Zurnalui - A1-BASF + prenumerata 2024 11 19 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2022/08
Ūkininkų stiprybė – šeima
  • Rasa JAGAITĖ
  • Mano ūkis

„Jau prašosi dalgio“, – akimis glostydamas subrendusių žieminių miežių lauką liepai įpusėjus kalba Radviliškio r. ūkininkas Augutis Krikščiūnas, planuodamas prasidėsiančią javapjūtę. Už kombainų sės trys jo sūnūs: Vytautas, Darius ir jaunėlis Lukas, o tėvui teks ne mažiau atsakingas darbas grūdų sandėlyje ir džiovykloje.

Tėvo ir dviejų vyresniųjų sūnų bendrai valdomi žemės plotai sudaro 1 100 ha, specializuojamasi augalininkystėje: auginami žieminiai kviečiai ir rapsai, vasariniai ir žieminiai miežiai, pupos, kukurūzai grūdams.

Tad šį sezoną broliams reikės nukulti daugiau kaip 1 000 ha. Bendras ūkio derlius įprastai siekia apie 6 000 tonų. Kombainai geri, našūs, todėl, esant palankiems orams, darbai turėtų vykti sklandžiai. Broliai sako, kad miežius nuimtų per dvi dienas, deja, derliaus nuėmimo pradžią vis atitolino kasdieniai lietūs. Sprendžiant pagal laukų būklę šiemet javapjūtė – vėlesnė negu ankstesniais sezonais.

Atsakingas darbas ne vien kūlimas. Per javapjūtę A. Krikščiūnas ištisas paras leidžia tvarkydamas grūdus. „Ant šios sofutės numiegu truputį, nes visą laiką reikia stebėti grūdų džiovinimą ir valymą“, – sako ūkininkas, atėjęs į gamybines patalpas. Derliaus apdorojimas nukūlus daug lemia, kokia bus galutinė parduoti iškart ar ilgiau laikyti skirtų grūdų kokybė.

„Stengiamės lauke grūdų nevalyti. Mūsų ūkyje ne kombainai valo grūdus. Turime valomąsias, dvi džiovyklas. Todėl parvežtą derlių pagal galimybes valome, tuomet džioviname. Dalį grūdų iš karto vežame priduoti įmonėms, su kuriomis esame sudarę sutartis, pavasarį iš jų gauname trąšų ar chemijos“, – pasakoja Augutis.

Krikščiūnai yra kooperatyvo „Radviliškio aruodas“ nariai, todėl tiek derlių per jį parduoda, tiek ir prekes ūkiui perka.

Vyriausias sūnus Vytautas Krikščiūnas buvo vienas iš šio kooperatyvo įkūrimo iniciatorių, dabar ir valdybos narys. Pasakoja, kaip apie dešimt jaunų inovatyvių ūkininkų nutarė susiburti prieš 5 metus. „Matėme pavyzdžių, naujo dviračio nereikėjo išradinėti, tiesiog galėjome eiti jų pėdomis“, – sako ūkininkas. Šiuo metu „Radviliškio aruodas“ jau turi daugiau kaip 40 narių.

Siekia užauginti aukščiausios kokybės kviečius

Didžiausius ūkio pasėlių plotus, atsižvelgiant į sėjomainą, užima žieminiai kviečiai. Šiemet augina daugelio pamėgtus Skagen ir naujesnius Arktis. Šias veisles ūkininkai renkasi dėl maistinės grūdų kokybės ir stabilaus derlingumo.

„Nuolat paimame ir naujų veislių pabandyti, bet pastaruosius metus visuomet didesnę plotų dalį užima Skagen, nes gera veislė tiek derliaus, tiek grūdų kokybės atžvilgiu, tiesa, jos silpna vieta – esant aukštam derlingumo potencialui ir nepalankiems orams gali šiek tiek išgulti“, – sako Vytautas, profesionalus agronomas, baigęs VDU Žemės ūkio akademiją. Tad svarbiausia jo užduotis ūkyje – agronominiai klausimai. Be to, pasak Vytauto, visuomet galima pasikonsultuoti ir su dviem kooperatyvo „Radviliškio aruodas“ agronomais. Taigi, bendrai tariantis gimsta geriausi sprendimai.

Kalbėdamas apie tai, kaip pasiekti aukštą grūdų kokybę, jis pradeda nuo dirvožemių. „Smėliuke tikrai kokybės nepasieksi, dirvožemiai turi būti geresni, atitinkamai patręšti. Gamta irgi turi įtakos – reikia saulėtų dienų. Nesistengiame per pieninę brandą su purkštuvais ir karbamidu važinėti. Anksčiau tai darėme, bet pamatėme, kad ne visada efektyvu, ypač jeigu karščiai“, – pasakoja Vytautas.

Anot Krikščiūnų, pagal pasėlių būklę šiemet gal būtų gavę rekordinius derlius, jeigu ne krituliai, išguldę dalį plotų. Palankiais metais pavykdavo užauginti ir 8 t/ha kviečių, 6 t/ha vasarinių bei 7 t/ha žieminių miežių. Tik rapsų ir pupų vidutiniai derliai nebūna labai aukšti – apie 3 t/ha. Ūkininkai sako, kad kiekvienos augalų rūšies tam tikra priežiūros specifika, todėl, siekiant aukštesnio derlingumo, reikia daug žinių ir patirties.

Laukai neariami jau kelerius metus, įdirbami įvairiais skutikliais. Dirvoms gerinti auginamos tarpinės kultūros: garstyčių, dobilų ir svidrių mišinys, taip pat tręšiama paukščių mėšlu. Kuliant derlių šiaudai smulkinami ir paskleidžiami lauke. Tuomet iš karto skutama ir įsėjami tarpiniai augalai. Jie auginami tuose laukuose, kurie bus ruošiami pavasarinei sėjai. Dėl greitesnio šiaudų irimo ūkininkai yra išbandę ir tam skirtą bakterinį preparatą. Į laukus vežė ir panaudotą grybų auginimo substratą, bandė preparatą, padedantį pasisavinti fosforą.

Prieš kelerius metus buvo atlikti visų laukų dirvožemių agrocheminiai tyrimai, sudaryti tręšimo žemėlapiai. Tad NPK trąšos išberiamos pasitelkus kompiuterinę programą skirtinga norma pagal žemėlapius sėjant. Tam įsigyta moderni sėjamoji, kuri įdirba žemę, pasėja ir trąšas išberia. Papildomam tręšimui naudojamos azoto trąšos, kurios paprastai beriamos pasėliuose du kartus. Ūkio dirvožemių vidutinis našumas – apie 45 balai. Po kelerių metų vėl bus tiriami laukai ir žiūrima, kaip pasikeitė fosforo ir kalio kiekiai, sudaromi nauji tręšimo planai.

„Manau, kad daug esame padarę ir pagal ES žaliojo kurso reikalavimus, ne tik tręšdami, bet ir purkšdami pesticidus, nes purkštuvas išmanusis“, – įsitikinęs Augutis.

Liūtys ir pasėlių išgulimas

Šių metų pirmoji vasaros pusė buvo labai lietinga. Liūtys padarė nemenkos žalos ir radviliškiečių ūkių pasėliams. Liepos antrojo dešimtadienio pradžioje per vieną parą iškrito apie 60 mm kritulių, o tai beveik mėnesio norma. Kai kuriuose laukuose varpas auginantys kviečiai tokios vandens dozės su vėju neatlaikė – pasėliai vietomis visai išgulė. Krikščiūnų kviečiai, šiemet užaugę kaip niekada gražūs, vešlūs ir tankūs, irgi nukentėjo, bet ne taip stipriai. Kaip pastebi Augutis, lietingi metai vis dėlto geriau negu sausringi.

„Vienodų metų nėra, kiekvieni su savo iššūkiais. Tačiau su gamta nepakovosi, su ja reikia draugauti. Manau, šį sezoną pavyko pagrindinius darbus atlikti laiku“, – priduria Vytautas.

Pasak jo, kviečiai gal ir būtų atlaikę gamtos stichiją, jeigu pasėliai būtų dukart nupurkšti augimo reguliatoriumi. Planus pakoregavo orai. Mat pavasarį javai lėtokai vystėsi, nes buvo vėsu. Todėl augimo reguliatorius dalyje pasėlių buvo panaudotas vieną kartą. „Gerai tik tiek, kad naudojome visą normą, tai ji stipriau veikė“, – pastebi Vytautas.

Patys remontuoja drenažą

Gausūs lietūs kai kuriuos ūkininkų laukus šią vasarą skandino. Krikščiūnams tokių bėdų jau pavyksta išvengti, nes vyrai itin daug dėmesio skiria melioracijos sistemų remontui: jį atlieka savo lėšomis ir savo jėgomis.

„Po darbų, rudeniop arba anksti pavasarį tvarkome melioraciją. Žiūrime, kur užmirkę, pagal interneto žemėlapius surandame drenažo trasas, kurios dažniausiai visai užaugusios asiūklių šaknimis arba užlūžusios, ir tiesiame naują drenažą. Paklojame šimtus metrų vamzdžių“, – pasakoja Darius, pridurdamas, kad darbams naudoja savo ekskavatorių. Nors vamzdžiai nepigūs, o dabar dar pabrango, investicijos, pasak Krikščiūnų, atsiperka, nes tie plotai nebemirksta ir vėl duoda derlių.

Pradėję nuo nulio

Prieš tris dešimtmečius nuo nulio pradėję Augutis ir Raimonda Krikščiūnai sukūrė vieną pažangiausių ūkių, šiemet Radviliškio rajone laimėjusių „Metų ūkio“ titulą. Šeimos galva prisimena, kokia sunki buvo pradžia, teko labai daug prakaito išlieti, nes, kaip sako anksti tėvo netekęs Augutis, nieko nepaveldėjo, nebuvo nei pinigų, nei žemės, išskyrus tuomet kaip ir visiems kaimo žmonėms išdalytus 3 ha ir dar iš beirstančio kolūkio gautas dvi telyčias. Darbšti šeima pamažu lipdė ūkį, užaugino tris sūnus, kurie visi liko gimtinėje ir džiaugiasi jau galėdami tėvų patariami ir padedami čia kurti savo ūkius. Anksčiau Krikščiūnai laikė ir gyvulių, o dabar orientuojasi į augalininkystę.

Paklaustas, kas yra ūkio stiprybė, Augutis nedvejoja, kad tai šeima. Visi dirba kartu, nors tėvas sūnums suteikia daug ekonominio ir sprendimų savarankiškumo, sakydamas – reikia jaunimui duoti laisvės, kad patys prisiimtų atsakomybę, galėtų pasidžiaugti pasiektais rezultatais. Galbūt todėl ir visi sūnūs sutartinai tvirtina, kad gimtinėje geriausia, niekuomet nenorėjo jos palikti ir neplanuoja, nuo pat mažumės prie ūkio, netgi patys ragino tėvus jį plėsti. Jaunesnysis Lukas Krikščiūnas šiemet baigė gimnaziją, irgi svajoja apie agronomijos studijas, o po to ir savo ūkį gimtinėje norėtų sukurti. Tėvai jaunuolio planus palaiko.