23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2022/10
Tiksliai įvertinti ŠESD taršą žemės ūkyje nėra paprasta
  • Dr. Kristina LEKAVIČIENĖ, dr. Vilma NAUJOKIENĖ, dr. Genovaitė LIOBIKIENĖ VDU Žemės ūkio akademija
  • Mano ūkis

Eurostato pateikti bendros žemės ūkio taršos duomenys nėra tikslūs, nes daugiausia grindžiami energijos sunaudojimo kiekiais, o žemės ūkio sektorius yra kompleksinis. Todėl turėtų būti vertinama ne tik šiltnamio efektą sukeliančių dujų tarša, bet ir teršalų absorbcija, kurią atlieka augalininkystė.

Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (angl. – Intergovernmental Panel on Climate Change, IPPC) parengė šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų vertinimo gaires ir nacionalinių ŠESD emisijų skaičiavimo sistemą. Nors metodika tinka nacionalinio lygmens apskaitai, pastebėta, kad ji stokoja holistinio požiūrio ir ūkio lygmens sprendimų, reikalingų visų žemės ūkių sistemų analizei. Dalies mokslininkų nuomone, vertinti žemės ūkio valdymo pokyčių įtaką ŠESD išmetimams labiau tinka būvio ciklo analizė (informacija tikslesnė ir išsamesnė). Jie argumentuoja, kad IPCC metodologijoje neliko vietos duomenims apie žemės ūkyje taikomas švelninimo priemones, o tai gali nemotyvuoti ūkininkų mažinti ŠESD išmetimus.

Deja, minėtiems metodams būdinga bendra problema – norint taikyti visiems ūkiams ir ūkio šakoms, juos būtina standartizuoti. Todėl net ir naudojant būvio ciklo analizę žemės ūkio produkcijos gamybai ar anglies pėdsakui vertinti taikomi IPCC gairėse nurodyti teršalų koeficientai. Taigi, nepaisant to, kad IPCC metodas ne toks jautrus, jis yra universalus ir gali būti taikomas bendrai vertinant žemės ūkio ŠESD išmetimus. Todėl IPCC gairės pripažintos vyriausybių ir naudojamos ŠESD išmetimams vertintini įvairiose pasaulio šalyse, įskaitant Europos Sąjungą.

Tikslumas ir duomenų kiekiai

Esant šiai situacijai, mokslininkai siūlo reformuoti arba išplėsti IPCC gairėmis grįstą apskaitos metodiką, įtraukiant daugiau komponenčių ir duomenų, kurie susiję su klimato kaitos mažinimo priemonėmis ir su naudojimu (trąšų, pesticidų, kt.) žemės ūkyje. Vienas iš siūlymų – tikslesnei ŠESD apskaitai taikyti pakopų principą. Pakopos skiriasi sudėtingumu: I pakopa mažiausiai tiksli ir paprasčiausiai naudojama metodika; II pakopai reikia konkrečių regioninių duomenų ir emisijų faktorių; III pakopos metodikos pagrįstos faktiniais matavimais arba modelių taikymu. Kuo aukštesnės pakopos metodika, tuo tikslesnė ir labiau apibrėžta analizė, tačiau tam reikia didesnės apimties ir geresnės kokybės įvesčių duomenų.

Iš 140 pasaulio šalių 119 taiko I pakopos metodą ir tik 21 šalis vertina ŠESD išmetimus galvijų sektoriuje pagal II pakopos metodą. Pirmos pakopos metodikose naudojamos fiksuotos ŠESD emisijos vertės vienam galvijui, todėl bendro išmetamųjų teršalų kiekio pokyčiai reaguoja tik į gyvulių skaičiaus pokyčius ir populiaciją. Taikant II pakopos metodiką reikalingas geresnis skirtingų tipų klasifikavimas, duomenys apie gyvulių svorį, svorio prieaugį, pašarų virškinamumą, produkcijos lygį ir kt. veiksnius. Surinkti šiuos duomenis gana sunku.

Kokį metodą rinktis, lemia turimi duomenys, tad apskaičiuoti emisijas vis dėlto rekomenduojama pagal konservatyvią, bet paprastą ir universalią IPCC metodiką. Pagal IPCC metodologiją pasirinkti pakopas ŠESD išmetimams vertinti naudojamas algoritmas. Iš pradžių vertinama, ar duomenys pateikti ne vienus metus, ar turima specifinės informacijos apie analizuojamus ŠESD išmetimus, jei taip, rekomenduojama rinktis aukštesnę pakopą.

Vertinant žemės ūkio poveikį aplinkai, svarbu apibrėžti vertinamus subjektus ar ūkio šakas. Pavyzdžiui, vertindami Latvijos ŠESD išmetimus žemės ūkyje pagal IPCC gaires, mokslininkai didžiausią dėmesį skyrė pagrindiniams žemės ūkio sistemos elementams: žemėtvarkai, gyvulininkystei, dirvožemio tręšimui ir augalininkystei. Mokslininkai, tyrinėdami Lenkijos atvejį, pabrėžė trijų pagrindinių kategorijų indėlį į ŠESD išmetimus: energetiką, žemės ūkį, žemės naudojimą. Kiti užsienio mokslininkai dar išsamiau išskyrė vertinimo kategorijas, kurių schema pavaizduota paveiksle: energijos, dirbamos žemės naudojimą, pasėlių planavimą, gyvulių šėrimą ir šiaudų (arba kitų žemės ūkio atliekų) deginimą.

Pastarąjį dešimtmetį mokslininkai daugiausia rėmėsi 2006 m. aprašo gairėmis (IPCC, 2006) ir taikė jose nustatytus koeficientus, naudojo I ar II pakopos metodologiją, analizavo tiek bendrai ŠESD išmetimus žemės ūkio sektoriuje, tiek ir atskirose ūkio šakose, ypač gyvulininkystėje. Šis sektorius yra taršiausias žemės ūkyje, o augalininkystė didžiausią poveikį aplinkai daro dėl trąšų ir pesticidų naudojimo, tačiau šiame sektoriuje vertinama ir ŠESD absorbcija, kadangi augalai sugeria ir klimato kaitą skatinančias dujas.

IPCC (2006) metodikos pagrindu yra apskaičiuoti ŠESD išmetimai gyvulininkystės sektoriuje 237 pasaulio šalyse 11 gyvulių kategorijų 1961–2010 m. Nustatyta, kad pasaulinis gyvulių išmetamas ŠESD kiekis per tą laiką padidėjo 51 proc., daugiausia dėl didelio emisijų augimo besivystančiose šalyse, o išsivysčiusiose šalyse gyvulininkystės nulemta tarša sumažėjo. Tarša, nulemta pasėlių, didžiausia buvo Europos šalyse ir Azijos regione. Latvijos atveju nustatyta, kad žemės ūkis išmeta 22 proc. visų šalyje išmetamų ŠESD. Lenkijoje didžiausios emisijos susidaro gyvulininkystės sektoriuje.

Kompiuterinių programų taikymas

IPCC metodologija, naudojant apklausų duomenis, taikoma ir analizuojant namų ūkių bei smulkių žemės ūkių nulemtą ŠESD taršą. Tiesa, tokio pobūdžio tyrimų daugiausia atlikta Afrikoje. Naudojant apklausų formatą, buvo analizuoti pasėlių gamybos nulemti ŠESD išmetimai Pietų Afrikos Respublikoje. Per pastaruosius pora metų panaši metodika taikyta vertinant ŠESD išmetimus alyvuogių ūkiuose. Ūkininkams, kurie teikė išsamią informaciją ne tik apie auginamus alyvuogių plotus, bet ir naudojamas trąšas, pesticidus, drėkinimo sistemą, pasitelkus kompiuterinį įrankį buvo parodyti ŠESD išmetimo mastai, tikintis, kad tai paskatins žemdirbius pereiti prie tvarios alyvuogių auginimo sistemos.

Vertindami atskirus ūkius ar tirdami ŠESD taršą ūkio lygmeniu, mokslininkai dažniausiai rėmėsi apklausomis, kurias galima atlikti naudojantis ir programine įranga. Ūkio parametrų (gyvulių skaičiaus, pasėlių sudėties, užimamų pievų plotų ir kt.) įvertinimas per apklausas priklauso nuo to, kaip išsamiai norima įvertinti ūkio daromą poveikį aplinkai. Tada, remiantis IPCC protokolu, vertinami ŠESD išmetimai, kartu nustatomos ir teršalų ekvivalentų normos.

Sprendžiant aplinkos apsaugos problemas, svarbu įvertinti ŠESD emisijas žemės ūkyje. Atskiruose ūkiuose ŠESD emisijų ir CO2 absorbcijų kiekiai skiriasi, nors jų dydis ar specializacija gali būti panašūs. Emisijos priklauso nuo ūkyje įdiegtų ar taikomų technologijų palankumo gamtai ir ištekliams. Norint paskatinti ilgalaikį visuotiną ūkių tvarumą, būtina vertinti ūkio pastangas mažinti taršą ir didinti energetinį ūkinės veiklos efektyvumą.

Siekiant tinkamai įvertinti šias pastangas ir nustatyti takoskyrą tarp ŠESD emisijų ir CO2 absorbcijos apskaitos, kuri atliekama pagal IPCC metodiką, ir tarp tos, kuri atspindėtų ūkio žaliąją veiklą, būtina išanalizuoti visus veiksnius, kurie ūkio lygiu formuoja emisijas ir tinkamai atspindi tvarius ūkio veiksmus, užtikrinančius žiedinės ekonomikos ir tvaraus išteklių naudojimo principus.

Lietuvoje irgi atliekami moksliniai tyrimai kuriant ir pritaikant ŠESD emisijų skaičiuoklę, kuri būtų patogi naudoti ūkininkams. Ūkininkų pateikti duomenys skaičiuoklėje būtų įrašomi automatiškai, o skaičiuoklė atspindėtų ŠESD emisijų pokytį laike, koreliaciją su ūkio našumu.