23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2022/08
Paukščių mityba ir sveikatingumas
  • Prof. dr. Jürgen ZENTEK Berlyno laisvasis universitetas
  • Mano ūkis

Lesalų kokybę užtikrina subalansuotas jų gamybos procesas, fiziologiškai pagrįsta struktūra, optimali angliavandenių, baltymų, riebalų, mineralinių medžiagų ir priedų koncentracija.

Subalansuota paukščių mityba užtikrina gerą paukščių sveikatingumą. Todėl, gaminat lesalus, būtina atsižvelgti į paukščių mitybos rekomendacijas. Svarbiausi kokybiniai lesalo rodikliai yra apykaitos energija, baltymai, aminorūgštys, makro- ir mikroelementai.

Idealaus baltymo koncepcija

Šiuo metu baltyminių žaliavų kainos yra aukštos, tad ieškoma būdų mažinti lesalų gamybos savikainą. Paukščius galima lesinti mažesnio baltymingumo lesalais, bet tuomet reikia didesnio sintetinių aminorūgščių kiekio. Kitas svarbus žingsnis, optimizuojant lesaluose aminorūgštis – taikyti idealaus baltymo koncepciją, t. y. lizinas turi sudaryti 100 proc., o kitos aminorūgštys turi būti pateiktos tam tikru santykiu.

Idealaus baltymo koncepcija priklauso nuo paukščių amžiaus, produktyvumo tipo, t. y. dėsliosioms vištoms ir broileriams ji taikoma skirtingai. Sudarant lesalų receptūras, patariama naudoti tik pasisavinamų aminorūgščių koncepciją. Analizuojant sintetinių aminorūgščių panaudojimą, būtina atkreipti dėmesį į gliciną, nes, esant labai intensyviam broilerių augimui, lesaluose jo nepakanka. Aminorūgštis lesale galima taupyti naudojant nekrakmolo polisacharidus skaldančius fermentus, ypač jei naudojami priedai, kuriuose yra daug įvairių fermentų.

Kalcis ir fosforas (bendras ir pasisavinamas) yra svarbūs makroelementai, kurie užtikrina gerą paukščių produktyvumą, gerą kaulų vystymąsi, lukšto kokybę. Siekiant geresnio kalcio, fosforo, natrio pasisavinimo, rekomenduojama naudoti 6-ają fitazę. Tyrimai parodė, kad fitazė gali gerinti paukščių žarnyno gleivinės struktūrą.

Taip pat keičiasi ląstelienos panaudojimo paukščių lesaluose koncepcija. Didesni ląstelienos kiekiai, apie 1,5 proc. daugiau, palyginti su įprastomis broilerių lesinimo rekomendacijomis, skatina raumeninio skrandžio darbą, stimuliuoja virškinimo fermentų sekreciją, didina žarnyno gaurelių plotą, gerina lesalo maisto medžiagų pasisavinimą. Visi šie rodikliai padeda gerinti paukščių produktyvumą, kraiko ir ekskrementų kokybę, paukščių gerovę. Atlikti tyrimai parodė, kad ląstelienos kiekio, ypač netirpios frakcijos, padidinimas vištų lesaluose 1,5 proc. mažina kanibalizmą ir plunksnų pažeidimus.

Sveiko žarnyno sąlygos

Kitas svarbus aspektas yra paukščių žarnyno sveikatingumas, nes tai glaudžiai susiję su imunitetu, organizmo antioksidacine sistema, geru lesalo maisto medžiagų virškinimu ir jų absorbcija, žarnyno epitelio medžiagų apykaita, eubioze (žarnyno saprofitinės mikrofloros ir aplinkos pusiausvyra).

Vertinant žarnyno sveikatingumą ir naudojant specialius žymenis, atliekami mikrobiotos (žarnyno mikroorganizmų ir jų genų katalogo) tyrimai. Jie parodė, kad lesale dideli aminorūgšties metionino kiekiai (0,2–0,8 proc.) gali mažinti patogeninės mikrofloros, pavyzdžiui, Clostridium perfringens bakterijų, vystymąsi.

Lesale esantys nekrakmolo polisacharidai gali sukelti disbiozę, padidinti virškinamosios masės klampumą žarnyne ir sukelti nekrozinį enteritą. Žarnyno mikroflorai subalansuoti galima naudoti plataus veikimo spektro nekrakmolo polisacharidus skaldančius fermentus ir probiotikus.

Mikrobiotos balansui žarnyne įtakos turi šie veiksniai:

  • lesalų gamybos procesas,
  • lesalų struktūra,
  • antimaistinės medžiagos, didinančios virškinamosios masės klampumą,
  • angliavandeniai,
  • baltymai ir riebalai,
  • mineralinės medžiagos,
  • ląsteliena,
  • įvairūs lesalų priedai.

Dr. Ilen’a Röhe (Ilena Riochė) nustatė, kad rupiai susmulkinta pašarinė žaliava skatina fermentacijos procesus paukščių gūžyje, didina pieno rūgšties išskyrimą, liaukinio skrandžio ir kasos fermentų sekreciją, mažina patogeninės mikrofloros koncentraciją plonajame žarnyne.

Probiotikų ir prebiotikų reikšmė

Gerinant pašarinių žaliavų maistinę vertę, galima naudoti kietosios būsenos fermentaciją. Tai yra technologija, kuri, taikant naujus metodus, gali būti naudojama fermentų ir kitų junginių gamybai. Ši technologija leidžia, pavyzdžiui, naudojant pieno rūgšties bakterijas, gaminti specialias antimikrobines substancijas, fermentus, kurie didina lesalų maistinių medžiagų virškinamumą, paukščių sveikatingumą ir produktyvumą.

Paukščių žarnyno mikrobiotos sudėtį veikia tokie lesalų priedai, kaip varis, cinkas, vidutinio ilgio riebalų rūgštys, fermentai, probiotikai (mikroorganizmai), prebiotikai (nevirškinamieji angliavandeniai), fitogeniniai priedai.

Varis ir cinkas didina paukščių imunitetą, optimizuoja žarnyno fiziologinius procesus. Vidutinio ilgio riebalų rūgštys pasižymi antivirusiniu, antibakteriniu poveikiu, gerina paukščių imunitetą, mažina žarnyno uždegiminių procesų intensyvumą.

Probiotikų naudojimas paukščių mityboje stiprina organizmo apsaugą nuo žarnyno infekcinių ligų, skatina mucino ir antimikrobinių peptidų gamybą, gerina tvirtos jungties baltymų stabilumą. Tvirtos jungties baltymai paukščių organizme atlieka reguliavimo funkcijas, dalyvauja jonų apykaitoje, vandenyje ištirpusių medžiagų pernašos procesuose. Probiotikai skatina imunoglobulinų IgA skilimą, dėl to gerėja organizmo apsauginės funkcijos, stabdo patogeninės mikrofloros augimą, mažina viduriavimo atvejus.

Tačiau skirtingi probiotikai pasižymi įvairiu poveikiu paukščių organizmui. Pavyzdžiui, mikroorganizmų kamienas Lactobacillus spp. gerina paukščių augimą, dalyvauja kaulų formavimosi procesuose, slopina salmonelių vystymąsi, didina organizmo oksidacinį talpumą, mažina ląstelių mirtingumą, nekrozinio enterito susirgimo atvejus, didina mikroorganizmų įvairovę žarnyne, gerina kvėpavimo takų funkcijas, gamina bakteriocinus, skatina žarnyno epitelio vienodumą.

Mikroorganizmų kamienas Enterococcus spp. mažina šiluminio streso padarinius, gerina raumeninio skrandžio funkcijas, didina imunines savybes, paukščiai mažiau serga žarnyno nekroziniu enteritu.

Prebiotikai pasižymi selektyviu mikroorganizmų (pvz., Lactobacillus spp., Bifidobacterium spp.) augimą skatinančiu arba augimą slopinančiu (pvz., Salmonella spp., Campylobacter spp., Clostridium perfringens) poveikiu.

Taip pat paukščių mityboje naudojami simbiotikai, kurie sudaryti iš prebiotikų (inulino, fruktooligosacharidų) ir mikroorganizmų kamienų (Entereccocus faecium, Bacillus coagulans ar kt.). Tokie deriniai sėkmingai naudojami broileriams ir mėsinių paukščių tėviniams pulkams lesinti.

Užauginti broilerius be antibiotikų

Pasauliniu mastu sprendžiama antibiotikų atsparumo problema. Patogeniniai mikroorganizmų kamienai (E.coli, K. pneumoniae, Salmonelle spp. ir kt.) gamina fermentą laktamazę, kuris užtikrina dauginį atsparumą betalaktaminiams antibiotikams.

Siekiant mažiau naudoti antibiotikų paukščiams lesinti ir spręsti atsparumo antibiotikams problemas, broilerių auginimas be antibiotikų tampa vienu iš pagrindinių paukštienos gamybos tikslų. Mažiau lesinant broilerius antibiotikais labai svarbu pasirūpinti efektyvia biosauga paukštynuose, sumažinti aptarnaujančio personalo judėjimą, efektyviai atlikti paukštidžių valymo ir dezinfekcijos darbus per technologines pertraukas.

Didelis vario ir cinko kiekio naudojimas veikia sinergiškai su antibiotikais ir didina mikroorganizmų atsparumą jiems. Norint mažiau naudoti antibiotikų lesinant paukščius, naudojami tokie lesalų priedai, kaip probiotikai, prebiotikai, simbiotikai, vidutinio ilgio riebalų rūgštys, nekrakmolo polisacharidus skaldantys fermentai, fitobiotiniai priedai ar minėtų priedų įvairios kombinacijos, taikomos įvairios vakcinavimo programos.

Moksliniu požiūriu labai svarbūs žarnyno mikrobiotos tyrimai. Tik tokio pobūdžio tyrimai užtikrins gerą žarnyno sveikatingumą, efektyvų lesalų priedų panaudojimą, intensyvų broilerių augimą, aukštos maistinės vertės paukštininkystės produktų gamybą.

Publikacija parengta pagal prof. dr. Jürgen‘ o Zentek‘o pranešimą, skaitytą Kauno technologijos universiteto (KTU) Dirbtinio intelekto centre. Publikaciją lietuvių kalba parengė KTU prof. habil. dr. Romas Gružauskas.