Populiarėjant braškių auginimui šiltnamiuose aktuali jų apsauga nuo kenkėjų, kuriems plisti labai padeda aukštesnė temperatūra.

Permainingi orai talžo lauko braškių augintojus liūtimis, kurios skatina plisti ir uogų puvinius. Todėl daugelis mąsto apie braškių auginimą šiltnamiuose, tačiau ir čia yra nemažai iššūkių. Pirmiausia verta paminėti kenkėjus, nes jiems šiltnamiuose plisti labai padeda aukštesnė temperatūra.

Priklausomai nuo šiltnamio konstrukcijos ir jo priežiūros, į vidų gali nepatekti didesni vabzdžiai, todėl pagrindiniai šiltnamiuose auginamų braškių kenkėjai yra paprastosios voratinklinės erkės, amarai, baltasparniai, tripsai. Tačiau ir kiti braškių kenkėjai gali patekti į šiltnamį su užkrėstais daigais, atkeliauti ant įrangos ar ant žmonių.

Erkės, baltasparniai, tripsai

Kenkėjų rūšinė sudėtis aukštuose arba žemuose tuneliniuose šiltnamiuose yra panaši į kenkėjų kompleksą lauke auginamose braškėse tame pačiame regione, bet dėl aukštesnės temperatūros tuneliuose kenkėjų protrūkių kyla anksčiau ir jie būna gausesni, palyginti su lauko braškėmis. Pavyzdžiui, paprastųjų voratinklinių erkių vystymasis nuo kiaušinėlio iki suaugėlio vidutiniškai trunka 19 dienų, nors šis laikas gali būti ir 5 dienos, jeigu vyrauja aukšta temperatūra (25–38 °C) ir maža drėgmė. Besimaitindamos voratinklinės erkės praduria lapų ląsteles ir išsiurbia jų turinį, todėl pažeisti lapai yra dėmėti, balzgani, sutrinka fotosintezė, augalai pradeda skursti. Erkių gaminamas voratinklis, iš kurio kilo jų bendras pavadinimas, apsaugo jas nuo plėšrūnų ir palaiko erkėms palankias temperatūros ir drėgmės sąlygas. Voratinkliai matyti tada, kai erkių populiacija yra labai didelė.

Norint, kad akaricidai būtų veiksmingi, būtina juos kruopščiai išpurkšti ir labai gerai padengti augalus. Be to, labai svarbu keisti veikliąsias medžiagas, nes dėl trumpo voratinklinių erkių gyvavimo ciklo gali greitai atsirasti atsparumas akaricidams. Lietuvoje braškėms apsaugoti nuo erkių registruotos dvi veikliosios medžiagos: abamektinas ir lambdacihalotrinas.

Jeigu voratinklinių erkių yra labai daug, pirmiausia rekomenduojama populiaciją sumažinti akaricidais, o po to paleisti plėšriąsias erkes – akarifagus. Plėšriosios erkės turėtų būti paleidžiamos praėjus 7–10 dienų po akaricido panaudojimo.

Sėkmingai baltasparnių kontrolei braškėse, auginamose šiltnamyje, reikalinga integruota sistema, kurioje pagrindinis dėmesys būtų skiriamas prevencijai ir biologinėms priemonėms. Sąlygos, kurios sudaro prielaidas baltasparniams rastis ir plisti, kyla, kai šalia auga skirtingo amžiaus sodiniai – nauji daigai sodinami šalia antramečių ar vyresnių augalų; suaugę baltasparniai atnešami į braškių šiltnamį iš gretimų pasėlių – šeimininkų; yra piktžolių aplink šiltnamį.

Insekticidai nuo baltasparnių naudotini pagal poreikį, kai aptinkami kenkėjų židiniai ar kenkėjai išplitę gana gausiai, nes turi būti pasiektas tam tikras žalingumo slenkstis, kad naudoti cheminius produktus apsimokėtų.

Tripsų kontrolei naudinga naudoti lipnias feromonines gaudykles. Tripsus traukia ne tik mėlyna spalva, bet ir feromonas. Šios gaudyklės yra veiksmingesnės nei įprastos mėlynos lipnios tripsų gaudyklės, nes kenkėjų sugauna 1,3 karto daugiau.

Biologinės kontrolės priemonės

Šiltnamiuose biologinei kenkėjų kontrolei itin veiksmingi yra entomofagai – plėšrieji, kenkėjus parazituojantys vabzdžiai. Jie reguliuoja kenksmingųjų vabzdžių populiacijų gausumą, nes minta kenkėjų kiaušiniais, lervomis ar suaugėliais. Todėl, siekiant išsaugoti entomofagus, būtina atkreipti dėmesį į insekticidų, akaricidų toksiškumą grobuoniškiesiems vabzdžiams.

Yra keletas ypač veiksmingų šiltnamio sąlygomis plėšriųjų erkių rūšių, kurios gali būti naudojamos voratinklinių erkių kontrolės sistemoje. Tai – grobuoniškoji erkė Phytoseiulus persimilis, kuri minta visų vystymosi stadijų paprastosiomis voratinklinėmis erkėmis. Kasdien suaugusios plėšriosios erkės suryja apie 20 voratinklinių erkių kiaušinėlių arba lervų, 10 nimfų arba 5 suaugusias erkes. Įprastomis šiltnamio sąlygomis šių plėšriųjų erkių populiacija dėl jų vislumo išauga kelis kartus didesnė už bet kokią voratinklinių erkių populiaciją, be to, grobuoniškos erkės neturi galimybės nuskristi, todėl, per sezoną maždaug kas 3 savaites papildant jų populiaciją, galima sudaryti nenutrūkstamą augalų kenkėjų kontrolę.

Kita grobuoniška erkė (Amblyseius californicus) minta kiaušinėliais ir ankstyvų vystymosi stadijų voratinklinėmis erkėmis. Šiai grobuonei vystytis užtenka 4 dienų, bet tam reikia gana aukštos +30 °C temperatūros. Suaugusios grobuoniškos erkės gyvena apie 20 dienų, bet jos gali išgyventi ir be kenkėjų, misdamos žiedadulkėmis, todėl jas labai tinka naudoti kaip prevencinę priemonę, kai dar nėra antplūdžio, bet jau yra pavienių kenkėjų ar židinių.

Plėšriosios erkės (Amblyseius swirskii) minta baltasparnių kiaušinėliais ir lervomis, taip pat naikina tripsų lervas, dienos porcija – 5–10 kenkėjų. Naudojamos tiek pavieniams židiniams, tiek visą plotą apnikusiems kenkėjams naikinti. Veiksmingiausia pradinėje kenkėjų paplitimo stadijoje.

Šiltnamiuose daugumą mikroklimato sąlygų galima kontroliuoti ir sudaryti palankias braškių auginimo sąlygas, pasitelkus integruotą kenksmingųjų organizmų kontrolės sistemą, kurioje pagrindinis dėmesys skiriamas prevencijai ir biologinėms priemonėms, gauti gausų ir kokybišką uogų derlių.

Lietuvoje 2021 m. deklaruota 692 ha braškynų, iš kurių 10,2 ha arba 1,5 proc. auginama šiltnamiuose. Pastaraisiais metais braškių šiltnamiuose auginama vis daugiau, nes taip lietuviškų kokybiškų uogų pasiūlą galima užtikrinti ne porą vasaros mėnesių, o pusę metų ar ilgiau.