sutrikimais ir kt.), turinčias problemų dėl reprodukcinės funkcijos. ASSS naudojamos ir norint įvertinti sėklinimo efektyvumą (karvių veršingumą ar neveršingumą). Taip pat jos suteikia galimybę įvertinti ir kontroliuoti karvių stresą bandoje.

ASSS biožymenys ankstyvai ligų diagnostikai

Veterinarijos gydytojai, dirbdami su pacientu, atlikdami klinikinį tyrimą ar vertindami tam tikras ligas bandos mastu, pirmiausia dėmesį atkreipia į gyvūnus, kurie turi ryškių ligos požymių. Norint įvertinti tinkamai, laiku pamatyti sergančius gyvūnus, būtina nuolat stebėti bandą.

Gyvūnai, kurie turi vienai ar kitai ligai būdingų klinikinių simptomų, dažnai tėra ledkalnio viršūnė, palyginti su tuo, kiek bandoje yra gyvulių be aiškių ir ligai būdingų simptomų. Daugelį metų vienos ar kitos ligos subklinikine forma sergančių gyvūnų buvo beveik neįmanoma identifikuoti. O sergantys subklinikinės formos ligomis ir sukelia didžiausius ekonominius nuostolius ūkiui. Todėl ASSS tapo svarbiu veterinarijos gydytojų pagalbininku, ypač identifikuojant gyvūnus, kurie klinikinių simptomų dar neturi.

Pirmosios 30 dienų po apsiveršiavimo yra kritiškiausios karvės gyvenime. Per šį laiką joms yra didžiausia rizika susirgti medžiagų apykaitos, virškinimo ir reprodukcinės sistemos ligomis. Šios ligos daro ilgalaikį poveikį karvių sveikatai, nes būna ilgas atsigavimo laikotarpis, pailgėjęs ligomis periodas, uždelsta ruja, sunkus apvaisinimas ir kiti padariniai, dėl kurių ūkis patiria ekonominių nuostolių.

Patiriami nuostoliai susiję su sumažėjusia pieno produkcija, didėjančiomis išlaidomis vaistams, gydymui ir didėjančiu brokuojamų gyvūnų skaičiumi. Todėl atsirado poreikis sukurti patogius, tikslesnius diagnostikos metodus, leidžiančius nustatyti, kada pasikeičia organizmo fiziologiniai rodikliai iki pasireiškiant pirmiesiems klinikiniams ligos požymiams. Šiems ankstyviesiems fiziologiniams pokyčiams vertinti ir nustatyti galima panaudoti ASSS registruojamus biožymenis.

Pagrindiniai šiuo metu naudojami ASSS biožymenys, kurie padeda įvertinti karvių sveikatingumą, yra:

  • pieno kiekis,
  • atrajojimo trukmė,
  • somatinių ląstelių skaičius,
  • tinklainio turinio pH ir temperatūra,
  • pieno laktatdehidrogenazė (LDH),
  • pieno betahidroksibutiratas (BHB),
  • elektrinis pieno laidumas,
  • karvių aktyvumas ir kt.

Šių ir kitų biožymenų naudojimas gali padėti greičiau diagnozuoti karvių susirgimus ir neprarasti pieno produkcijos, taip pat sumažinti gydymo išlaidas ir brokavimų kiekį. Visi šie biožymenys yra registruojami tiesiogiai (nereikia eiti prie gyvūno), nepertraukiamai kiekvieną dieną.

Kalbant apie karvių sveikatos valdymą, vienas iš svarbiausių automatinės sveikatos stebėjimo sistemos pranašumų yra kasdienių karvės duomenų prieinamumas, kuriuos galima rinkti naudojant su ASSS susietas technologijas.

Kai kurie mokslininkai (Tse ir kt., 2017) teigė, kad pereidami prie automatinių (inovatyvių) sveikatos stebėjimo sistemų 66 proc. pieno gamintojų pakeitė požiūrį į galvijų sveikatos valdymą, o 80 proc. jų teigė, kad ligos diagnozė buvo paprastesnė ir greitesnė negu anksčiau.

Mokslinių tyrimų rezultatai

Per pastaruosius kelerius metus bendradarbiaudami su kitais mokslininkais atlikome keletą tyrimų, kurių pagrindinis tikslas buvo įvertinti ASSS registruojamų biožymenų panaudojimo efektyvumą ankstyvai melžiamų karvių ligų diagnostikai, bendrai sveikatos būklei ir apsivaisinimo sėkmei įvertinti.

Atlikę tyrimus pastebėjome, kad specifiniai biožymenys kinta dar iki pasireiškiant klinikiniams ligos požymiams arba pasikeitus karvių fiziologinei būklei (per rują, prieš pat apsiveršiavimą). Pavyzdžiui, naudodamiesi keliais skirtingais davikliais, mes nustatėme, kad biožymenys, tokie kaip tinklainio turinio pH ir temperatūra, pradėjo mažėti karvei ruošiantis veršiuotis. Kai kuriais atvejais buvo pastebėta žemėjanti tinklainio turinio temperatūra likus kelioms dienoms iki numatomo veršiavimosi. Todėl tai gali būti naudinga priemonė karvės veršiavimosi procesui kontroliuoti, o prireikus būtų laiku suteikiama pagalba.

Remiantis mūsų, taip pat ir kitų mokslininkų atliktų tyrimų rezultatais galima teigti, kad ASSS biožymenys yra būdingi tam tikroms ligoms, pasireiškiančioms per pirmąsias 30 dienų po apsiveršiavimo:

  • subklinikinis ar klinikinis mastitas – padidėja SLS, pieno elektrinis laidumas, LDH, sumažėja pieno kiekis (šis rodiklis nėra labai būdingas, nes pakinta daugelio ligų atveju);
  • subklinikinė acidozė (SARA) – sutrumpėjęs atrajojimo laikas, padidėjęs pieno laidumas ir mažesnis nei 1,2 pieno riebalų ir baltymų santykis, sumažėjęs tinklainio turinio pH;
  • subklinikinė (klinikinė) ketozė – pieno BHB, mažėjantis kūno svoris, trumpesnis atrajojimo laikas, mažesnis primilžis ir didesnis nei 1,2 pieno riebalų ir baltymų santykis.

Biožymenų panaudojimas reprodukcinei būklei įvertinti

Šiuolaikiniame ūkyje nusilpusi karvių reprodukcinė funkcija yra viena opiausių ir ekonomiškai nuostolingiausių problemų, kuri pasireiškia keliais aspektais:

  • mažėja prieauglio skaičius ir dėl užsitęsusios laktacijos mažėja karvės produktyvumas, pieno gamybos potencialas;
  • didėja išlaidos, kol karvė tampa veršinga. Šias išlaidas sudaro spermos dozių skaičius, reikalingas karvei apvaisinti (sėklinimų skaičius), sinchronizacijai reikalingų hormonų pirkimas ir tyrimas ultragarsu – veršingumui nustatyti.

Vertinant karvių reprodukcinių funkcijų sutrikimus (kai karvės sunkiai apsivaisina), nustatytos kelios pagrindinės galimos priežastys, neigiamai veikiančios pieninio tipo karvių reprodukciją.

Karvių neapsivaisinimo priežastys

Pirmoji – didėjantis karvių produktyvumas. Pastarąjį dešimtmetį karvės tapo gerokai produktyvesnės, tai lėmė tobulesnė ir modernesnė pieno ūkio vadyba, melžimo robotai, patobulėjusi pašarų paruošimo ir padavimo sistema. Pašarų pristūmimas ir permaišymas keletą kartų per dieną, naudojant robotus, padidino karvių suėdamo pašaro kiekį, o švarios, sausos ir patogios guoliavietės sudarė sąlygas karvėms ilgiau ilsėtis ir kartu pailgino atrajojimo trukmę. Visa tai sudarė puikias intensyvesnės pieno gamybos sąlygas.

Antroji – slaptos, be požymių karvių rujos (anestrus). Paprastai karvės nerujoja, jei būna veršingos, esant gimdos pažeidimams (uždegimams), sutrikus hormoninei reguliacijai, sumažėjus ne tik estrogeno, bet ir jo kontroliuojamo folikulus stimuliuojančio (FSH) ir liuteinizuojančio hormono (LH) kiekiams.

Trečioji – neapsivaisinančios karvės (didėjantis sėklinimo indeksas). Pieno ūkiuose padaugėjo atvejų, kai karvėms apvaisinti prireikia daugiau sėklinimų. Keletas šio reiškinio priežasčių yra produktyvumas ir pieno gamybą skatinančių hormonų veikimas (pvz., prolaktinas), nekokybiška sperma, klaidos ruošiant spermą sėklinimui ir netinkamas sėklinimo laikas.

Ketvirtoji – embrionų mirtingumas (kai embrionas gimdoje žūsta iki 45 dienos po sėklinimo). Šio reiškinio priežastys labai įvairios, tačiau pagrindinės – genetiniai veiksniai, šėrimo klaidos, neigiamas energijos balansas, mineralinių medžiagų trūkumas, toksikozės, infekcinės ligos ir aplinkos poveikis (karščio stresas).

Penktoji – kiti sutrikimai. Dažniausiai tai medžiagų apykaitos ligos (ketozė, hipokalcemija), acidozė, mikro-, makroelementų trūkumas.

Remiantis mūsų tyrimų duomenimis ir literatūra, reprodukcijos kontrolei, rujų stebėsenai, apsivaisinimo sėkmei įvertinti dažniausiai yra naudojama keletas ASSS registruojamų biožymenų: aktyvumas, pieno progesteronas ir primilžis, rečiau – Viena iš ASSS programų ir joje fiksuojamas karvių aktyvumas ir atrajojimas. Paveiksle grafiškai pavaizduota kliniškai sveikos karvės ruja, padidėjus aktyvumui ryškiai sutrumpėjo jos atrajojimo laikas tinklainio turinio pH ir temperatūra, laktozės koncentracija piene. Šių biožymenų pokyčiai, registruoti realiu laiku, gali efektyviai parodyti karvių reprodukcinės sistemos būklę.

Atlikę tyrimus nustatėme, kad:

  • didėjanti pieno BHB koncentracija gali būti informatyvus biožymuo, identifikuojant karves su reprodukcinės funkcijos sutrikimais ir nustatant medžiagų apykaitos ligas (ketozę);
  • progesteronas ir jo kiekio svyravimai piene gali būti panaudoti karvės reprodukcinei funkcijai stebėti ir įvertinti, taip pat veršingumo ar neveršingumo kontrolei;
  • veršingų karvių tinklainio turinio pH per sėklinimą yra didesnis nei neveršingų;
  • ASSS biožymenys (BHB ir progesteronas) gali būti panaudoti karvių veršingumo sėkmei prognozuoti;
  • aukštesnė tinklainio turinio pH ir temperatūra, pieno laktozės koncentracija ir mažesnis koncentratų suvartojimas, didesnis karvių aktyvumas gali būti siejamas su pieninių karvių sėklinimo sėkme;
  • aktyvumo ir atrajojimo biožymenys gali būti panaudoti karvių rujai nustatyti. Per rują smarkiai padidėjus aktyvumui, atrajojimas sutrumpėja.

Streso vertinimas naudojant ASSS biožymenis

Stresas daro žalingą poveikį ir karvių sveikatai, ir produktyvumui. Gyvūno jautrumas stresui turi didelę įtaką jo būklei ir savijautai. Individo jautrumas daugiausia nulemtas genetiškai, taip pat buvusios patirties, iš to ir atsiranda jautrumas konkrečiai situacijai, stresą sukeliančio veiksnio suvokimui. Patirtis čia labai svarbi, nes ji leidžia gyvūnui greitai prisitaikyti prie naujų sąlygų.

Melžiamų karvių patiriamo streso rūšys:

  • veršiavimasis (ypač sunkus), jo metu patiriamas skausmas, sužeidimai;
  • socialinis elgesys (bandos hierarchija, grupės pokyčiai, gyvūnų ir žmonių santykiai);
  • šėrimas, ypač jei dažnai ar staigiai pakeičiamas karvių racionas, nėra galimybių adaptuotis prie naujos sudėties ar naujų pagrindinių ingredientų racione;
  • ūkio vadyba (tvartas, grupinis laikymas, ganymas);
  • izoliavimas nuo bandos; vizualinio kontakto praradimas (pvz., veršiavimosi vietos dažnai būna nuošalios);
  • aplinka (šiluma, šaltis) – karščio stresas šiuo metu yra viena opiausių problemų pieno ūkiuose;
  • transportavimas ir pergrupavimas;
  • melžimas, melžime dalyvaujančio personalo ir kitų kontaktinių asmenų pasikeitimas;
  • endogeniniai veiksniai (pieno kiekis, ligos, sutrikimai);
  • oksidacinis stresas (reaktyvių deguonies produktų, žalingų organizmui ir sukeliančių ląstelių pažeidimą, susidarymas).

Kai kurie ASSS biožymenys gali būti naudojami kaip streso rodikliai per pirmąsias 30 dienų po apsiveršiavimo:

 vienas pagrindinių – atrajojimo trukmė;  karščio stresą gali rodyti pieno primilžis, pieno laktozė, somatinių ląstelių skaičius, koncentratų suvartojimas, atrajojimo trukmė, kūno svoris, tinklainio turinio pH, pieno riebalų ir baltymų santykis.

ASSS naudojimas palengvina ne tik kasdienius ūkio darbus (šėrimą, melžimą), tačiau užtikrina greitą ir efektyvią karvių sveikatingumo stebėseną, sudaro saugią ir ramią aplinką gyvūnams, nesukelia jiems streso ar diskomforto. Veterinarijos gydytojai, naudodamiesi duomenų analize, gali greičiau pastebėti ligą, sekti ir vertinti gydymo efektyvumą, jei reikia, koreguoti ir sudaryti efektyvesnius profilaktikos ir gydymo planus, pagerinti reprodukcinės funkcijos stebėseną.