23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2022/08
Dažniausios veršelių sveikatingumo problemos
  • Prof. dr. Alius POCKEVIČIUS, Jonas GINTAUTAS LSMU Veterinarijos akademija
  • Mano ūkis

Dažniausios jaunų veršelių ligos, dėl kurių netenkama prieauglio, yra diarėja, pneumonija ir septicemija. Kitos veršelių gaišimo priežastys dažniausiai susijusios su jų laikymo, priežiūros paklaidomis.

Veršelių užsikrėtimas virusais, bakterijomis ar pirmuonimis nebūtinai lemia klinikinės ligos išsivystymą. Tam įtakos turi daug įvairių veiksnių, pavyzdžiui, silpnas veršelio imunitetas, netinkama veršelių priežiūra, patalpų ventiliacija, ne laiku sugirdytos ar prastos kokybės krekenos, nedezinfekuota bambos virkštelė po apsiveršiavimo, netinkamas veršelių grupavimas; arba kai gardeliuose jie laikomi per tankiai, netinkamai arba visai nevalomos ir nedezinfekuojamos laikymo patalpos, priežiūros, girdymo inventorius; dėl karvių sveikatingumo problemų bandoje ar netinkamo veršingų karvių šėrimo gali gimti silpni veršeliai ir kt.

Sumažinus ar pašalinus šiuos rizikos veiksnius, gali susirgti tik pavieniai veršeliai, nors ligos užkratas ir bus patekęs į jų organizmą. Ligų sukėlėjų persistavimas veršelių aplinkoje pieninių karvių bandose yra svarbus veiksnys, siekiant auginti sveiką prieauglį. Diarėjos ir septicemijos ligos sukėlėjų šaltinis dažniausia yra išmatos, o pneumonijos atveju patogenai į veršelių organizmą dažniausia patenka per kvėpavimo takus. Infekcijos šaltinis gali būti ir geriamasis vanduo, girdymo priemonės, graužikai, paukščiai ar žmonės. Jei liga kyla pirmąją gyvenimo savaitę, didelė tikimybė, kad patogenas į veršelio organizmą pateko iš apsiveršiavusios karvės ar veršiavimosi patalpos. Jei susirgimo simptomai pasireiškė antrąją gyvenimo savaitę ir vėliau, tikėtina, kad užkratas pateko iš veršelio aplinkos.

Diarėja

Tai dažniausia jaunų veršelių netekimo priežastis, kuri aktualiausia pirmą veršelio gyvenimo mėnesį. Šios problemos profilaktikai labai svarbu tinkamai girdyti ir prižiūrėti veršelius. Viduriavimą sukelia įvairūs mikroorganizmai, neretai veršeliai būna infekuoti keliais patogenais. Kai kurios patogenų rūšys, tokios kaip E.coli, kampilobakterijos ar Clostridium perfringens, sukeliančios diarėją, yra normali kliniškai sveiko veršelio žarnyno mikroflora. Kliniškai viduriuojančiam veršeliui pasireiškia dehidratacija, atšąla galūnės, išmatos yra skystos, vandeningos, jauniklis netenka apetito, sunkiai keliasi ir orientuojasi aplinkoje.

Gyvų veršelių ligos sukėlėjai diagnozuojami greitaisiais testais, kuriais tiriamos išmatos. Nugaišusių veršelių mėginius tikslinga paimti iš žarnų ir atlikti bakteriologinį tyrimą, kuris nustatytų viduriavimą sukėlusį patogeną ir mikroorganizmų atsparumą antimikrobiniams vaistams.

Šios priemonės veterinarijos gydytojui padėtų įvertinti situaciją ir parinkti tinkamas gydymo, ligos kontrolės ir profilaktikos priemones. Jei viduriavimo priežastis yra bakterinės kilmės, reikia gydyti antibiotikais. Jų nereikėtų skirti, jeigu viduriavimo priežastis yra virusai ar pirmuonys.

Viduriuojančiam veršeliui išsivysto dehidratacija, jis netenka skysčių ir elektrolitų, kyla hipoglikemija, todėl sėkmingam gydymui labai svarbi intensyvi skysčių terapija. Veterinarijos gydytojai, kliniškai įtardami viduriavimą sukėlusią priežastį, dažniausiai remiasi veršelio amžiumi, kai jis susirgo. Kiti rodikliai, tokie kaip išmatų konsistencija ir spalva, yra ne tokie patikimi aiškinantis ligos sukėlėją.

Per dėl diarėjos nugaišusių veršelių patologinį anatominį tyrimą dažniausiai diagnozuojamas ūmus šliužo ir žarnų uždegimas, kartais ir opos, šliuže randama susidariusių kazeino krešulių, padidėjusių žarnų pasaito limfinių mazgų, kepenų degeneracija, matyti dehidratacija, anemijos požymių, veršelio išangės sritis būna sutepta išmatomis. Jaunų veršelių viduriavimą sukeliantys patogenai dažniausiai yra virusai, bakterijos ir pirmuonys.

Virusai. Rotavirusas daugelio veršelių išmatose randamas pirmą gyvenimo mėnesį. Ne visi veršeliai, kuriems iš išmatų išskiriamas virusas, viduriuoja. Diarėja dažniausiai pasireiškia 3–7 gyvenimo dieną. Liga trunka neilgai, tačiau pažeidžiama žarnų gleivinė, kuriai atsikurti reikia laiko.

Koronavirusinės ligos sukėlėją randame veršelių išmatose, tačiau ne visiems jaunikliams pasireiškia viduriavimas. Koronavirusinė infekcija žarnyno gleivinę pažeidžia stipriau nei rotavirusas, todėl susirgimas komplikuojasi į antrinę infekciją, kuri sunkina viduriavimo eigą. Ligos pasireiškimo laikas panašus kaip ir rotavirusinės infekcijos. Koronavirusui patekus į veršelio kvėpavimo takus, gali pasireikšti ir kvėpavimo takų uždegimas.

Rota- ir koronavirusinių infekcijų profilaktikai naudojamos vakcinos, nes vakcinuotų karvių krekenose esantys imunoglobulinai naujagimius veršelius gali apsaugoti pirmosiomis gyvenimo dienomis.

Galvijų virusinės diarėjos virusas, palyginti su rota- ir koronavirusais, viduriavimą sukelia retai, nors viena iš viruso padermių gali sukelti kraujavimo sindromą, kuris pasireiškia 1–2 mėn. amžiaus veršeliams, užsikrėtusiems virusu netrukus po karvės apsiveršiavimo.

Bakterijos. Kolibakterioze veršeliai dažniausiai suserga pirmomis gyvenimo dienomis. Dalis E. coli padermių yra normali virškinamojo trakto mikroflora, tuo tarpu patogeninės padermės, ypač enterotoksigeninės, yra dažniausia naujagimių veršelių septicemijos priežastis. Susirgusiesiems pasireiškia dehidratacija, veršeliai gali nugaišti net nepradėję viduriuoti. Ligos eiga yra greita, pradžioje būdingas silpnumas, dehidratacija, viduriavimas ir veršelis gali nugaišti per parą. E.coli infekcijos atveju labai svarbi skysčių terapija, be kurios gydymas antibiotikais yra mažai efektyvus.

Siekiant išvengti ligos, tikslinga vakcinuoti užtrūkintas karves, svarbu laiku sugirdyti geros kokybės krekenų po atsivedimo.

Clostridium perfringens C tipas veršeliams pirmosiomis gyvenimo dienomis sukelia viduriavimą. Ligai būdinga staigi, ūmi eiga, prieš gaišimą jauniklius gali kamuoti diegliai ar nerviniai reiškiniai, skrodimo metu nustatomas hemoraginis žarnų uždegimas.

Salmoneliozė pasireiškia dažniausiai 1–2 savaičių amžiaus ir vyresniems veršeliams, kuriems bakterija sukelia viduriavimą, rečiau – pneumoniją, infekuotiems veršeliams gali kilti septicemija. Išmatose randama kraujo, pažeidžiama žarnų gleivinė.

Nors kampilobakterijos dažnai išskiriamos iš išmatų per bakteriologinį tyrimą, tačiau ši bakterija retai būna veršelių viduriavimo priežastis.

Pirmuonys. Veršeliui pradėjus viduriuoti dėl pirmuonių sukelto žarnų uždegimo, gydymas dažnai būna komplikuotas. Pirmuonių sukelta liga neretai būna subklinikinė, sutrinka prieauglio augimas, veršeliai yra jautresni kitiems ligos sukėlėjams.

Cryptosporidium parvum yra dažna veršelių viduriavimo priežastis pieninių galvijų bandose. Šiuo pirmuonimi, kuris atsparus išorės veiksniams, veršeliai dažniausiai užsikrečia netrukus po atvedimo, o ligos požymiai gali pasireikšti pirmos gyvenimo savaitės pabaigoje.

Mikroskopuojant pirmuonių randama išmatų tepinėlyje. Kriptosporidiozei jautresni veršeliai, kurie yra laiku negavę krekenų arba jos buvo nepakankamos kokybės, negauna pakankamai maisto medžiagų, jeigu jų laikymo patalpose yra per šalta.

Kitas pirmuonis, sukeliantis veršelių viduriavimą, yra eimerijos, kurios ligą jaunikliams gali sukelti jau antrą gyvenimo savaitę. Eimeriozė galvijų prieaugliui gali būti aktuali iki 4–6 mėn. amžiaus.

Dar vieni pirmuonys – giardijos, taip pat, nors žymiai rečiau nei kriptosporidijos ar eimerijos, gali sukelti viduriavimą, dažniausiai serga 2–4 savaičių amžiaus jaunikliai. Dažnai šis pirmuonis randamas ir sveikų veršelių išmatose.

Pneumonija

Kvėpavimo ligomis dažniau serga vyresnio amžiaus veršeliai, laikomi tvartuose šaltuoju metų laiku. Sergantieji pneumonija kosėja, kūno temperatūra pakyla aukščiau 41 °C, matyti išskyrų iš šnervių, atsiranda kvėpavimo sutrikimų, sumažėja apetitas. Dažniausi pneumonijos rizikos veiksniai yra netinkamai, pavėluotai sugirdytos arba nekokybiškos krekenos, laikymo paklaidos (pvz., ventiliacijos sutrikimai), dažni aplinkos temperatūros svyravimai, skersvėjai, stresas, patiriamas grupuojant ar transportuojant. Kaip ir viduriavimo atveju, pasitaiko mišri infekcija, tokiais pneumonijos atvejais gali būti išskiriami keli patogenai.

Veršelių pneumoniją (bronchopneumoniją) gali sukelti Mannheimia haemolytica, Pasteurella multocida, Haemophilus somnus, Actinomyces pyogenes, Salmonella dublin, taip pat mikoplazmos ir įvairūs virusai, tokie kaip galvijų virusinės diarėjos, galvijų respiratorinio sinticinio, paragripo 3 ar galvijų infekcinio rinotracheito. Virusų sukeltą pneumoniją dažnai komplikuoja antrinė bakterinė infekcija. Neretai bandoje pneumonija vienu metu pasireiškia nemažai daliai bandos prieauglio. Plaučių uždegimas dažnai kyla atjunkius veršelius ir pirmą kartą juos sugrupavus, daugiausia serga 2–10 savaičių amžiaus veršeliai.

Kartais anamnezėje nurodoma, kad, prieš pasireiškiant pneumonijos požymiams, veršelis viduriavo. Skrodimo metu nustatomas plaučių uždegimas, gali būti pleuritas, perikarditas, padidėję plaučių sritiniai limfiniai mazgai, trachėjos uždegimas, matyti audinių cianozė. Didelėse veršelių grupėse pneumonijos komplikacija gali būti ausų infekcija, kurios priežastis yra pneumoniją sukėlęs patogenas. Neretai per skrodimą nustatomas ir virškinimo organų uždegimas, sukėlęs viduriavimą.

Svarbu anksti diagnozuoti pneumoniją, nustatyti jos priežastį ir pradėti tinkamai gydyti. Dažniausiai skiriami antimikrobiniai vaistai, tačiau neretai jie pageidaujamo efekto neduoda. Veršeliai, kuriems pasireiškė lėtinė pneumonija, retai visai pasveiksta, todėl dažnai juos tenka išbrokuoti. Ankstyva veršelių vakcinacija nėra labai efektyvi pneumonijos prevencijos priemonė.

Septicemija

Veršelių septicemijos priežastis dažniausiai yra bakterinė infekcija. Bakterijos, pavyzdžiui, E. coli ar salmonelės, veršeliams užsikrėtus dar gimdoje, per veršiavimąsi ar iš karto po apsiveršiavimo, patenka į veršelio kraują. Veršeliai gali užsikrėsti per sergančios karvės kraują, infekuotą placentą, bambos virkštelę, sukėlėjas gali patekti per burną, kvėpavimo takus ar žaizdą.

Analizuojant septicemija sirgusių veršelių anamnezę, dažnai išsiaiškinama, kad atvesti veršeliai laiku negavo krekenų arba gavo jų nepakankamai, netinkamai buvo apdorota bambos virkštelė. Septicemija progresuoja greitai, nes mikroorganizmai dauginasi kraujyje, pažeidžia daugelį vidaus organų. Ligos pradžioje, kuri dažniausiai pasireiškia pirmosiomis gyvenimo dienomis, išryškėja depresija, silpnumas, jaunikliai guli, prastai žinda. Veršelių sąnariai gali būti sutinę, jie viduriuoja, matyti kvėpavimo sutrikimai, meningitas, drumstos akys, bambos srities audiniai sutinę, nustatomas peritonitas, randama padidėjusi blužnis, limfiniai mazgai. Septicemija susirgę veršeliai ne visuomet karščiuoja, kūno temperatūra gali būti normali arba mažesnė. Gydymas sunkus ir brangus, išgyvena nedaug veršelių.

***

Siekiant užauginti sveikus veršelius, svarbu karvių sveikatingumas ir šėrimas, tinkami pakratai, gerai įrengta patalpų ventiliacija, tinkama veršelių priežiūra po apsiveršiavimo, būtina dezinfekuoti bambos virkštelę, laiku sugirdyti pakankamai kokybiškų, tinkamos temperatūros krekenų, vėliau šerti geros kokybės pašarais, veršeliai turi visada turėti prieigą prie švaraus vandens. Jie turėtų gauti saulės šviesos, svarbu tinkamai atjunkyti ir grupuoti, vengti per didelio tankio. Svarbu neužmiršti biosaugos reikalavimų, dezinfekuoti aplinką, patalpas, priežiūros, girdymo priemones ar veršiavimosi patalpas. Užtrūkusias karves ir prieauglį tikslinga vakcinuoti atsižvelgiant į galvijų ligų epidemiologinę situaciją bandoje.