Karvių kojų ligos yra trečia pagal dažnumą ir viena brangiausiai sprendžiamų pieninių galvijų sveikatos problemų. Jų sukeliamas diskomfortas ir skausmas daro neigiamą poveikį galvijų gerovei. Lietuvoje karvių kojų ligos sudaro daugiau kaip 6 proc. visų brokavimo priežasčių.

Šias ligas sukelia įvairios priežastys: infekcijos, medžiagų apykaitos sutrikimai, per didelė apkrova, prasta tvartų higiena, bloga nagų priežiūra, tvarkymas ir kt. Karvių kojų rodikliai veislininkystėje jau daug metų vertinami kaip bendros eksterjero metodikos dalis ir naudojami galvijų genetinio vertinimo sistemoje. Bet pastarųjų metų tyrimai rodo, kad tarp kojų ligų dominuojant nagų problemoms, šių priemonių nepakanka.

Floridos universiteto (JAV) mokslininkas Jorge A. Hernandez’as (Chorkė A. Hernandesas) su kolegomis nustatė, kad jų tirtoje bandoje 31 proc. karvių sirgo laminitu, o 60 proc. laminitu sergančių karvių buvo sužalotos nagos. Jacopo’as Guccione (Džeikopas Gučionė) su grupe Neapolio universiteto tyrėjų 2016 m. paskelbė, kad daug dažniau ligotos buvo užpakalinės kojos (73,8 proc. pažeistų galūnių) nei priekinės (26,2 proc. pažeistų galūnių).

Lietuvoje juodmargių karvių tyrimai taip pat parodė, kad laminitas daugiausia lokalizuotas užpakalinėse (79,6 proc.) ir rečiau priekinėse kojose (20,4 proc.). Mokslinėje literatūroje pateikiamos trys tai paaiškinančios priežastys:

• palyginti su originaliu pirminiu laukinės karvės dizainu, pieninių galvijų užpakalinės galūnės yra priverstos nešti papildomą svorį, o selekcija pagal didesnį pieningumą neužtikrino tam padedančių raumenų-skeleto sistemos pokyčių;
• priekinės galūnės su kūnu sujungtos elastingais komponentais, palyginti su tiesioginėmis kaulinėmis užpakalinių galūnių jungtimis;
• užpakalines kojas visada labiau paveikia mėšlas, šlapimo bakterijos ir drėgmė, dėl to oda prie nagų maceruoja, nagos kapsulė tampa minkštesnė ir yra atviresnė infekcijai.

Mūsų tyrimai parodė, kad sveikų karvių paros primilžis vidutiniškai 3,38 kg (piniginė vertė apie 1,75 Eur) didesnis negu karvių, kurioms buvo nustatytos kojų ligos. Nyderlanduose ekonominiai nuostoliai dėl kojų ligų 65 karvių bandai buvo įvertinti vidutiniškai 4 899 Eur (nuo 3 217 iki 7 001 Eur). Danijoje nuostoliai dėl šių susirgimų vidutiniškai vienai karvei sudaro 192 Eur per metus.

Laminitu sergančių karvių grupėje taip pat nustatėme mažesnį kūno svorį (-5,69 kg) ir mažesnes vidutines atrajojimo trukmės per parą reikšmes (-133,42 min.), palyginti su sveikų karvių grupe.

Nustatyta, kad netaisyklingos bimodalinės pieno tekėjimo kreivės buvo 23,3 proc. sveikų karvių ir 56,4 proc. – sergančiųjų laminitu.

Vidutinė kortizolio koncentracija sergančių karvių kraujyje buvo 2,1 karto didesnė negu sveikų karvių ir rodė padidėjusį gyvulio patiriamo streso lygį. Sveikų karvių grupėje mastito dažnis daugiau negu du kartus mažesnis, palyginti su sergančių kojų ligomis.

Pastebėjome, kad intervalas nuo veršiavimosi iki pirmosios rujos sergančių karvių grupėje, palyginti su sveikų karvių grupe, buvo 16,76 proc. ilgesnis. Subklinikinio laminito paveiktoms karvėms reikėjo 11,69 proc. daugiau sėklinimų vienam apvaisinimui.

Nustatytas laminito paveldimumo koeficientas rodė genetinių veiksnių poveikį. Kuo sunkesnis laminitas, tuo mažesni karvių produktyvumas, pieno laktozės ir riebumo dalis, didesnis somatinių ląstelių skaičius piene. Nustatėme nepalankias genetines laminito sąsajas su karvių reprodukcinėmis savybėmis, ypač su veršiavimosi eigos rodikliais.

Statistiniais-genetiniais tyrimais nustatytas laminito paveldimumo koeficientas parodė efektyvios selekcijos galimybes, o nepalankios genetinės koreliacijos su karvių produktyvumu ir reproducinėmis savybėmis patvirtino tokios selekcijos poreikį.

Išanalizavus įvairių šalių ir skirtingų duomenų šaltinių (karvių judėjimo fenotipinis įvertinimas ūkiuose, nagų tvarkytojų, veterinarijos gydytojų įrašai) informaciją apie karvių kojų būklę, nustatyta, kad visapusės ir išsamios informacijos panaudojimas genetiniam galvijų įvertinimui pagal kojų ligų paplitimą padidino karvių kojų sveikatos indekso patikimumą ir praktinio panaudojimo efektyvumą.

Norint išvengti karvių kojų ligų, reikia užtikrinti, kad gyvuliai būtų šeriami gerai subalansuotu racionu, tvarto klimatas būtų tinkamas, grindinio paviršius švarus ir reguliariai valomas, atliekama periodinė nagų apžiūra ir nagų tvarkymas. Taip pat rekomenduojama vykdyti selekciją atsižvelgiant į karvių kojų ligas.