Derliaus nuėmimo laikas turi reikšmingos įtakos vasarinių kvietrugių grūdų užterštumui mikotoksinais, taip pat kai kuriems grūdų kokybės parametrams.

Pastaruoju metu atsiveria daugiau galimybių auginti vasarinius kvietrugius. Jų daugiafunkcis panaudojimas vis labiau domina šalies ūkininkus, juolab kad tai augalai, turintys palyginti didelį derlingumo potencialą ir gebėjimą prisitaikyti augti ne itin derlingose dirvose. Vasariniai kvietrugiai derlingumu gali pranokti kitus vasarinius javus, pavyzdžiui, vasarinius miežius.

Naujai paruoštose dirvose žieminiai ir vasariniai kviečiai prastai dera, o jų grūdai tinka tik pašarų gamybai. Todėl tokiose dirvose juos galima pakeisti vasariniais kvietrugiais.

Palyginti su kviečiais, kvietrugių grūdų baltymai yra turtingesni tokių aminorūgščių, kurių žmogaus organizmas negali sintetinti, jos turi būti gaunamos su maistu.

Kvietrugių krakmole, kuris sudaro 3/4 grūdo masės, yra gerokai mažiau amilozės nei rugių ir kviečių krakmole, o tai prisideda prie geresnio žmogaus organizmo virškinamumo. Didelį susidomėjimą kelia kvietrugių grūdų maistinė vertė. Kvietrugių produktai, kaip perspektyvi žaliava, gali būti plačiai naudojami konditerijos pramonėje, funkcinės duonos, skirtos sportininkams, diabetikams, gamybai. Taip pat šie grūdai tampa svarbia žaliava kūdikių ir mažų vaikų maisto produktų gamyboje. Iš jų gaminami įvairių greitai paruošiamų kruopų mišiniai, kurių nereikia ilgai virti.

Be palankios dietinei mitybai maistinės vertės, vasariniai kvietrugiai auginami gyvulių pašarui, bioetanolio gamybai. Pagal alkoholio išeigą jie mažai nusileidžia kukurūzams, lenkia kviečius ir rugius.

Grūdų kokybės tyrimai

Atsivėrus platesnėms vasarinių kvietrugių panaudojimo galimybėms, ypač maisto ir pašarų srityse, atsiranda poreikis atlikti išsamesnę šių augalų produkcijos biologiškai vertingų ir kenksmingų rodiklių analizę – įvertinti derliaus nuėmimo laiką ir su juo dažniausiai susijusias meteorologines sąlygas sezono metu. Kadangi trūksta informacijos apie vasarinių kvietrugių grūdų kokybę, užsiteršimą mikotoksinais, derliaus vėlinimo įtaką, LAMMC Žemdirbystės institute 2016– 2018 m. atlikti pagrindiniai vasarinių kvietrugių (Triticosecale) grūdų kokybės tyrimai. Auginta veislė Nilex.

Buvo nustatyta, kad derliaus nuėmimo vėlinimas didžiausią įtaką turėjo hektolitro masės rodikliui. Kiti analizuoti grūdų kokybės rodikliai skirtingais metais ženkliai nesiskyrė, tačiau lietingais 2017 m., vėlinant derliaus nuėmimą, pastebėtas reikšmingai padidėjęs pelenų kiekis grūduose, kuris greičiausiai daugiau siejamas su higienine grūdų tarša, o ne su mineralinių elementų kiekio kitimu.

Įvertinus kalio, kalcio, magnio ir fosforo kiekius vasarinių kvietrugių grūduose skirtingais metais ir per derliaus nuėmimą, pastebėti kai kurių iš jų praradimai buvo statistiškai patikimi.

Kritimo skaičius parodo fermento ɑ-amilazės aktyvumą. Sudygę grūdai pasižymi aukštu ɑ-amilazės aktyvumu, gaunama maža kritimo skaičiaus vertė. Esant drėgnam klimatui per derliaus nuėmimą, ɑ-amilazės aktyvumas gali labai padidėti (mažėti kritimo skaičius). Kritimo skaičius leidžia prognozuoti technologines tešlos savybes, gatavo kepinio kokybę.

Atlikus kritimo skaičiaus vertės analizes vasarinių kvietrugių grūduose, visais tyrimų metais nustatyta, kad derliaus nuėmimo laikas statistiškai patikimai (P < 0,05) turėjo įtakos šio rodiklio sumažėjimui. Lietingi orai 2016 ir 2017 m. skatino grūdų sudygimą lauke, minėtas rodiklis dar labiau sumažėjo. 2018 m. kritimo skaičiaus vertės vasarinių kvietrugių grūduose buvo didžiausios, tačiau derliaus nuėmimo vėlinimas, kad ir palankiais derliaus nuėmimui 2018 metais taip pat turėjo reikšmingos neigiamos įtakos.

Pagrindiniai mikotoksinai, kurie gali atsirasti įvairių javų grūduose dar augalams augant ir stabiliai išsilaikyti jų produktuose, yra deoksinivalenolis (DON), T-2 toksinas (T2) ir zearalenonas (ZEA). Vasarinių javų pasėliai, tarp jų ir kvietrugiai, fuzarioze serga dažniau nei žieminiai javai ir užterštumas mikotoksinais būna didesnis. Dar didesnė rizika atsiranda, kai dėl įvairių priežasčių (nepalankių meteorologinių sąlygų, technikos remonto ir kt.) vėlinamas derliaus nuėmimas.

Derliaus nuėmimo laikas ir mikotoksinai

Tyrimo rezultatai parodė, kad vasarinių kvietrugių grūdų užterštumui mikotoksinais derliaus nuėmimo laikas turėjo reikšmingos įtakos. Tai itin išryškėjo lietingais 2017 m. Pastebėta, kad vėlinant derliaus nuėmimą didėja ne tik DON, bet ir ZEA koncentracijos vasarinių kvietrugių grūdų mėginiuose. Didesnės nei leistina ES reglamente (EK 1881/2006) ZEA koncentracijos aptiktos antro ir trečio derliaus nuėmimo grūduose. Todėl uždelstas derliaus nuėmimas yra vienas iš veiksnių, dėl kurio padidėja mikotoksinų koncentracijos grūduose.

Meteorologinės sąlygos ir mikotoksinai

Dėl lietingo vasarinių kvietrugių augimo ir derliaus nuėmimo laikotarpio (2017 m.) grūdų užterštumas DON ir ZEA buvo kelis kartus didesnis, nei leistina pagal ES reglamento reikalavimus. Minėtais metais grūdai buvo stipriai apnikti fuzariozės. Grūduose dominavo F. graminearum, o jis yra ne tik varpų fuzariozės sukėlėjas, bet ir pagrindinis DON ir ZEA gamintojas, todėl šių mikotoksinų koncentracijos aptiktos didesnės. Ypač tai išryškėjo vėlinant derliaus nuėmimą. Visuose analizuotuose vasarinių kvietrugių mėginiuose 2017 m. buvo aptikti kartu visi trys mikotoksinai: DON, ZEA ir T-2 toksinas.

Dėl nepalankių meteorologinių sąlygų dar labiau išryškėja derliaus nuėmimo laiko įtaka ne tik mikotoksinų kiekio padidėjimui, bet ir pagrindiniams derliaus ir grūdų kokybės rodikliams, todėl vėlinti derliaus nuėmimą yra rizikinga.