Didelis česnakų produktyvumas ir gera ropelių kokybė yra vieni pagrindinių česnakų augintojų tikslų. Tačiau sėkmę lemia veiksnių visuma.

Sveika dauginamoji medžiaga, dirvos parinkimas, pasėlių priežiūra, derliaus nuėmimas ir, žinoma, tinkamas veislių parinkimas – pagrindiniai veiksniai, turintys įtakos augalų vystymuisi ir augimui. Labai svarbu ir meteorologinės sąlygos, ypač pastaruoju metu, kai regime įvairių klimato pokyčių.

Česnakų, kaip ir kitų augalų, fotosintezės procesų intensyvumas ir ropelių produktyvumas tiesiogiai priklauso nuo to, kaip efektyviai šaknys pasisavina maisto medžiagas iš dirvožemio. Tik gerai išsivysčiusios šaknys geba aprūpinti augalus vandeniu ir maisto medžiagomis, gerina žieminių česnakų dauginamosios medžiagos peržiemojimą, sėkmingą ropelių vystymąsi ir augimą. Kuo didesnė šaknų masė, tuo daugiau maisto medžiagų gali pasisavinti augalai net susidarius nepalankioms sąlygoms.

Svarbų vaidmenį šaknų siurbiamajai galiai turi dirvos granuliometrinė sudėtis. Šiais metais dėl didesnio kritulių kiekio gegužės–birželio mėnesiais antroje česnakų vegetacijos pusėje, ypač užmirkusiose, sunkesnės granuliometrinės sudėties dirvose, padidėjo pašaknio ligų – įvairių puvinių išplitimo tikimybė. Taip pat, dėl intensyvių kritulių padidėjus dirvos suslėgimui, sulėtėjo maisto medžiagų transformacijos procesai. Dėl šios priežasties galėjo gelsti česnakų lapų galai. Tai trikdė augalų fotosintezę, augimo ir vystymosi procesus, mažino derlių.

Per pastaruosius 10 metų česnakų auginimo sąlygos labai pakito. Augintojai vis dažniau bando iš dalies arba visiškai mechanizuoti česnakų auginimo procesus. Rankomis darbai atliekami auginant nedidelį česnakų kiekį.

Dauginamosios medžiagos ruošimas

Česnakų auginimas ir pasėlių priežiūra gali šiek tiek skirtis, nelygu planuojamos išauginti produkcijos paskirtis. Pavyzdžiui, tam tikri reikalavimai taikomi auginant česnakų dauginamąją medžiagą.

Česnakai dauginami tik vegetatyviai – skiltelėmis. Žieminius česnakus galima dauginti ir oriniais svogūnėliais, tuomet prekinio dydžio ropelės užauga po 2–3 metų. Sodinti atrenkamos sveikos, mechaniškai nepažeistos, stambios ir vidutinio dydžio skiltelės.

Žieminių česnakų, skirtų sodinti, skiltelių svoris turėtų būti ne mažesnis kaip 4 gramai. Esant dauginamosios medžiagos trūkumui ir sodinant įvairaus dydžio skilteles, skirtingų dydžių skilteles rekomenduojama kalibruoti ir sodinti atskirai. Ropelės, išaugusios iš smulkesnių skiltelių, greičiau subręsta ir anksčiau nuimamos. Dauginamąją medžiagą reikėtų ruošti likus 1–2 dienoms iki sodinimo. Sodinant didesnį kiekį ir dauginamąją medžiagą paruošus anksčiau, išskaidytos skiltelės iki sodinimo turi būti laikomos sausoje patalpoje, apie +5 °C temperatūroje. Nereikėtų sodinti atžėlusių ar su šaknimis skiltelių.

Skaidant skilteles, labai svarbu nepažeisti dengiamojo skiltelės lukšto ir nepalikti ropelės dugnelio liekanų, nes tai sunkina šaknijimąsi. Profilaktiškai nuo ligų sukėlėjų skiltelės 1 parą mirkomos 0,05 proc. koncentracijos kalio permanganato tirpale. Atliekant terminę dezinfekciją, skiltelės 10–15 min. laikomos karštame, apie +50 °C temperatūros, vandenyje. Taip pat naudinga prieš pat sodinimą dauginamąją medžiagą pamirkyti tirpaluose su biostimuliatoriais, skatinančiais šaknų vystymąsi.

Česnakai auginami daugelyje šalių – tiek atogrąžų, tiek vidutinio klimato juostose. Komerciniais tikslais auginami Kinijoje, Indonezijoje, Pakistane, Korėjoje, Tailande, Indijoje ir kitose šalyse. Pasaulinėje rinkoje dominuoja Kinija, pagaminanti apie 66 procentus visos česnakų produkcijos. Europoje viena didžiausių augintojų yra Ispanija.

Sodinimo schema

Skiltelių sodinimo schema ir dauginamosios medžiagos norma tarpusavyje susijusios ir priklauso nuo pasėlių apimties, priežiūros darbų technikos, sodinamųjų skiltelių dydžio. Nedidelius kiekius geriausia sodinti lysvėse. Ruošiant lysves, geriau susipurena dirvožemis, be to, susidaro palankesnės sąlygos pasišalinti pertekliniam vandeniui.

Žieminių česnakų skiltelės sodinamos spalio antrą dešimtadienį. Skilteles sodinant lysvėse ir pasėlius prižiūrint rankomis, atstumas tarp eilučių turėtų būti 20–30 cm, eilutėje tarp augalų – 5–7 cm. Į žemę skiltelės įterpiamos 3–5 cm ir giliau (matuojant nuo skiltelės dugnelio). Smulkesnė sėkla sodinama sekliau, stambesnės skiltelės – šiek tiek giliau. Per giliai pasodintos skiltelės vėliau sudygsta, užsitęsia jų vegetacija.

Dauginamosios medžiagos norma priklauso nuo skiltelių dydžio ir sodinimo schemos. Žieminių česnakų norma yra 1 000–1 500 kg/ha (100–150 g/m²), auginant eilutėmis, kai atstumas tarp eilučių 45 cm. Auginant lysvėse, kai atstumas tarp eilučių 25 cm, o tarp augalų – 7–9 cm, skiltelių norma gali siekti apie 3 000 kg/ha (300 g/m²).

Tinkamos dirvos

Dirva česnakams sodinti turėtų būti parenkama saulėtoje, vėjo prapučiamoje vietoje, kurioje būtų daug lengvai pasisavinamų maisto medžiagų ir drėgmės. Česnakai yra gana tolerantiški įvairios granuliometrinės sudėties dirvožemiams, tačiau tinkamiausios jiems vidutinio sunkumo, geriausia priesmėlio, purios, turinčios daug organinės medžiagos dirvos. Auginant lengvesnėje dirvoje, reikia didinti trąšų normas ir gausiau laistyti. Dirvos rūgštumas turėtų būti apie 6–7 pH.

Česnakus į tą patį lauką galima sodinti ne anksčiau kaip po 4–5 metų. Daržo augalų sėjomainoje geriausi česnakų priešsėliai yra agurkai, ankstyvieji kopūstai ir ridikėliai; lauko sėjomainose – juodasis pūdymas, gerai įdirbtos dobilienos.

Dirva žieminiams česnakams pradedama ruošti vasaros pradžioje, vasariniams – vasaros pabaigoje ar rudenį, nuėmus priešsėlį. Darbai priklauso nuo turimos technikos ir priešsėlio. Sodinant česnakus po daržo augalų, dirva suskutama ir suariama. Ruošiant dirvą pasėliui po juodojo pūdymo, svarbiausia gerai sunaikinti piktžoles. Todėl dirva kelis kartus ariama arba kultivuojama ir ariama. Arimų skaičių galima sumažinti naudojant herbicidus. Norint sunaikinti daugiametes piktžoles po dobilienų, dirva skutama verstuviniais arba rotaciniais skutikais, po to giliai suariama. Prieš sodinimą dirva keletą kartų dirbama kultivatoriumi arba frezuojama. Paruošta dirva turi būti puri, laidi vandeniui.

Žiemą stipresnis nei -25 °C šaltis be sniego gali labai pakenkti česnakų pasėliui. Norint pagerinti žiemojančių česnakų apsaugą nuo didelių šalčių ir ypač staigių temperatūrų svyravimų, pasėlius naudinga mulčiuoti. Mulčiavimui naudojamos durpės, šiaudai, smulkinta žolė, pjuvenos.

Mulčiuojama esant pirmosiomis stipresnėms šalnomis – gruodžio pirmą dešimtadienį. Durpės pasižymi geromis terminėmis savybėmis, todėl tinka mulčiuoti žiemojančius augalus. Jomis mulčiuojama 2–3 cm sluoksniu (norma apie 50 m³/ha). Mulčiuojant šiaudais, pavasarį reikėtų juos nuo augalų nuimti, taip pat šiek tiek padidinti azoto trąšų kiekį. Viena labiausiai paplitusių šiuolaikinių mulčiavimo priemonių yra žolė, kuri tinka įvairių tipų dirvoms. Žolei yrant, susidaro humusas, todėl dirva kartu ir patręšiama.

Maisto medžiagų poreikis

Mityba – vienas svarbiausių veiksnių, kuris daro įtaką augalų vystymosi ir augimo procesams, derlingumui ir produkcijos kokybei. Reikalingiausi česnakams mitybiniai komponentai yra azotas, fosforas ir kalis. Česnakai taip pat jautrūs mikroelementų trūkumui dirvoje.

Maisto elementų trūksta, kai yra per mažai ar per daug rūgšti dirva (česnakams augti tinkamiausias dirvos rūgštumas pH 6,0–7,5), taip pat kai dirvoje mažai organinių medžiagų, esant sausrai arba iškritus per dideliam kritulių kiekiui. Mūsų šalies klimato sąlygomis, kai pavasarį dirva šyla ilgai, žieminiams česnakams reikia daugiau fosforo (P) trąšų, nes šaltoje dirvoje fosforą sunkiau pasisavinti. Keletą pastarųjų metų dėl temperatūros pokyčių, ypač dienos–nakties metu, matyti P trūkumo pažymių: raudonai violetiniai česnakų lapai, kai augalai 5–6 lapų tarpsnio.

Mineralinės fosforo trąšos (superfosfato 300–400 kg/ha), kalio (kalio sulfato 200–300 kg/ha) ar kompleksinės trąšos žieminiams česnakams išberiamos rudenį ruošiant dirvą prieš pat sodinimą. Tuomet jos geriau ir vienodžiau įsiterpia ir susimaišo su viršutiniu dirvos sluoksniu. Renkantis kompleksines trąšas, reikia rinktis skirtas rudeniniam tręšimui – su mažiau azoto.

Azoto trąšomis žieminiai česnakai tręšiami pavasarį. Kartu su jomis galime įterpti ir kompleksinių trąšų.

Norint česnakus auginti su organinėmis trąšomis, tręšiama gerai perpuvusiu mėšlu ar kompostu 40–60 t/ha, jeigu priešsėlis nebuvo tręštas organinėmis medžiagomis. Vasariniams česnakams mėšlas įterpiamas iš rudens, žieminiams – nuėmus priešsėlį.

Česnakai – intensyviai augantys augalai, todėl optimalus tręšimas ir drėgmės kiekis dirvoje – veiksniai, turintys itin daug įtakos jų produktyvumui. Daugiausia vandens česnakai naudoja pradiniais vystymosi ir augimo tarpsniais – per šaknijimąsi ir augant lapams, tačiau dirvoje turi netrūkti drėgmės ir kitais vegetacijos tarpsniais.

Veislių pasirinkimas

Česnakų veislių pasirinkimas, palyginti su kitų rūšių augalais, yra nedidelis, ypač vasarinių. Pasaulyje sukurta ir registruota apie 300 veislių, iš kurių apie 115 įrašyta į ES bendrąjį daržovių rūšių ir veislių katalogą. Pasaulinėje rinkoje prekybai daugiau yra pateikiama vasarinių česnakų, nes jie geriau laikosi saugyklose, jiems reikia mažiau priežiūros negu žieminiams. Lietuvoje, kitose Baltijos ir kaimyninėse šalyse augintojai dažniau renkasi auginti vadinamuosius žieminius česnakus, kurių skiltelės tinka sodinti rudenį.

Dauginimui reikėtų sodinti skilteles, kurių ropelės pirktos sėklų parduotuvėse, o ne maisto prekybos tinkluose. Maistui skirti česnakai gali būti paveikti preparatais, stabdančiais augimo procesus. Taip apdorotos skiltelės dažniausiai nesišaknija arba lėtai vystosi ir auga. Yra nustatyta, kad ankstyvesnės, trumpesnės vegetacijos veislės ne tokios jautrios oro temperatūros ir dienos ilgumo pokyčiams, palyginti su vėlyvesnėmis veislėmis.

Česnakai – vieni iš jautriausiai į klimato sąlygas reaguojančių augalų ir ne visų veislių česnakai gerai augs mūsų klimato sąlygomis. Dėl pasitaikančių nepalankių žiemojimo sąlygų – sniego dangos nebuvimo, didelių temperatūros svyravimų – pavasarį pašalusios skiltelės sunkiau atželia arba gali visai sunykti.

Be to, skirtingos veislės skirtingai reaguoja į dienos ilgumą. Mūsų šalies klimato sąlygų ypatumams yra jautresnės pietinių regionų šalyse sukurtos ir Lietuvoje bandomos auginti česnakų veislės. Todėl geriau auginti lietuviškų veislių Veislės Dangiai česnakai Veislės Žiemiai ropelė Nuimtos veislės Žiemiai ropelės arba Lietuvoje gerai augti prisitaikiusių veislių česnakus, kurie yra ištvermingesni žemoms kritinėms temperatūroms ir kitiems nepalankiems veiksniams.

Šiuo metu Nacionaliniame augalų veislių sąraše ir ES bendrajame daržovių veislių kataloge įrašytos dvi lietuviškos selekcijos žieminių česnakų veislės, sukurtos LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institute, tai – Žiemiai ir Dangiai bei viena vasarinių česnakų veislė Vasariai.

Žiemiai – vidutinio ankstyvumo, derlinga veislė. Ropelės iš 6–12 skiltelių. Skiltelių dengiamasis lukštas šviesiai kreminis, kartais su išryškėjusiais rausvai violetiniais dryželiais, minkštimas baltas. Ropelių išorinis dengiamasis lukštas baltas.

Dangiai – vidutinio ankstyvumo. Ropelė iš 5–7 vienodo dydžio skiltelių, kurios taisyklingai išsidėsčiusios ratu aplink žiedynstiebį. Vidutinis skiltelės svoris 5–7 g. Dengiamasis skiltelių lukštas šviesiai violetinis su tamsiai violetiniais dryželiais ir dėmėmis. Šios veislės česnakai šiek tiek vėlyvesni nei Žiemiai.

Oficialios statistikos apie auginimo plotus Lietuvoje nepateikiama, tačiau pagal bendro pobūdžio informaciją galima teigti, kad bendras česnakų plotas yra apie 500 ha. Augintojai augina nuo keliasdešimt arų iki 5 ha. Be to, česnakai labai populiarūs tarp sodininkų mėgėjų, kurių auginimo plotai yra maži, gali būti auginama keletas dešimčių augalų.