Nuo 2022 m. lapkričio 1 d. įsigalios Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymas, kuriame numatyta, kad grynaisiais pinigais bus galima atsiskaityti iki 5 000 eurų. Vis dėlto galios ir dvi išimtys, kada šio reikalavimo bus galima nesilaikyti.

Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymas priimtas 2022 m. birželio 23-iąją. Jis bus taikomas visiems atsiskaitymams ir bet kokiems mokėjimams pagal sandorius (atsiskaitymas už prekes ar paslaugas, dividendų išmokėjimas, pinigų išdavimas atskaitingiems asmenims).

Grynųjų pinigų ribojimas galios ir įmonėms, ir individualią veiklą vykdantiems fiziniams asmenims, ir visiems gyventojams bei užsieniečiams, esantiems Lietuvoje. Šis įstatymas nebus taikomas Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų, specialiųjų misijų atsiskaitymams, taip pat karo padėties ir mobilizacijos atvejais.

Atsiskaityti grynaisiais pinigais galima, jei suma neviršija 5 000 Eur arba šią sumą atitinkančios užsienio valiutos sumos. Pagal tą patį sandorį atliekami mokėjimai galės būti išmokami dalimis, tačiau, pasiekus 5 000 Eur ribą, likusius mokėjimus reikės atlikti bankiniu pavedimu. Skaidyti sandorį dalimis, norint išvengti nustatyto grynųjų pinigų ribojimo, bus draudžiama.

Pavyzdys. Pirkimo ir pardavimo sutartyje nurodyta, kad pirkėjas turi sumokėti 10 000 Eur, iš kurių avansas sudaro 3 000 eurų. Likusią sumą (7 000 Eur) reikės sumokėti per 30 dienų po prekių pristatymo. Taigi avansą ir dar 2 000 Eur bus galima sumokėti grynaisiais pinigais, o 5 000 Eur pirkėjas turės pervesti pardavėjui į banko sąskaitą.

Jei sudarytas ilgalaikis arba neterminuotas sandoris ir mokėjimai atliekami periodiškai (ryšių paslaugos, nuoma ir pan.), grynaisiais pinigais bus galima atsiskaityti tol, kol bus pasiekta 5 000 Eur suma, likusią dalį reikės sumokėti bankiniu pavedimu.

Pavyzdys. Metams sudaryta buto nuomos sutartis, kurioje numatyta, kad kas mėnesį nuomininkas turi sumokėti 500 eurų. Vadinasi, jis 10 mėnesių (kol neviršys 5 000 Eur) galės atsiskaityti grynaisiais pinigais, o paskui (likusius du mėnesius) pinigus turės pervesti į nuomotojo banko sąskaitą.

Vis dėlto įstatyme numatyti du atvejai, kada galima mokėti grynaisiais pinigais, kai suma yra didesnė nei 5 000 eurų. Pirmasis, kai atsiskaitymai ar mokėjimai atliekami naudojantis mokėjimų paslaugų teikėjų paslaugomis ir galima nustatyti kliento tapatybę. Tai gali būti grynųjų pinigų pervedimas į gavėjo banko, kredito, elektroninių pinigų įstaigų sąskaitas „Perlo“ terminaluose, Lietuvos pašto skyriuose, nurodant gavėjo vardą, pavardę, asmens ar įmonės kodą ir banko sąskaitos numerį. Antrasis, kai mokėjimo vietoje atsiskaityti negrynaisiais pinigais nėra galimybės, o pagal sandorį tai padaryti privaloma nedelsiant. Tokiu atveju asmuo, gavęs grynųjų pinigų, privalės per 10 dienų apie tokį sandorį pranešti Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI). Reikės nurodyti aplinkybes, kodėl negalėjo atsiskaityti negrynaisiais pinigais, ir abiejų sandorio šalių identifikavimo duomenis. VMI iki 2022 m. spalio 31 d. įpareigota nustatyti tvarką, kokiu būdu tai bus galima atlikti ir kokios galimos aplinkybės.

Jeigu sandoriai, sudaryti iki 2022 m. lapkričio 1 d., ir atsiskaitymai pagal juos grynaisiais pinigais dar nepradėti ar pradėti, bet nebaigti, juos bus leidžiama baigti pagal teisės aktus, galiojusius iki šio įstatymo įsigaliojimo.

Pavyzdys. 2022 m. liepos 1 d. fiziniai asmenys sudarė 10 000 Eur paskolos sutartį, kurioje numatė, kad paskola turi būti grąžinta iki 2023 m. sausio 31 dienos. Šiuo atveju visą paskolą (10 000 Eur) bus galima grąžinti grynaisiais pinigais, nes sandoris sudarytas iki 2022 m. lapkričio 1 dienos.

Šio įstatymo įgyvendinimo kontrolę vykdys VMI ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba, o už įstatymo nesilaikymą bus taikoma administracinė atsakomybė, numatyta Administracinių nusižengimų kodekse. Baudžiamos bus abi šalys – ir grynųjų pinigų mokėtojas, ir jų gavėjas.

Kokio dydžio bauda bus skiriama, priklausys nuo to, kiek atsiskaitant grynaisiais pinigais bus viršyta 5 000 Eur suma, ir nuo to, ar pažeidimas įvykdytas pirmą kartą ar pakartotinai. Fiziniams asmenims bauda gali siekti nuo 100 iki 3 000 Eur, o juridinių asmenų arba jų padalinių vadovams – nuo 200 iki 4 000 eurų.

Mokesčių administravimo įstatyme taip pat padarytas pakeitimas, numatantis, kad mokesčių mokėtojas, gavęs 1 500 Eur ir didesnę baudą už Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo pažeidimus, bus įtrauktas į nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašą. Be to, atsiskaitant grynaisiais pinigais, kai suma viršys 5 000 Eur, nebus galima pagrįsti turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltinio, net jei sandorio dokumentai bus tvarkingi ir turės juridinę galią.

Taigi, asmenys, iki šiol atsiskaitinėję didesnėmis grynųjų pinigų sumomis, turėtų išsiimti banko sąskaitų mokėjimo korteles, įsigyti mokėjimo kortelių skaitytuvus, užsitikrinti interneto ryšį, peržiūrėti sutartis ir pasiruošti pokyčiams. Šiuo ribojimu siekiama mažinti šešėlinę ekonomiką, korupciją, pinigų plovimą, užtikrinti sandorių skaidrumą, surinkti mokesčius.