23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2022/07
Piktžolių plitimas auginant daugianarius pasėlius
  • Prof. dr. Aušra MARCINKEVIČIENĖ, dr. Aušra RUDINSKIENĖ VDU Žemės ūkio akademija
  • Mano ūkis

Pagrindinis tikslas, taikant daugianarių pasėlių auginimo modelį, yra pasiekti skirtingų, tačiau vienas kitą papildančių augalų, kurie galėtų augti kartu, sinergiją, o gautas rezultatas yra geresnis, nei jiems augant atskirai.

Daugianariai pasėliai padidina bendrą produkcijos gamybą ir produktų įvairovę, stabilizuoja derlių per sezoną, sumažina vienanarių pasėlių sistemose esančią ekonominę ir aplinkos riziką, o kartu padidina tvarumą.

Natūraliai gamtos sistemose vyrauja biologinė įvairovė, kuri yra pagrindas, užtikrinantis jos atsparumą ir stabilumą. Daugianarių pasėlių auginimas yra vienas iš būdų pritaikyti šią įvairovę agroekosistemai. Žemės ūkio augalų auginimas tuo pačiu metu tame pačiame lauke yra svarbi strategija, siekiant pagerinti sąnaudų (žemės naudmenų, maisto medžiagų ir vandens) naudojimo efektyvumą, padidinti pasėlių derlingumą ir ekonominę naudą.

Daugianariai pasėliai – tai dviejų ar daugiau žemės ūkio augalų, besiskiriančių savo vegetacijos trukme, biologinėmis ir agrotechninėmis savybėmis, auginimas tame pačiame lauke.

Auginant daugianarius pasėlius (dvinarius ir trinarius) dirva apsaugoma nuo vandens ir vėjo erozijos, mažinamas maisto medžiagų išplovimas į gilesnius dirvožemio horizontus, gerinamos dirvožemio agrocheminės, fizikinės ir biologinės savybės.

Daugianariuose pasėliuose augalų stiebų ir lapų išsidėstymas būna skirtingas ir vertikalia, ir horizontalia kryptimis. Tai sudaro sąlygas žemės ūkio augalams geriau panaudoti saulės radiaciją, o tuo tarpu piktžolėms tenka mažiau šviesos ir jos stelbiamos. Skirtingų žemės ūkio augalų rūšių šaknys taip pat skirtingai išsidėsto dirvožemyje, iš skirtingų vietų gali paimti maisto medžiagas ir vandenį. Pupinių šeimos augalai, kaupdami iš atmosferos azotą, juo aprūpina kartu augančius kitus augalus.

Žemės ūkio augalai daugianariuose pasėliuose gali būti auginami keliais skirtingais būdais: mišiniuose, juostomis ar pakaitomis. Auginimas mišiniuose – vienu metu auginamos dvi arba daugiau augalų rūšių, nenaudojant jokios konkrečios erdvinės konfigūracijos. Juostiniuose daugianariuose pasėliuose tuo pačiu metu auginamos dvi ar daugiau augalų rūšių atskirose, bet greta esančiose eilėse. Pakaitomis daugianariuose pasėliuose sėjami dviejų ar daugiau rūšių augalai pavieniui taip, kad tik dalis jų gyvenimo ciklų sutaptų. Daugianariuose pasėliuose taip pat gali būti naudojamos greitai ir lėtai augančių augalų kombinacijos.

Daugianariai pasėliai turi ir tam tikrų trūkumų. Reikia atsakingai parinkti tarpusavyje tinkančių augalų rūšis, tinkamą sėklos normą ir sėklų įterpimo gylį skirtingoms rūšims, kad jos galėtų augti optimaliai. Būna papildomų darbų ruošiant sėklos guoliavietę, sėjant sėklų mišinį, prižiūrint pasėlį ir nuimant derlių. Pasirinkti tinkamą daugianarių pasėlių rūšinę sudėtį gana sunku, nes kiekvienu atveju tokio pasėlio auginimo sėkmę lemia skirtingų rūšių tarpusavio sąveika, turima pasėlių auginimo praktika ir aplinkos sąlygos.

Mišrių pasėlių sistemoje galima derinti visus augalus: vienmečius su vienmečiais, vienmečius su daugiamečiais, taip pat tarpusavyje derinti daugiamečių augalų mišinius. Viename pasėlyje galima auginti skirtingų rūšių arba skirtingų veislių mišinius.  

Javų, žirnių, dobilų ir kmynų deriniai

VDU Žemės ūkio akademijos Bandymų stotyje 2017–2019 metais buvo auginami įvairūs daugianariai pasėliai, sudaryti iš vasarinių kviečių, miežių, žirnių, dobilų ir kmynų, atliekami jų piktžolėtumo ir derlingumo tyrimai. Dirvožemis – karbonatingas stagniškas išplautžemis (Endocalcaric Amphistagnic Luvisol).

Paprastieji kmynai yra dvimečiai augalai, kurie auginami kartu arba atskirai su vasariniais pasėliais. Pirmaisiais augimo metais kmynai labai reiklūs šviesai ir jautrūs piktžolių stelbimui, todėl nerekomenduojama juos sėti su daugiamečiais augalais ar auginti piktžolėtuose laukuose. Tokie kmynai antraisiais metais nedera, o trečiaisiais dera labai negausiai.

Auginant kmynus svarbiausi darbai po sėjos yra dirvožemio purenimas, piktžolių kontrolė ir augalų apsauga. Dvinarių ir trinarių pasėlių auginimas leidžia pagerinti piktžolių kontrolę, užtikrinti gerą sėjomainą. Piktžolių stelbimą daugianariuose pasėliuose dar lemia ir užaugintos biomasės kiekis, augalų įvairovė. Kai nuimamas pagrindinis pasėlis, lieka augti įsėliniai augalai, kurie uždengia dirvą ir kartu neleidžia augti piktžolėms.

Bandymų laukeliuose dvinariai pasėliai buvo suformuoti iš vasarinių miežių KWS Orphelia (160 kg ha-1), vasarinių kviečių Wicki (250 kg ha-1) ir žirnių Salamanca (280 kg ha-1) įsėjant kmynų Gintaras (7 kg ha-1), o trinariai pasėliai – iš minėtų javų įsėjant kmynų (24 cm tarpueiliais) ir baltųjų dobilų Sūduviai (2 kg ha-1). Palyginimui sėti ir vienanariai vasarinių miežių, vasarinių kviečių, žirnių ir kmynų pasėliai.

Po sėjos kmynų, žirnių ir žirnių su kmynų įsėliu pasėliai buvo nupurkšti herbicidu Fenix (3 l ha-1). Per vegetaciją vienanaris žirnių, dvinaris žirnių su kmynais ir trinaris su kmynų ir baltųjų dobilų įsėliu pasėliai buvo nupurkšti fungicidu Signum (boskalidas 267 g kg-1 + piraklostrobinas 67 g kg-1) (1,00 kg ha-1) ir insekticidu Cyperkill 500 EC (0,05 l ha-1).

Vienanariai miežių ir kviečių pasėliai purkšti herbicidu Elegant 2 FD (0,40 l ha-1), insekticidu Karate Zeon 5 CS (0,14 l ha-1) ir fungicidu Bumper 25 EC (propikonazolas 250 g l-1) (0,50 l ha-1). Dvinariai pasėliai su kmynų įsėliu ir trinariai pasėliai su kmynų ir baltųjų dobilų įsėliu purkšti fungicidu Bumper 25 EC (propikonazolas 250 g l-1) (0,50 l ha-1).

Vienanariai vasarinių miežių ir vasarinių kviečių pasėliai ir dvinariai vasarinių miežių ir vasarinių kviečių su kmynų įsėliu pasėliai tręšti amonio salietra 180 kg ha-1, o trinariai vasarinių miežių ir vasarinių kviečių su kmynų ir baltųjų dobilų įsėliu pasėliai – 150 kg ha-1.

Po vienanarių miežių, kviečių ir žirnių pasėlių derliaus nuėmimo 2017 m. laukeliai sulėkščiuoti ir giliai suarti. 2018 m. pasėtas išlyginamasis pasėlis – miežiai Orphelia KWS (180 kg ha-1), o 2019 m. – miežiai Crescendo (180 kg ha-1). Antraisiais ir trečiaisiais augimo metais kmynai mineralinėmis trąšomis netręšti, augalų apsaugos priemonės nenaudotos. Po antrųjų metų vienanario kmynų pasėlio derliaus nuėmimo paliktas juodasis pūdymas.

Piktžolių skaičius ir masė

Daugianariuose pasėliuose vyravo trumpaamžės dviskiltės piktžolės: baltosios balandos (Chenopodium album L.), trumpamakštės rūgtys (Persicaria lapathifolia L.), bekvapiai šunramuniai (Tripleurospermum perforatum L.), dirviniai garstukai (Sinapis arvensis L.). Trečiaisiais kmynų auginimo metais daugianariuose pasėliuose intensyviai plito ir daugiametės dviskiltės piktžolės – paprastosios kiaulpienės (Taraxacum officinale L.).

Antsėlių auginimo metais (2017 m.), prieš derliaus nuėmimą, herbicidais nepurkštuose dvinariuose miežių ir kviečių su kmynų įsėliu pasėliuose ir trinariuose pasėliuose nustatytas esmingai didesnis piktžolių skaičius, palyginti su šių augalų vienanariais pasėliais, atitinkamai nuo 3,2 iki 9,0 kartų.

Antraisiais kmynų auginimo metais (2018 m.) dvinariuose ir trinariuose pasėliuose nustatytas esmingai mažesnis piktžolių skaičius negu vienanariuose kmynų pasėliuose, atitinkamai nuo 3,4 iki 38,0 kartų.

Trečiaisiais auginimo metais (2019 m.) kmynų, augusių dvinariuose pasėliuose ir trinariuose pasėliuose po miežių ir kviečių, pasėliuose nustatytas esmingai mažesnis piktžolių skaičius negu vienanariuose kmynų pasėliuose, atitinkamai nuo 2,7 iki 7,4 karto.

Piktžolių masė antsėlių auginimo metais prieš derliaus nuėmimą dvinariuose ir trinariuose pasėliuose nustatyta esmingai didesnė, palyginti su šių augalų vienanariais pasėliais, atitinkamai nuo 3,0 iki 31,6 karto. Dvinariame žirnių ir kmynų pasėlyje piktžolių masė buvo esmingai 7,0 kartus mažesnė negu trinariame pasėlyje su kmynų ir baltųjų dobilų įsėliu. Tai lėmė labai intensyvus dirvinių garstukų plitimas trinariame pasėlyje.

Antraisiais kmynų, augusių dvinariuose pasėliuose po miežių ir kviečių bei trinariame pasėlyje po kviečių, auginimo metais piktžolių sausųjų medžiagų masė nustatyta esmingai mažesnė negu vienanariuose jų pasėliuose, atitinkamai nuo 5,1 iki 6,9 karto. Antraisiais kmynų auginimo metais baltieji dobilai gerai stelbė piktžoles. Trečiaisiais kmynų auginimo metais dvinariuose ir trinariuose pasėliuose piktžolių sausųjų medžiagų masė nustatyta esmingai didesnė nei vienanariuose.

Kmynų sėklų derlius

Derlingumas yra laikomas svarbiausiu aspektu, vertinant daugianarių pasėlių pritaikymo galimybes. Kai kurie tyrėjai pabrėžia, kad gautas daugianarių pasėlių derlingumas yra stabilesnis, palyginti su monopasėliais. Pagrindinė didesnio derliaus daugianariuose pasėliuose priežastis yra tai, kad augalai geriau panaudoja natūralius aplinkos išteklius, nei augalus auginant atskirai. Didesnis derlius suformuojamas todėl, kad augimo ištekliai, tokie kaip šviesa, vanduo ir maisto medžiagos, yra daug geriau pasisavinami ir paverčiami pasėlio biomase. Be to, skiriasi pasėlio komponentų konkurenciniai gebėjimai pasisavinti augti reikalingus išteklius.

Antraisiais kmynų auginimo metais, 2018 m., dvinariuose pasėliuose po kviečių, miežių ir trinariame pasėlyje po kviečių augę kmynai nesuformavo reikiamo dydžio skrotelės, kad galėtų žydėti ir subrandinti sėklas. Didžiausias kmynų sėklų derlingumas susiformavo dvinariame pasėlyje juos auginant po žirnių.

Trečiaisiais augimo metais, 2019 m., trinariame pasėlyje po kviečių kartu su dobilais augę kmynai sėklų derlių suformavo esmingai (nuo 2,0 iki 16,0 kartų) didesnį negu kituose daugianariuose pasėliuose. Didžiausias bendras kmynų sėklų derlingumas nustatytas juos auginant dvinariuose pasėliuose po žirnių ir trinariame pasėlyje po kviečių kartu su baltaisiais dobilais.

Apibendrinant atliktų bandymų duomenis, galima daryti išvadą, kad kmynus efektyvu įsėti į žirnius, nes piktžolių kontrolei žirnių ir kmynų pasėliuose pagal selektyvumą tinka tie patys herbicidai. Ekologinės žemdirbystės sąlygomis kmynus galima auginti trinariuose pasėliuose (įsėjant dar ir baltuosius dobilus), o jų derlių nuimti antraisiais arba trečiaisiais (jeigu antraisiais metais nesuformuoja pakankamai žiedynų) augimo metais. Apatiniame arde augantys baltieji dobilai gerai stelbia piktžoles antraisiais ir trečiaisiais kmynų augimo metais, gerina dirvožemio agrochemines, agrofizikines ir biologines savybes.

Maisto gamyba sparčiai didėjančiai žmonių populiacijai nuolat kelia didžiulį iššūkį žemės ūkiui. Augančios gamybos sąnaudos, pablogėjusi dirvožemio kokybė, kenkėjų, ligų, piktžolių paplitimas ir gausa kelia grėsmę ekologiniam ir ekonominiam aplinkos tausojimui ir tvarumui. Siekiant išspręsti šias problemas, aktualu auginti daugianarius pasėlius.