Transporto pasaulyje vyksta tokios tektoninių plokščių slinktys, kokių žmonija neregėjo nuo garo mašinos išradimo: viskas keičiasi radikaliai, pradedant degalų rūšimis ir baigiant vairuotojų vaidmeniu. Pastaruosius mašinų gamintojai laiko „silpnąja grandimi“, todėl automobilius, taip pat ir žemės ūkio techniką, pamažu transformuoja į kompiuterius ant ratų.

Nors traktorių ar kombainų judėjimo greitis ir darbo aplinka paprastai nekelia pavojaus su kuo nors susidurti, apsiversti ar kitais būdais nusisukti sprandą, tačiau darbo tikslumas, kokybė ir našumas lemia tai, kokiu derliumi bus galima džiaugtis darbų maratono finiše. Jei ūkininkas, kultivuodamas dirvą, dozuodamas trąšas ar sėklas, raižys po lauką kaskart nuo optimalios vėžės nuklysdamas 20–30 cm (tokią paklaidą plika akimi fiksuoti nėra paprasta), tai, pavyzdžiui, per 100 ha sugeneruos širdies smūgiu gresiantį nuostolį. Įdarbinus navigaciją ir pasitelkus elektroninius suflerius, tą patį darbą atlikti galima beveik idealiai tiksliai, dirbamo ploto persidengimus ar atsirandančius „plyšius“ sumažinant iki poros centimetrų ir, žinoma, sutaupyti didžiules sumas. Neatsitiktinai žemės ūkio vizionieriai pastarąjį dešimtmetį kiekviena pasitaikiusia proga ragino ryžtis radikalioms technikos parko rokiruotėms, o abejojančiuosius gąsdino „Nokia“ likimu.

Jei pamenate, „Nokia“ – tai prieš porą dešimtmečių didžiausia pasaulyje tituluota bevielio ryšio telefonų gamintoja, turėjusi apie 40 proc. rinkos. Ji pradingo iš verslo žemėlapio, nes viso labo nespėjo laiku įšokti į išmaniųjų telefonų traukinį. Norint suvokti, kokį kartėlį (nekalbant apie finansinius nuostolius) teko nuryti suomiams po jų nacionalinio pasididžiavimo žlugimo, galima pabandyti įsivaizduoti situaciją, kai Lietuvos krepšinio rinktinė staiga pradeda žaisti blogiau už futbolo rinktinę, ir dar tą jausmą padauginti iš tūkstančio...

Mašinų išmanumas ir kibernetiniai išpuoliai

Žemės ūkio technikos gamintojai visus šiuos dalykus puikiai suvokė ir užkūrė tokią visa ko kompiuterizavimo pirtį, kad moderniausi modeliai dirbtinio intelekto koeficientu lenkia vadinamojo Premium segmento automobilius. Deja, drauge tenka spręsti ir naujus galvosūkius, susijusius su kibernetine sauga. Paradoksalu, tačiau kuo galingesnės elektroninės transporto priemonių ar ratuotų darbo įrankių smegenys, tuo sprangesnės gali būti kai kurios kasdienės situacijos. Visų pirma kompiuterizacija sukuria naujas galimybes krėsti niekšybes elektroninėje erdvėje veikiantiems nusikaltėliams. Prakutę šios srities programišiai gana nesunkiai sugeba per nuotolį perimti kontrolę ir paversti svetimą mašiną savo marionete: valdyti viską, nuo stabdžių sistemos, vairo mechanizmo, variklio darbo iki saugos diržų kontrolės, žibintų ir net garsinio signalo.

Prieš keletą metų visus naujienų kanalus apskriejo reportažas apie amerikiečių žurnalo „Wired“ atliktą eksperimentą su palyginti išmaniais automobiliais. Redakcija paprašė programišių įsilaužti į žurnalisto vairuojamą Jeep Cherokee prie jo fiziškai neprisiliečiant. Programišiai užduotį įvykdė: perėmė daugiau kaip 100 km/val. greičiu judančio visureigio valdymą, pradėdami žaidimą nuo to, kad visu galingumu įjungė kondicionierių, tada perjungė radijo stočių kanalus, įjungė valytuvus, stiklą užliedami langų plovimo skysčiu, o galų gale sulėtino mašinos greitį, išjungė variklį ir paspaudė stabdžius. Žiauriausia šio žurnalistinio eksperimento dalis ta, kad Jeep Cherokee buvo nuvairuotas į šalikelės griovį panaudojus paprasčiausią išmanųjį telefoną ir nešiojamąjį kompiuterį. Įsilaužėliai tuo metu buvo už keliolikos kilometrų nuo įvykio vietos.

Teisėsaugos pareigūnai pabrėžia užfiksavę nemažai atvejų, kai programišiai kėsinasi į svetimus automobilius ne dėl uždarbio, o vien dėl smalsumo ar noro išbandyti savo jėgas. Antai Didžiosios Britanijos policininkai dar 2015-aisiais tvirtino, kad vien Londone per metus į maždaug 6 000 automobilių programišiai įsilaužė tiesiog klonavę jų beraktės prieigos duomenis, o pavogtas mašinas paprasčiausiai nuniokojo ir numetė šalikelėse, t. y. blogiukai jas nuvarė neplanuodami išrinkti dalimis ir išparduoti...

Kompiuterių pasaulio žinovai teigia, kad vos už keliasdešimt eurų be jokių trukdžių galima įsigyti prietaisus, leidžiančius itin paprastai pasigaminti automobilių elektroninių raktelių kopijas. „Atviromis durimis“ jie vadina ir automobilių multimedijos sistemas, kurias programišiai gali pasiekti per su automobiliu susietą mobilųjį telefoną, o vėliau krėsti su juo tokius nejuokingus triukus, kokie buvo viešai pademonstruoti su Jeep Cherokee.

Grėsmes atskleidė karas

Grįžkime prie žemės ūkio technikos. Prasidėjus plataus masto Rusijos invazijai į Ukrainą, okupantai be skrupulų vogė viską, ką tik sugebėjo paimti. Vietinių ūkininkų traktoriai nebuvo išimtis. Tačiau jei iš pradžių šiuos dalykus komentavusieji guodė nukentėjusiuosius, esą marodieriai negalės trofėjais pasinaudoti, nes techniką galima nuotoliniu būdu blokuoti, nutiko priešingai: efektyviau dirbti ir prižiūrėti techniką padedantys kompiuteriai rusų kibernetiniams nusikaltėliams padėjo įsilaužti į kai kurių gamintojų duomenų bazes ir padaryti didelių nemalonumų. Neoficialiomis žiniomis, bent dvi žinomos žemės ūkio technikos gamybos kompanijos po karo pradžios buvo šantažuojamos, o jų veikla – pradedant gamyba ir baigiant atsarginių dalių logistika – sutrikdyta. Gauti oficialius komentarus iš jų atstovų nepavyko, nes tema vis dar pernelyg karšta ir jautri, todėl pirmiausia skubama ištaisyti klaidas.

Kibernetinės saugos ekspertas Marius Pereščius patvirtina žinąs apie incidentus ir patikina, kad dėl kompiuterinių įsilaužėlių nukentėjo gerokai daugiau ūkio sričių. Tarkime, „Siemens“ buvo pardavusi į Krymą porą galingų elektros generatorių. Įsigaliojus Vakarų šalių Rusijai taikomoms sankcijoms, teoriškai jie neturėjo pradėti dirbti, nuotoliniu būdu panaudojus tam tikrus elektroninius „saugiklius“. Tačiau rusai juos „nulaužė“ ir nusispjovė į visas sankcijas.

„Tas pats su žemės ūkio technika. Vogtus traktorius ir kombainus taip pat galima „iškastruoti“ atjungiant tam tikras sistemas ir juos naudoti pagal pirminę paskirtį: arti žemę ar kulti javus. Nebus įmanoma naudoti tik tam tikrų išmaniųjų funkcijų, bet mechanizmas veiks. Be to, neabejoju, kad ir ten atsiras amatą išmanančių programišių, kurie sugebės „nulaužti“ gamintojų įdiegtas apsaugos sistemas ir pavers traktorius ar kombainus visaverčiais. Klausimas, kiek tai užtruks ir kainuos. Juo labiau kad servisams reikalingą modernią diagnostinę įrangą gamina ir trečiosios šalys“, – atvirauja M. Pereščius.

Dėmesys apsaugos sistemoms kurti

„Bosch“ sistemų technikas Dangirutis Šapranauskas pastebi, kad po „šalto dušo“, kuriuo savo laiku programišiai sukrėtė automobilininkų pasaulį, pastarieji padarė svarbių išvadų.

„Po garsiojo eksperimento su Jeep Cherokee koncernas „Fiat Chrysler Automobiles“ paprašė į servisus grįžti 1,4 mln. automobilių savininkų visoje Amerikoje ir inicijavo itin rimtą saugumo spragų šalinimo programą. Kompanijos elektronikai pradėjo kurti ugniasienes, skiriančias informacijos ir pramogų sistemas nuo kitų transporto priemonės valdymo sistemų, ir rūpintis, kad visos detalės ir mechanizmai tarpusavyje keistųsi šifruotais kanalais. Jau dabar naujos kartos automobiliai turi apie 100 mln. kodų, o netolimoje ateityje jų skaičius turėtų patrigubėti. Vadinamieji „Security Gateway“ blokai maždaug nuo 2020-ųjų yra privalomi visuose naujuose automobiliuose. Žemės ūkio technikos pasaulyje vyksta panašūs procesai ir kuriamos analogiškos apsaugos sistemos, be kita ko, padedančios išvengti ir kibernetinių atakų“, – pasakoja D. Šapranauskas.

Bendrovės „DOJUS agro“ Tiksliosios žemdirbystės projektų vadovas Edvinas Navickas, paprašytas papasakoti apie sprendimus saugant žemės ūkio techniką nuo galimų programišių išpuolių, pabrėžia, kad „John Deere“ yra sukūrusi tam tikrą ekosistemą (ji savo architektūros principu labai panaši į „Apple“ ekosistemą ir pasižymi ypač dideliu saugumu), prie kurios prisijungusios mašinos yra apsaugotos nuo ekosistemai nepriklausančių piktavalių.

Pasak jo, į žemės ūkio mašinas reikėtų žiūrėti kaip į gamybos įrengimus, kuriems keliami dideli našumo reikalavimai. Tai ir yra pagrindinė priežastis, kodėl žemės ūkio mašinose įdiegtos technologijos, nuotoliniu būdu perduodančios duomenis apie sistemų techninę būklę, našumo rodiklius ir nustatymų parametrus. Kompanija „John Deere“ šių duomenų kontrolę ir valdymą yra suteikusi duomenų savininkams – technikos savininkams, kurie patys gali interpretuoti duomenis ir sistemas naudoti pagal poreikį. Technikos savininkai turi galimybę suteikti prieigą prie duomenų trečiosioms šalims, tarp jų ir pačiam gamintojui, kuris gali teikti technikos darbingumą užtikrinančias, gedimų prevencijos ir našumo didinimo paslaugas.

„Kaskart prijungdama mašiną prie interneto, „DOJUS agro“ moko technikos savininkus pagrindinių duomenų valdymo principų, aiškina apie prieigos prie duomenų suteikimo tretiesiems asmenims grėsmes ir privalumus. Visi duomenys, kuriuos sugeneruoja mašina, priklauso ir yra valdomi technikos savininko“, – pabrėžia E. Navickas.

Pašnekovo teigimu, pastaruoju metu kibernetinių atakų prieš „John Deere“ ar kompanijos klientus nebuvo fiksuota, o didžiausią grėsmę žemės ūkio mašinos patiria, kai technikos savininkai sąmoningai nusprendžia didinti variklio galingumą ir koreguoja gamykloje sukurtą programinę įrangą. Kai tai nepavyksta – mašina nustoja veikusi arba pati save stipriai sugadina.