Dar nėra pasitaikę, kad pagal meteorologines sąlygas vegetacijos sezonai kasmet būtų tokie patys. Ilgamečiai stebėjimai rodo, kad Lietuvoje vegetacijos sezonas šiltėja ir ilgiau tęsiasi.

Vilniaus universiteto mokslininkų duomenimis, nuo XX a. devinto dešimtmečio pabaigos Lietuvoje dažniau pasireiškia žiemos šilumos bangos, kurių trukmė pailgėjo 1,5–2 kartus. Reikšmingi pokyčiai žiemos laikotarpiu, kai kaitaliojasi itin šalti ir itin šilti periodai, vyksta nuo 1988-ųjų. Tokių metų, kai būdavo šilti atskiri žiemos mėnesiai, o vidutinė mėnesio temperatūra – teigiama, yra pasitaikę ne kartą. Per 60 metų stebėjimų laikotarpį dažniausiai tokiais nukrypimais išsiskyrė gruodis. Teigiama vidutinė gruodžio temperatūra buvo 11 kartų, o 8 kartus iš jų – per pastaruosius 20 metų (2000–2020 m. laikotarpiu). Sausį pasitaikydavo atlydžių: tai mūsų klimato zonai būdinga, tačiau vidutinė temperatūra, nors ir buvo aukštesnė nei daugiametė, anksčiau retai būdavo teigiama.

Gerokai švelnesnis tapo vasaris. Per pastaruosius 30 metų vasario vidutinė oro temperatūra buvo teigiama 9 kartus.

Užšalimo ir atšilimo ciklų svyravimai žiemą ir jų trukmės ilgėjimas nepalankūs ekosistemų funkcionavimui, sezoniniam gyvosios gamtos vystymuisi. Tokios besikeičiančios sąlygos gali turėti įvairios įtakos (tiek neigiamos, tiek teigiamos) žemės ūkio augalų ir jų kenkėjų žiemojimui.

Klimato pokyčių tendencijos matyti ne tik žiemą, bet ir kitais metų sezonais. Dažnos tapo karščio bangos vasarą. Europoje jos dažniausiai pasireiškia liepos– rugpjūčio mėnesiais. Tačiau šiemet prasidėjo gerokai anksčiau, net nuo birželio vidurio. Daugelyje Pietų Europos regionų temperatūra pakilo aukščiau nei 35 °C, o kai kur siekė ir per 40 °C. Ši karščio banga į Lietuvą atėjo birželio pabaigoje. Galima konstatuoti, kad dėl klimato kaitos mūsų orai tampa vis ekstremalesni ir kartais sutrikdo augalų vegetacijos procesus šiltuoju metų laiku.

Vidutinės temperatūros ir kritulių kiekio svyravimai

Žemės ūkio augalų kalendorinis vegetacijos sezonas Lietuvoje trunka apie 5 mėnesius: nuo gegužės iki rugsėjo. Dar nėra pasitaikę, kad pagal meteorologines sąlygas vegetacijos sezonai kasmet būtų tokie patys. Kiekvienų metų vegetacijos sezono meteorologines sąlygas galima būtų palyginti su vidutiniais daugiamečiais rodikliais, kurie pagal Pasaulinės meteorologijos organizacijos nuostatus yra apskaičiuojami už 30 metų laikotarpį. Pastaruoju metu standartine klimato norma (SKN) yra laikomi vidurkiai, apskaičiuoti už 1981–2010 m. laikotarpį. Būtent su jais palyginome ir įvertinome kiekvienų metų meteorologines sąlygas. Lentelėje pateikti vidutinės temperatūros ir kritulių kiekio nukrypimai nuo daugiamečių vidurkių Trakų Vokėje 2021 m. ir per praėjusį dešimtmetį.

Lietuvos teritorija nėra didelė, todėl kitose vietovėse temperatūra neturėtų esmingai skirtis, bet gali skirtis kritulių kiekio duomenys dėl netolygaus jų pasiskirstymo. Visų vegetacijos sezono mėnesių vidutinės temperatūros nukrypimai nuo daugiametės buvo dažniau teigiami (per 11 metų pasikartojo nuo 6 iki 9 kartų). Be to, teigiamų nukrypimų, didesnių nei 1 °C, buvo visais atvejais birželio, liepos ir rugsėjo mėnesiais. Tačiau būta ir labai ženklių nukrypimų, pavyzdžiui, 2018 m. gegužės mėnesio vidutinė temperatūra buvo 4,3 °C aukštesnė nei daugiametė, o 2019 m. birželį aukštesnė net 5,4 °C. Esant tokiems karštiems orams ir kritulių trūkumui, pirmoje vegetacijos pusėje augalams susidaro labai nepalankios sąlygos.

Dėl kritulių pasiskirstymo per vegetacijos sezoną taip pat nustatyti tam tikri nukrypimai nuo normos. Tačiau pastebėta, kad dažniau kritulių trūksta birželio ir rugsėjo mėnesiais (pasikartojo 9 metus iš 11). Kitais vegetacijos sezono mėnesiais tokios aiškios tendencijos nepastebėta, o metų skaičius, kai kritulių kiekis viršijo normą arba jų trūko, buvo maždaug vienodas.

Pasitaikė ir labai didelių anomalijų. 2021 m. gegužę kritulių kiekis 2,6 karto viršijo normą. Šiais metais panašus kritulių kiekis iškrito birželį. Tokios sąlygos taip pat sutrikdo normalų vasarojaus augimą, žemės ūkio darbų eigą (ypač vėlai sėjamų augalų sėją, priežiūrą).

Dešimtmečio rodiklių nukrypimai

Įdomūs duomenys gauti analizuojant 60 metų laikotarpio kiekvieno dešimtmečio meteorologinių rodiklių vidurkių nukrypimus nuo normos. Dešimtmečio vidurkiai rodo kiek mažesnes nukrypimų vertes, tačiau net ir jos byloja apie vegetacijos sezono šiltėjimą per pastaruosius 20 metų. O kritulių kiekio nukrypimai rodo, kad jau du dešimtmečius drėgmės trūkumas buvo juntamas rugsėjį, pastarąjį dešimtmetį – gegužę ir birželį.

Fenologinių stebėjimų duomenys

Vegetacijos sezono pradžią, pabaigą ir trukmę galima vertinti ir pagal gyvojoje gamtoje vykstančius reiškinius. Tai – fenologinis vegetacijos sezonas.

Fenologijoje vegetacijos sezono pradžią apibrėžia pavasarį prasidedančios daugiamečių augalų sužaliavimo arba žydėjimo fenofazės, o pabaigą – medžių lapų geltimo pradžia. Fenologinio vegetacijos sezono ribos pavasarį ir rudenį susijusios su vidutinės temperatūros pereiga per +10 °C. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Vokės filiale atliktuose tyrimuose vegetacijos sezono trukmė buvo įvertinta pagal paprastųjų klevų (Acer platanoides L.) fenofazių datas. 1961–2020 m. fenologinių stebėjimų duomenimis, paprastieji klevai Lietuvoje pradeda žydėti vidutiniškai balandžio 29 d., o lapai pradeda gelsti rugsėjo 26 d. Tai yra fenologinis vegetacijos sezonas beveik atitinka kalendorinio vegetacijos sezono laikotarpį, bet jo pradžia, pabaiga ir trukmė šiek tiek skiriasi kasmet. Lietuvoje, remiantis vidutiniais daugiamečiais (1981–2010 m.) duomenimis, fenologinis vegetacijos sezonas trunka vidutiniškai 143 dienas.

Kiekvieno dešimtmečio vegetacijos sezono vidutinė trukmė skyrėsi nuo daugiametės, tačiau 4–6 dienas trumpesni arba atitinkantys daugiametę trukmę vegetacijos sezonai buvo iki 2000 metų. Pastaruosius du dešimtmečius vegetacijos sezono trukmė, palyginti su daugiamete, pailgėjo 5–6 dienomis.

Pastebėti vegetacijos sezono minimalios ir maksimalios trukmės pokyčiai kiekvieną dešimtmetį: trumpiausių trukmė nuosekliai didėjo kas dešimtmetį, bet ilgiausių trukmė nekito dėsningai. Bet kokiu atveju ilgiausiai trunkantys vegetacijos sezonai buvo po 2000 metų.

Vegetacijos sezono trukmės kitimo kryptys

Vegetacijos sezono trukmės kitimo kryptį ir mastą parodo statistinis duomenų įvertinimas, t. y. regresijos koeficientas, kurio teigiamos reikšmės reiškia ilgėjimo, o neigiamos – trumpėjimo tendencijas. Šis duomenų įvertinimas atskleidė, kad didžiausia vegetacijos sezono trukmės kaita kartu su krypties pasikeitimu buvo 2011– 2020 m. – po 2,29 dienos per metus.

Remiantis daugiamečiais duomenimis, vegetacijos sezono trukmei būdingas ilgėjimas po 0,5 d. per metus. Kiekvieną dešimtmetį vegetacijos sezonas kito įvairiai, tačiau per visą 60 metų tyrimų laikotarpį – trukmės ilgėjimo linkme po 0,26 dienos per metus.

Meteorologinių sąlygų pokyčiai žiemą ir ankstyvuoju pavasario laikotarpiu lemia fenologinio vegetacijos sezono pradžią. Vegetacijos sezono trukmei didesnę įtaką turi pavasarį vykstančių fenologinių reiškinių laikas. Pavasarį, kai po šaltojo periodo prasideda šiltasis, gamtoje visi procesai vyksta intensyviau nei rudenį, kai šiltąjį metų periodą keičia šaltasis. Todėl pavasarį augalų fenofazių pasireiškimo datos kinta didesne amplitude nei rudenį. Dėl klimato kaitos visoje Lietuvoje paprastųjų klevų fenofazių pradžios datos labiau variavo ir ankstėjo pavasarį, nei vėlavo rudenį. Šių fenofazių kaita atsispindėjo kaip vegetacijos sezono trukmės pokyčiai, kadangi vegetacijos sezono trukmės ilgėjimą lėmė šio sezono pradžios ankstėjimas.

Klimato kaita yra ilgas procesas, todėl tikėtis, kad artimiausiu metu auginsime visai kitus, nebūdingus mūsų klimato zonai žemės ūkio augalus, nereikėtų. Iki šiol vegetacijos sezonas šiltėjo, jo trukmė ilgėjo, ypač pastaraisiais dešimtmečiais. Atsižvelgus į šiuos pokyčius, reikėtų pasirinkti ir auginti geriausiai prie besikeičiančių sąlygų tinkančias ir atsparias augalų veisles.